Nesąžininga kainodara
Visoje ES pardavėjai turi pakankamai aiškiai nurodyti produktų kainas, kad pirkėjai galėtų lengvai palyginti panašius produktus ir apsispręsti, remdamiesi išsamia informacija, kad ir kaip tie produktai būtų supakuoti ir kad ir po kiek vienetų parduodami.
Kai įmonės ką nors reklamuoja arba parduoda pirkėjams, jos teisiškai įpareigotos suteikti visiškai aiškią informaciją apie kainą, kurią reikės sumokėti.
Išsami informacija apie kainas
Į pasiūlyme nurodytą kainą turi būti įskaičiuoti visi mokesčiai ir pristatymo kainos. Jeigu gali būti papildomų išlaidų, kurių iš anksto negalima apskaičiuoti, apie tai pirkėjams turi būti pranešta iš karto.
Atsitikimas
Mokesčiai ir rinkliavos turi būti įtraukti į bendrą kainą.
Belgas Stefaanas vienos oro transporto bendrovės interneto svetainėje rado labai pigių skrydžių į Ispaniją. Tačiau kai jis baigė internetu užsisakyti bilietus, kaina padvigubėjo – buvo pridėta įvairių papildomų mokesčių, apie kuriuos jokiu užsakymo etapu nebuvo užsiminta.
Stefaanas kreipėsi į klientų aptarnavimo skyrių ir jam buvo pasakyta, kad pradinė kaina buvo orientacinė. Tačiau Belgijos vartotojų centras, į kurį jis paskambino, patvirtino, kad nors oro transporto bendrovės iš tiesų turi teisę imti papildomą mokestį už bagažo vežimą, maitinimą orlaivyje ir panašias paslaugas, apie tai turėtų būti informuojama iš pat pradžių (kaip ir apie visus kitus papildomus mokesčius, rinkliavas ir t. t.). Tos papildomos išlaidos, kurių negalima pasirinkti, pvz., mokesčiai už administracines ar mokėjimo procedūras, visada turėtų būti įtrauktos į pradinę kainą.
Minėtoji oro transporto bendrovė dabar aiškiai nurodo visas priemokas nuo pat užsakymo proceso pradžios.
Kai reklamuojama, kad kažkas yra nemokama, neturite mokėti už nieką daugiau, išskyrus:
- atsiliepimą į reklamą,
- prekės pasiėmimą arba jos pristatymą.
Vieneto kaina, kad būtų lengva palyginti
Pirkėjai taip pat turėtų turėti galimybę palyginti skirtingų prekės ženklų ir skirtingai supakuotų prekių kainas, pavyzdžiui, kad galėtų nustatyti, kiek sutaupys, jei pirks didelę, o ne mažą pusryčių dribsnių pakuotę.
Kad pirkėjams būtų lengviau palyginti, turi būti nurodyta ne tik produkto pardavimo kaina, bet ir jo vieneto kaina, pvz., produkto kilogramo arba litro kaina. Ši informacija turi būti suprantama, lengvai įskaitoma ir pastebima.
Ši taisyklė taikoma ir reklamai, kurioje nurodoma pardavimo kaina.
Atsitikimas
Tikrinkite, kokia yra perkamo produkto vieneto kaina
Nadine su savo 5 mėnesių dukrele gyvena Liuksemburge netoli Vokietijos sienos. Kad sutaupytų, ji pradėjo lyginti sauskelnių kainas įvairiose Liuksemburgo ir Vokietijos parduotuvėse.
Vokietijoje ji rado parduotuvę, kurioje tokių pačių sauskelnių, kurias ji perka Liuksemburge, pakuotės parduodamos už tą pačią kainą, kurią paprastai moka. Tačiau atidžiau panagrinėjusi vieneto kainą ji suprato, kad Vokietijoje parduodamose pakuotėse buvo po 140 sauskelnių, o Liuksemburge – tik po 90, todėl pastarosios buvo daug brangesnės. Nuo to laiko Nadine visas sauskelnes perka tik Vokietijos parduotuvėje.
Išimtys
Kai kurioms prekėms, kurių pavyzdžiai čia pateikti, vieneto kainos nurodymo taisyklės gali nebūti taikomos, nes nurodant vieneto kainą gali kilti painiava arba prekės yra savito pobūdžio arba paskirties:
- pardavimo automatuose parduodamiems produktams,
- aukcionuose parduodamoms prekėms,
- meno kūriniams ir antikvariniams daiktams.
Klaidinantys teiginiai apie sumažintą kainą
Teiginiai apie sumažintą kainą, pvz., „buvo 50 EUR, dabar – 25 EUR“, gali klaidinti,
jei pradinė pardavimo kaina (bazinė kaina) išpučiama. Visose ES šalyse prekybininkai,
siūlydami prekę su nuolaida, privalo nurodyti mažiausią kainą, kuri tai prekei buvo
taikoma likus bent 30 dienų iki pranešimo apie kainos sumažinimą.
