Naršymo kelias

Intelektinė nuosavybė - Lietuva

Atnaujinta 11/2010

Teisiniai reikalavimai

Pagrindiniai intelektinės nuosavybės apsaugą reglamentuojantys teisės aktai:

Intelektinės nuosavybės teisės

Pramoninės nuosavybės teisės

Lietuvoje galima gauti patentą trimis būdais:

Nacionaliniu būdu – tiesioginis kreipimasis į Valstybinį patentų biurą

Regioniniu būdu – tam tirki susitarimai suteikia galimybę įregistruoti patentą grupėje šalių, kurios yra pasirašiusios atitinkamą susitarimą. Pareiškėjas, suinteresuotas įgyti apsaugą šiose šalyse, turi galimybę pateikti vieną paraišką atitinkamoje regioninėje intelektinės nuosavybės tarnyboje.

Regioninės intelektinės nuosavybės tarnybos patentams yra šios:

Tarptautiniu būdu – Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija  (WIPO) administruoja Patentinės kooperacijos sutartis (PCT) siūlo galimybę paduoti vieną patento paraišką išradimo apsaugai bet kurioje, keliose arba visose PCT šalyse narėse. Tam, kad įmonė galėtų pasinaudoti PCT sistema, ji faktiškai turi vykdyti pramoninę arba komercinę veiklą vienoje iš šių šalių. Paraiška gali būti pateikta arba nacionalinei, arba regioninei patentų tarnybai ir/arba WIPO esančiai PCT paraiškas priimančiai tarnybai.

  • Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija  (WIPO) English

Išskirtines dizaino teises galima gauti:

  • Nacionaliniu būdu- tiesiogiai kreipiantis į Valstybinį patentų biurą;
  • Regioniniu būdu- pagal ES Tarybos reglamentą dėl Bendrijos dizainų - dizainai, užregistruoti ES Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (VRDT), yra saugomi Lietuvoje;
  • Tarptautiniu būdu - pagal Hagos sutartį dėl tarptautinio pramoninio dizaino Ženevos akto.
  • Dizaino įstatymas

Šiuo metu Lietuvoje galima įregistruoti išskirtines teises į prekės ženklą trim būdais:

  • nacionaliniu būdu - tiesioginis kreipimasis į Valstybinį patentų biurą;
  • regioniniu būdu - pagal ES Tarybos reglamentą dėl Bendrijos prekės ženklo - prekės ženklas, registruojamas VRDT kaip Bendrijos prekės ženklas ir yra saugomas Lietuvoje;
  • tarptautiniu būdu - Madrido sutartis dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo apima Lietuvą.
  • Prekių ženklų įstatymas

Autorinės teisės

Autorių ir gretutinių teisių apsaugą Lietuvoje reguliuoja Autorių ir gretutinių teisių įstatymas.

Šis Įstatymas nustato:

  • autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises);
  • atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises);
  • duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises);
  • autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą, taip pat sui generis teisių įgyvendinimą ir gynimą.

Apsaugoti autorių teises nereikalingos jokios specialios procedūros. Autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus.

Autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties.

Gretutinės teisės galioja 50 metų po atlikimo, įrašo padarymo, transliacijos viešo perdavimo dienos.

Duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės sudarymo datos.

Intelektinės apsaugos institucijos

Šios institucijos atsako už intelektinės nuosavybės apsaugą Lietuvoje:

Intelektinės nuosavybės apsauga užsienyje

Seimas ratifikavo Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos aktą, kuris nustato galimybę registruoti pramoninį dizainą Lietuvoje tarptautiniu mastu.

Autorių teisių ir gretutinių teisių srityje Lietuva yra ratifikavusi šias tarptautines konvencijas ir sutartis:

  • Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos;
  • Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos;
  • Ženevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo;
  • Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartis;
  • Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis.

Prie Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Lietuva prisijungė 1992 m. balandžio mėnesį.

Kova su klastojimu ir piratavimu

Intelektinės nuosavybės teisių gynimas Lietuvoje yra įgyvendinamas taikant civilines, administracines ir baudžiamojo poveikio priemones.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos Intelektinės nuosavybės apsaugos skyrius atlieka intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų tyrimus bei juos koordinuoja nacionaliniu mastu.

