Teisinė informacija | Kas naujo ? | Klausimai-atsakymai | Apie EUROPA | Indeksas | Paieška | Kontaktai
12 Europos pamokų Praleisti kalbos išrinkimo juostą (klavišu derinys=2)
EUROPA > Apie ES glaustai > 12 Europos pamokų > Pagrindinės Europos integracijos datos
Apie ES glaustai - Pradinis puslapis
Spauskite jus dominančios pamokos pavadinimą
Kam reikalinga Europos Sąjunga?
Istoriniai žingsniai
Plėtra
Kaip funkcionuoja ES?
ES veiklos apibūdinimas
Bendra rinka
Ekonominė ir pinigų sąjunga
Žinių visuomenės link
Piliečių Europa
Laisvė, saugumas ir teisingumas
Europos Sąjunga pasaulio arenoje
Kokia ateitis laukia Europos?
Pagrindinės Europos integracijos datos

Pagrindinės Europos integracijos datos

1948
Gegužės 7–11 d.

Įvyksta Hagos kongresas, kuriame daugiau nei tūkstantis delegatų iš 20 Europos valstybių aptaria naujas bendradarbiavimo Europoje formas. Jie pritaria „Europos asamblėjos“ sukūrimui. 

1949
Sausio 27–28 d.

Po Hagos kongreso sukuriama Europos Taryba. Jos būstinė – Strasbūre.

Tais pačiais metais pradėta rengti Europos žmogaus teisų konvencija, kuri pasirašoma 1950 m. Romoje, o įsigalioja 1953 m. rugsėjo mėn.

Laikui bėgant beveik visos Europos valstybės tapo Europos Tarybos narėmis.

1950
Gegužės 9 d.

Prancūzijos Užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas pasako svarbią kalbą, kurią įkvėpė Žano Monė idėjos. Jis siūlo Prancūzijai ir Vokietijos Federacinei Respublikai sujungti savo anglių ir plieno išteklius įsteigiant naują organizaciją, prie kurios galėtų prisijungti ir kitos Europos valstybės.

Kadangi šią dieną galima laikyti Europos Sąjungos steigimo diena, gegužės 9 d. dabar kasmet švenčiama kaip Europos diena.

I puslapio viršu
1951
Balandžio 18 d.

Paryžiuje šešios valstybės – Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietijos Federacinė Respublika – pasirašo Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) steigimo sutartį. Ji įsigalioja 1952 m. liepos 23 d. 50 metų laikotarpiui.

1955
Birželio 1–2 d.

Mesinos susitikime šešių valstybių užsienio reikalų ministrai nusprendžia išplėsti Europos integraciją į visas ekonomikos sritis.

1957
Kovo 25 d.

Romoje šešios valstybės pasirašo Europos ekonominės bendrijos (EEB) ir Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) steigimo sutartis. Jos įsigalioja 1958 m. sausio 1 d.

I puslapio viršu
1960
Sausio 4 d.

Jungtinės Karalystės iniciatyva Stokholmo konvencija įsteigiama Europos laisvosios prekybos asociacija (ELPA). Jos narėmis tampa kelios Europos valstybės, kurios nėra EEB narės.

1962
Liepos 30 d.

Pradedama diegti Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP).

1963
Sausio 14 d.

Spaudos konferencijoje generolas Š. de Golis pareiškia, kad Prancūzija vetuos Jungtinės Karalystės stojimą į Europos Bendrijas.

Liepos 20 d.
Jaundėje pasirašoma EEB ir aštuoniolikos Afrikos valstybių asociacijos sutartis.

I puslapio viršu
1965
Balandžio 8 d.

Pasirašoma visų trijų Bendrijų vykdomųjų institucijų sujungimo sutartis ir įsteigiama bendra Taryba ir bendra Komisija. Sutartis įsigalioja 1967 m. liepos 1 d.