Pirkėjui ši informacija leidžia įvertinti, ar nuolaida yra tikra.
Atsitikimas
Nesileiskite kvailinami
Vykdama traukiniu iš darbo į namus lenkė Basia naršė internetinėje parduotuvėje. Taip ji užtiko brangius dizainerių džinsus, kurie jai labai patiko. Basia įsidėjo juos į pirkinių krepšelį, tačiau nusprendė dar nepirkti, palaukti išpardavimo. Po dviejų savaičių ji vėl apsilankė internetinėje parduotuvėje, kad įsigytų prekę, tačiau liko nemaloniai nustebinta. Pradinė kaina, nurodyta kartu su atrodytų labai patrauklia kaina su nuolaida, iš tikrųjų buvo dar didesnė už kainą, kurią matė prieš dvi savaites iki išpardavimo. Nusivylusi, Basia džinsų nepirko.
Pagal ES taisykles pirkėjas turi galėti įvertinti, ar kaina su nuolaida iš tikrųjų yra patraukli, todėl pardavėjai turi nurodyti mažiausią kainą, kurios už prekę su nuolaida prašė per pastarąsias 30 dienų.
Negalima taikyti diskriminacinių kainų
Prekybininkai negali reikalauti ES piliečių mokėti brangiau už perkamus produktus ar paslaugas vien dėl to, kad jų pilietybė ar gyvenamoji šalis yra kita. Kartais kainų skirtumas gali būti pateisinamas, jeigu jis pagrįstas objektyviais kriterijais, ne tik pilietybe. Pavyzdžiui, dėl skirtingų pašto paslaugų įkainių pirkėjams vienoje šalyje už pristatymą gali tekti mokėti daugiau nei kitoje. Vis dėlto prekybininkai gali nustatyti skirtingas pardavimo kainas skirtingose prekybos vietose – parduotuvėse ir interneto svetainėse, arba teikti konkrečius akcijinius pasiūlymus tik tam tikroje valstybės narės teritorijoje. Pagal ES taisykles visais šiais pasiūlymais turi galėti naudotis ir kitų ES šalių vartotojai.
Vis dėlto nėra jokių pateisinamų priežasčių skirtingų ES šalių gyventojams sudaryti skirtingas sąlygas įsigyti prekes ar paslaugas šiais trimis atvejais:
- kai prekės parduodamos fiziškai jų nepristatant, pavyzdžiui, jeigu pirkėjas, ką nors nusipirkęs internetu, prekę pasiima iš parduotuvės, o ne pageidauja, kad ji būtų pristatyta į namus;
- kai parduodamos elektroniniu būdu teikiamos paslaugos (išskyrus autorių teisių saugomą turinį), pavyzdžiui, debesijos kompiuterijos arba interneto svetainių prieglobos paslaugos;
- kai parduodamos konkrečioje vietoje teikiamos paslaugos, pavyzdžiui, viešbučio kambario užsakymas, automobilio nuoma, bilietai į pramogų parkus.
Jeigu prekybininkas turi kelias įvairioms šalims skirtas tos pačios interneto svetainės versijas, pavyzdžiui, internetinės parduotuvės, prekiaujančios produktais skirtingose ES šalyse, pirkėjai turi turėti galimybę pasirinkti, kurios šalies interneto svetaine naudotis. Pirkėjai gali būti nukreipiami į konkrečiai šaliai skirtą svetainės versiją tik tuo atveju, jeigu duoda tam sutikimą. Pirkėjai taip pat turi turėti galimybę bet kuriuo metu pakeisti savo pasirinkimą.
Individualizuotoji kainodara
Prekiautojai gali naudoti algoritmus, kad sektų jūsų naršymo internete elgseną ir atitinkamai pritaikytų kainas. Taip jie siekia kainą prekei nustatyti pagal tai, kiek esate pasirengęs už ją mokėti. Ši praktika nėra neteisėta, tačiau kaip vartotojas turite teisę į visišką kainų skaidrumą.
Pagal ES taisykles prekybininkai privalo vartotoją informuoti, ar kaina buvo pritaikyta konkrečiam vartotojui remiantis automatizuotu sprendimų priėmimu ir to vartotojo elgesio profiliavimu.
Atsitikimas
Turite teisę žinoti
Rumunė Ana reguliariai naršo pamėgtose internetinėse parduotuvėse ir tikrina įvairių prekių kainas, nors nebūtinai ketina jas pirkti. Ana pastebi ne tik įprastą kainų svyravimą, bet dar ir tai, kad jos matomos kainos skiriasi skirtinguose įrenginiuose. Ji dar labiau sutrinka matydama, kad jos draugai, tuo pačiu metu naršydami tame pačiame puslapyje, mato dar kitokias kainas.
Pagal ES taisykles prieš įsigydami prekę turite teisę žinoti, ar prekybininkas naudoja algoritmą, kad pakeistų jus sudominusio produkto kainą.