Generalinė prokuratūra iškelia ir tiria baudžiamąsias bylas intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų srityje bei perduoda jas teisminiam nagrinėjimui.

Valstybės institucijos aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis asociacijomis (pavyzdžiui, Lietuvos antipiratinės veiklos asociacija (LANVA)).

Nuosavybės teisės skatina investicijas į naujoves ir mokslinius tyrimus.

Administracinės procedūros

Registracija

Prašymai dėl patentų turi būti pateikti per patentinį patikėtinį, registruotą Valstybiniame patentinių patikėtinių registre.

Bendrijos prekės ženklo registravimas

Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai registracija nėra taikoma, autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus.

Pažymėjimų gavimas

Patentinę paraišką sudaro:

  • prašymas išduoti patentą;
  • išradimo aprašymas;
  • vieno ar daugiau punktų išradimo apibrėžtis;
  • brėžiniai, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti;
  • referatas;
  • dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis;
  • pareiškimas dėl autorystės.

Jei paraišką paduoda pareiškėjo paskirtas atstovas ar patentinis patikėtinis, prie paraiškos pridedamas įgaliojimas atstovui ar patentiniam patikėtiniui.

Ištekliai

Valstybinis patentų biuras   registro duomenis skelbia oficialiajame  biuletenyje (Išradimai, dizainas, prekių ženklai) elektronine forma:

Lietuvos technikos biblioteka teikia pramoninės nuosavybės paslaugas.

Konsultacijas išradimų klausimais taip pat teikia Patentinės informacijos centras. Patentinės informacijos centro pagrindinis tikslas yra patentinės informacijos skleidinimas visuomenejė. Patentinės informacijos centruose galima rasti šią informaciją:

  • Susipažinti su Lietuvos, užsienio šalių ir tarptautinių organizacijų išradimais, prekių ženklais ir dizainu;
  • Atlikti dokumentų paiešką interneto duomenų bazėse;
  • Užsisakyti patentų ir prekių ženklų paieškas;
  • Užsiprenumeruoti oficialius leidinius;
  • Konsultuotis informacijos paieškos ir patentų komercializavimo klausimais:
  • Patentinės informacijos centras

Duomenų bazės su Lietuvos patentais, Europos patentais, galiojančiais Lietuvoje, ir Lietuvos dizainais ir prekės ženklais, taip pat patentų, prekių ir paslaugų klasifikatoriai siūlomi lietuvių kalba.

Lietuvos patentinių prašymų ir patentų aprašymai buvo pateikiami ESPACE PRECES 1998-2010 m., kurioje yra informacija apie patentinius dokumentus iš Lietuvos, taip pat iš Bulgarijos, Čekoslovakijos, Čekijos, Vengrijos, Latvijos, Rumunijos ir Slovakijos. Nuo 2010 m. liepos 1 d. yra leidžiamas VPB oficialus biuletenis elektronine forma.

Su šia sritimi susiję teisės aktai:

Gyvenimas ir judėjimas Europoje

Vis dar reikia pagalbos?

Vis dar reikia pagalbos?

Europos įmonių tinklo kontaktiniai centrai

Europos verslo ir inovacijų tinklas teikia įmonėms informaciją ir konsultacijas per vietos informacijos centrus.

  • Europos verslo ir inovacijų tinklas English

Pasirinkite artimiausią informacijos centrą, kur jums bus suteikta asmeninė pagalba ir konsultacijos.

Kita pagalba

Norite sužinoti:

  • ar Jūsų išradimas gali būti užpatentuotas Lietuvoje?
  • kaip paduoti patentinę paraišką?
  • kokia yra patentavimo procedūros trukmė ir kainos?
  • kaip apsaugoti išradimą užsienyje?

Jūs galite gauti atsakymą Lietuvos technikos bibliotekos Patentinės informacijos centre.

SOLVIT greitai suteikia praktinę pagalbą verslininkams, patiriantiems problemų užsiimant verslu užsienyje dėl to, kad viešosios valdžios institucijos neteisingai taiko ES rinkos taisykles.