1966
Sausio 29 d.

Susitariama dėl „Liuksemburgo kompromiso“. Po politinės krizės Prancūzija sutinka vėl dalyvauti Tarybos posėdžiuose mainais už sutikimą laikytis vienbalsiškumo sprendžiant itin svarbius, su nacionaliniais interesais susijusius klausimus.

1968
Liepos 1 d.

Aštuoniolika mėnesių anksčiau nei numatyta panaikinami muito mokesčiai pramoninėms prekėms ir įvedamas bendras išorės muitų tarifas.

I puslapio viršu
1969
Gruodžio 1–2 d.

Hagos aukščiausiojo lygio susitikime EEB politiniai vadovai nusprendžia toliau didinti Europos integraciją.

1970
Balandžio 22 d.

Liuksemburge pasirašoma sutartis, numatanti Europos Bendrijas vis daugiau finansuoti iš nuosavų išteklių ir suteikti didesnius įgaliojimus Europos Parlamentui.

1972
Sausio 22 d.

Briuselyje pasirašomos Airijos, Danijos, Jungtinės Karalystės ir Norvegijos stojimo į Europos Bendrijas sutartys.

Balandžio 24 d.
Šešios EEB valstybės nusprendžia, kad jų valiutų tarpusavio keitimo kursų didžiausia leistina svyravimo riba – 2,25%. Sistema žinoma valiutų „grandinės“ pavadinimu.

I puslapio viršu
1973
Sausio 1 d.

Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė įstoja į Europos Bendrijas – Bendrijų narių skaičius išauga iki devynių valstybių. Norvegija pasitraukia po referendumo, per kurį dauguma balsuoja prieš narystę.

1974
Gruodžio 9–10 d.

Aukščiausiojo lygio susitikime Paryžiuje devynių valstybių narių politiniai vadovai nusprendžia susitikinėti triskart per metus kaip Europos Vadovų Taryba. Jie taip pat pritaria tiesioginiams Europos Parlamento rinkimams ir susitaria įkurti Europos regioninės plėtros fondą.

1975
Vasario 28 d.

Lomėje pasirašoma (I Lomės) EEB ir 46 Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių konvencija.

Liepos 22 d.
Pasirašoma sutartis, suteikianti Europos Parlamentui didesnius įgaliojimus biudžeto srityje ir numatanti Europos Audito Rūmų steigimą. Ji įsigalioja 2003 m. vasario 1 d.

I puslapio viršu
1978
Liepos 6–7 d.

Aukščiausio lygio susitikime Brėmene Prancūzija ir Vokietijos Federacinė Respublika pasiūlo glaudžiau bendradarbiauti pinigų klausimais, sukuriant Europos pinigų sistemą (EMS), kuri turėtų pakeisti valiutų „grandinę“. EMS pradėjo veikti 1979 m. kovo 13 d.

1979
Gegužės 28 d.

Pasirašoma Graikijos stojimo į Europos Bendrijas sutartis.

Birželio 7 ir 10 d.
Surengiami pirmieji tiesioginiai 410 vietų Europos Parlamento rinkimai.

1981
Sausio 1 d.

Graikija įstoja į Europos Bendrijas – valstybių narių skaičius padidėja iki dešimties.

I puslapio viršu
1984
Vasario 28 d.

Priimama „Esprit“ programa, kuria siekiama paskatinti mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą informacinių technologijų srityje.

Birželio 14 ir 17 d.
Antrą kartą surengiami tiesioginiai Europos Parlamento rinkimai.

1985
Sausio 7 d.

Žakas Deloras tampa Komisijos pirmininku (1985–1995 m.).

Birželio 12 d.
Pasirašoma Ispanijos ir Portugalijos stojimo į Europos Bendrijas sutartis.

Gruodžio 2–4 d.
Liuksemburge susitikusioje Europos Vadovų Taryboje dešimties valstybių vadovai pritaria pasiūlymui pakeisti Romos sutartį ir Suvestiniu Europos aktu atgaivinti Europos vienijimosi procesą. Taip paklojami bendros rinkos sukūrimo 1993 m. pamatai.

