DUK. Socialinė apsauga užsienyje

Jeigu esate komandiruojamas dirbti į kitą ES šalį, jums ne ilgiau nei dvejus metus bus taikomi šalies, kurioje paprastai dirbate, įstatymai.

Prieš išvykstant į komandiruotę jūsų darbdavys turėtų paprašyti jums išduoti A1 formos dokumentą, patvirtinantį, kad jūsų socialinė apsauga užtikrinama pagal Prancūzijos sistemą.

Tokia tvarka padeda išvengti dažnų pokyčių, susijusių su jūsų socialine apsauga, kai esate trumpam išsiunčiamas dirbti į užsienį.

TAIP — Jeigu norite dirbti keletą mėnesių kitoje ES šalyje, geriausia „save komandiruoti" į užsienį. Taip galėsite dirbdamas užsienyje ne ilgiau nei dvejus metus būti draudžiamas socialiniu šalies, kurioje paprastai dirbate, draudimu.

Prieš išvykdamas turėtumėte paprašyti išduoti A1 formos dokumentą, patvirtinantį, kad jūsų socialinė apsauga užtikrinama pagal jūsų šalies sistemą.

Jūsų socialinę apsaugą jūsų šalis gali užtikrinti net ilgiau nei dvejus metus, jeigu pateikiate prašymą daryti išimtį.

Galimi du atvejai.

Jei kitas iš jūsų vaikų tėvų dirba jūsų šalyje, jis (ji) privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas už jūsų išlaikomus asmenis toje šalyje.

Jei kitas iš jūsų vaikų tėvų dirba toje pačioje šalyje kaip ir jūs arba nedirba, jūs privalote mokėti sveikatos draudimo įmokas už savo išlaikomus asmenis šalyje, kurioje dirbate. Turėtumėte paprašyti šalies, kurioje dirbate, sveikatos draudimo įstaigos jums išduoti S1 formą (anksčiau – E 106 forma ). Kai ją gausite, pateikite ją savo šalies sveikatos draudimo įstaigai.

Pagal bendras taisykles būsite apdraustas šalyje, kurioje dirbsite, taigi ši šalis bus atsakinga už jūsų socialinį draudimą. Vienu metu jums gali būti taikomi tik vienos šalies socialinės apsaugos teisės aktai, todėl jūs nebebūsite apdraustas dar ir savo šalyje. Naujoji šalis, kurioje dirbsite, taps atsakinga už jūsų išmokas ir socialines garantijas, tačiau teisių, pavyzdžiui, į pensiją, kurias anksčiau įgijote savo šalyje, neprarasite.

Jei gyvenate vienoje šalyje, o dirbate kitoje, paprastai esate apdraustas šalyje, kurioje dirbate, tad turite teisę į sveikatos priežiūrą joje. Kad galėtumėte užsiregistruoti šalies, kurioje gyvenate, sveikatos priežiūros sistemoje, jums reikės iš šalies, kurioje dirbate, sveikatos draudimo įstaigos gauti S1 formą (anksčiau – E 106 forma ).

Ši forma jums ir jūsų išlaikomiems asmenims suteikia teisę užsiregistruoti šalies, kurioje gyvenate, sveikatos draudimo sistemoje. Tad turėsite dvi sveikatos draudimo korteles – po vieną kiekvienoje šalyje. Tuomet galėsite gydytis savo šalyje, lyg būtumėte apdraustas joje.

TAIP — Jei gyvenate ir dirbate Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Graikijoje, Kipre, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje arba Vokietijoje.

NE — Jei gyvenate arba dirbate Airijoje, Danijoje, Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje, Suomijoje, Švedijoje, Nyderlanduose arba Vengrijoje. Jūsų išlaikomi asmenys negali turėti dviejų sveikatos draudimo kortelių. Jie gali gydytis šalyje, kurioje dirbate, tik tuo atveju, jei:

  • gydymas tampa būtinas jų buvimo toje šalyje metu dėl medicininių priežasčių atsižvelgiant į gydymo pobūdį ir numatomą buvimo šalyje trukmę

arba

  • atitinkamos šalys arba valdžios institucijos yra sudariusios susitarimą,

arba

  • šalies, kurioje gyvenate, atitinkama valdžios institucija, naudodamasi S2 forma (anksčiau – E 112 forma ), davė išankstinį leidimą.

Pirmiausia turėtumėte užsiregistruoti šalyje, kurioje dirbate, ir iš savo sveikatos draudimo įstaigos gauti S1 formą (anksčiau – E 106 forma ). Ši forma jums ir jūsų išlaikomiems asmenims suteiks teisę užsiregistruoti šalies, kurioje gyvenate, sveikatos draudimo sistemoje. Tad turėsite dvi sveikatos draudimo korteles – po vieną kiekvienoje šalyje.

