Darbuotojai turi teisę gyventi bet kurioje ES šalyje, kurioje dirba kaip samdomi darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys arba komandiruoti darbuotojai.
Netekus darbo
Jei gyvendamas kitoje šalyje darbuotojas netektų darbo, jis vis dar turi teisę joje gyventi, jeigu:
- laikinai negali dirbti dėl ligos arba nelaimingo atsitikimo,
- yra užsiregistravęs atitinkamoje įstaigoje kaip bedarbis ne savo noru. Jeigu prieš darbuotojas dirbo trumpiau nei metus, jis išsaugo teisę į vienodas sąlygas su tos šalies piliečiais ribotam laikotarpiui, kuris yra ne trumpesnis nei 6 mėnesiai,
- dalyvauja profesinio mokymo programoje. Jeigu asmuo nėra bedarbis ne savo noru, mokymas turi būti susijęs su jo ankstesniu darbu.
Pranešimas apie buvimą šalyje ir gyvenamosios vietos registravimas
Kai kuriose ES šalyse reikalaujama, kad per pagrįstą laiką nuo atvykimo asmuo praneštų apie savo buvimą šalyje atitinkamoms valdžios institucijoms. To nepadarius, jos gali skirti sankcijas, pavyzdžiui, baudą.
Priimančiojoje šalyje dirbantis asmuo po pirmų 3 mėnesių turėtų užregistruoti savo gyvenamąją vietą atitinkamoje institucijoje (paprastai savivaldybėje arba vietos policijos skyriuje). Užsiregistravus gaunamas registracijos liudijimas. Juo patvirtinama teisė gyventi priimančiojoje šalyje.
Reikės pateikti:
- galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą,
- darbo pažymėjimą arba darbdavio išduotą įdarbinimo patvirtinimą,
- savarankiškai dirbančio asmens statuso įrodymą (jeigu dirbama savarankiškai).
Kitokių dokumentų pateikti nereikia.
Teisė nuolat gyventi šalyje
Jeigu darbuotojas 5 metus be pertraukos teisėtai, atitikdamas buvimo šalyje sąlygas, gyveno kitoje ES šalyje , jis automatiškai įgyja teisę nuolat joje gyventi. Tai reiškia, kad šalyje jis gali būti tiek, kiek nori.
Gyvenimo šalyje tęstinumui įtakos neturi:
- laikinas išvykimas (trumpiau kaip 6 mėnesiai per metus),
- ilgesnis išvykimas dėl privalomosios karinės tarnybos,
- vienas išvykimas 12 mėnesių iš eilės dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, nėštumo ir gimdymo, sunkios ligos, darbo, profesinio mokymo arba komandiruotės kitoje šalyje.
Asmuo gali netekti teisės nuolat gyventi šalyje, jei joje negyvena daugiau kaip 2 metus iš eilės.
Teisė nuolat gyventi šalyje, joje dar neišgyvenus 5 metų
Teisė nuolat gyventi šalyje greičiau negu per 5 metus gali būti įgyta bet kuriuo iš šių atvejų:
- išėjus į pensiją, bet prieš tai toje šalyje dirbus paskutinius metus arba gyvenus 3 metus be pertraukos,
- nustojus dirbti dėl prarasto darbingumo, prieš tai be pertraukos gyvenus toje šalyje 2 metus,
- nustojus dirbti dėl per nelaimingą atsitikimą darbe arba dėl profesinės ligos prarasto darbingumo. Tokiu atveju asmuo turi teisę likti nepriklausomai nuo to, kiek laiko jis gyveno šalyje iki nelaimingo atsitikimo arba ligos,
- pradėjus dirbti kitoje ES šalyje kaip pasienio darbuotojui (tokie darbuotojai turi grįžti į savo gyvenamąją šalį bent kartą per savaitę), bet prieš tai be pertraukos 3 metus dirbus šalyje, kurioje norima įgyti teisę nuolat gyventi.
Deportacija ir reikalavimas išvykti
Asmuo kitoje ES šalyje gali gyventi tol, kol atitinka gyvenimo toje šalyje sąlygas. Jei šių sąlygų jis nebeatitinka, nacionalinės institucijos gali pareikalauti išvykti iš šalies.
Išimtiniais atvejais priimančiosios šalies valdžios institucijos gali nuspręsti išsiųsti asmenį iš šalies viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo sumetimais, bet tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad jis kelia rimtą grėsmę.
Sprendimas išsiųsti iš šalies arba reikalavimas išvykti turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos visos išsiuntimo iš šalies priežastys ir nurodyta apeliavimo tvarka bei terminas.