Jei paskutinis jūsų darbas buvo kitapus sienos:

  • galite ir toliau gauti visas ilgalaikio gydymo paslaugas, jei jos pradėtos teikti šalyje, kurioje dirbote. Tokią galimybę turi ir jūsų išlaikomi asmenys, jei jie pradėjo gydytis Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Graikijoje, Kipre, Latvijoje, Lenkijoje, Liuksemburge, Maltoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje arba Vokietijoje (o nuo 2014 m. gegužės 1 d. tai bus įmanoma ir tuo atveju, jei gydytis pradėta Estijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose arba Vengrijoje);
  • jei iš penkerių iki pensijos likusių metų bent dvejus važinėjote dirbti į užsienį, turite teisę į sveikatos priežiūrą ir šalyje, kurioje gyvenate, ir šalyje, kurioje dirbote. Iš esmės tai taikoma ir jūsų išlaikomiems asmenims. Tačiau tokią galimybę turite tik tuo atveju, jei ir šalis, kurioje dabar gyvenate, ir šalis, kurioje anksčiau dirbote, yra tarp šių šalių: Austrija, Belgija, Ispanija, Liuksemburgas, Portugalija, Prancūzija arba Vokietija.

Jei norite gauti sveikatos draudimo kortelę ir šalyje, kurioje gyvenate, ir šalyje, kurioje dirbote, turėtumėte užsiregistruoti šalyje, kurioje dirbote, naudodamasis S3 forma.

Jei iš šalies, kurioje gyvenate, negaunate jokios pensijos, šalies, kuri moka jums pensiją, valdžios institucijų turėtumėte paprašyti S1 formos (jei su tuo susijusi daugiau kaip viena šalis, jos turėtumėte prašyti šalies, kurioje dirbote ilgiausiai). Turėdamas S1 formą galėsite užsiregistruoti šalies, kurioje gyvenate, sveikatos priežiūros institucijoje. Taip pat turėsite teisę į sveikatos priežiūrą šalyje, kuri moka jums pensiją, jei ji yra viena iš šių šalių: Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Graikija, Ispanija, Kipras, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Slovėnija, Švedija, Vengrija ar Vokietija.

Už bedarbio pašalpų mokėjimą užsienyje dirbusiems pasienio gyventojams visada atsakinga šalis, kurioje jie gyvena. Bet kuriuo atveju esate apdraustas šalyje, kuri moka jūsų išmokas.

Jei dėl naujų ES socialinės apsaugos koordinavimo nuostatų jums taikomi kitos šalies teisės aktai negu pagal senąsias taisykles, ankstesni teisės aktai bus taikomi tol, kol nepakis jūsų padėtis, tačiau ne ilgiau kaip 10 metų. Jei pageidaujate, galite paprašyti, kad jums būtų taikomos naujosios nuostatos.

Jei netektumėte darbo, pašalpos turėtumėte prašyti šalyje, kurioje gyvenate.

Jūsų teisės ir pašalpos dydis bus nustatyti pagal jūsų šalies taisykles ir atsižvelgiant į laikotarpius, kuriuos dirbote užsienyje.

Kad įrodytumėte, jog tam tikrais laikotarpiais dirbote užsienyje, iš šalies, kurioje dirbote, nacionalinės užimtumo tarnybos gaukite U1 formą ir pateikite ją šalyje, kurioje gyvenate.

Jei ieškote darbo šalyje, kurioje netekote darbo, galite užsiregistruoti šalies, kurioje dirbote, užimtumo tarnyboje, tačiau turėsite laikytis abiejose šalyse nustatytų tikrinimo procedūrų ir pareigų. Vis dėlto pašalpas visada moka šalis, kurioje gyvenate, todėl pirmenybė teikiama pareigoms ir darbo paieškai joje. Taip pat, jei manote, kad šalyje, kurioje dirbote anksčiau, turite daugiau galimybių rasti darbą, galite paprašyti jūsų pašalpas perkelti į ją.

Užsienyje dirbančio pasienio gyventojo (dar vadinamo pasienio darbuotoju) apibrėžtis skiriasi priklausomai nuo to, ar kalbama apie socialinės apsaugos teises, ar apie mokesčius. Galite būti laikomas užsienyje dirbančiu pasienio gyventoju socialinės apsaugos tikslais, bet nuolatiniu šalies gyventoju mokesčių tikslais.

Socialinės apsaugos tikslais: esate užsienyje dirbantis pasienio gyventojas, jei dirbate vienoje, bet gyvenate kitoje šalyje ir grįžtate namo kasdien arba bent kartą per savaitę.

Mokesčių tikslais: tai priklauso nuo šalies, kurioje dirbate, ir šalies, kurioje gyvenate, dvišalio mokesčių susitarimo.

Daugumoje mokesčių susitarimų šie darbuotojai atskirai neminimi, nors į kai kuriuos įtraukta kategorija pasienio darbuotojas, t. y. asmuo, gyvenantis ir dirbantis pasienio teritorijoje (pvz., priklausomai nuo susitarimo, 10, 20 ar 30 km nuo sienos).

Jei norite sužinoti, kokius mokesčius turėsite mokėti ir kurioje šalyje ar šalyse, kreipkitės į Europos užimtumo tarnybų tarpvalstybinės partnerystės organizaciją savo regione.

Žr. pagrindinę informaciją šia tema

ES teisės aktai

Paskutinį kartą tikrinta 2023-12-18
Pasidalyti šiuo puslapiu