1986
Sausio 1 d.

Ispanija ir Portugalija įstoja į Europos Bendrijas – valstybių narių skaičius padidėja iki dvylikos.

Vasario 17 ir 28 d.
Liuksemburge ir Hagoje pasirašomas Suvestinis Europos aktas. Jis įsigalioja 1987 m. liepos 1 d.

I puslapio viršu
1987
Birželio 15 d.

Pradedama „Erasmus“ programa, kuria siekiama padėti jauniems europiečiams mokytis užsienyje, kitose Europos valstybėse.

1989
Birželio 15 ir 18 d.

Trečią kartą surengiami tiesioginiai Europos Parlamento rinkimai.

Lapkričio 9 d.
Berlyno sienos griuvimas. 

Gruodžio 9 d.
Strasbūre susitikusi Europos Vadovų Taryba nusprendžia surengti tarpvyriausybinę konferenciją ir toliau kurti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) bei politinę sąjungą.

1990
Birželio 19 d.

Pasirašomas Šengeno susitarimas, kuriuo siekiama tarp Europos Bendrijų valstybių narių panaikinti pasienio kontrolę.

Spalio 3 d.
Susivienija Vokietija.

Gruodžio 14 d.
Romoje prasideda tarpvyriausybinė konferencija dėl EPS ir politinės sąjungos.

I puslapio viršu
1991
Gruodžio 9–10 d.

Mastrichte susitikusi Europos Vadovų Taryba priima Europos Sąjungos sutartį. Pastarojoje nustatomi bendros užsienio ir saugumo politikos, glaudesnio bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje bei ekonominės ir pinigų sąjungos, įskaitant bendrų pinigų, sukūrimo pagrindai. Veikiančią bendrijos sistemą papildžius tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu sukuriama Europos Sąjunga (ES). EEB pervadinama Europos Bendrija (EB).

1992
Vasario 7 d.

Mastrichte pasirašoma Europos Sąjungos sutartis. Ji įsigalioja 1993 m. lapkričio 1 d.

1993
Sausio 1 d.

Sukuriama bendra rinka.

I puslapio viršu
1994
Birželio 9 ir 12 d.

Ketvirtą kartą surengiami tiesioginiai Europos Parlamento rinkimai.

Birželio 24–25 d.
Korfu susirinkusioje Europos Vadovų Taryboje pasirašoma Austrijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos stojimo į ES sutartis.

1995
Sausio 1 d.

Austrija, Suomija ir Švedija įstoja į ES – valstybių narių skaičius padidėja iki penkiolikos. Norvegija pasitraukia po referendumo, per kurį dauguma balsuoja prieš narystę.

Sausio 23 d.
Darbą pradeda nauja Europos Komisija (1995–1999 m.) ir jos pirmininkas Žakas Santeras.

Lapkričio 27–28 d.
Europos ir Viduržemio jūros valstybių konferencijoje Barselonoje sudaroma ES ir Viduržemio jūros pietinės pakrantės valstybių partnerystė.

1997
Birželio 16–17 d.

Amsterdame susirinkusioje Europos Vadovų Taryboje pritariama sutarčiai, kuria Europos Sąjungai suteikiami nauji įgaliojimai ir atsakomybė.

Spalio 2 d.
Pasirašoma Amsterdamo sutartis. Ji įsigalioja 1999 m. gegužės 1 d.

I puslapio viršu
1998
Kovo 30 d.

Prasideda naujų šalių kandidačių stojimo procesas. Šiame procese dalyvauja Kipras, Malta ir 10 Vidurio ir Rytų Europos valstybių.

Gegužės 3 d.
Europos Vadovų Taryba Briuselyje nusprendžia, kad 11 ES valstybių narių (Airija, Austrija, Belgija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija) iki 1999 m. sausio 1 d. patenkino bendros valiutos įsivedimo reikalavimus. Graikija prisijungs vėliau.

Gruodžio 31 d.
Nustatomas fiksuotas valiutų, kurias pakeis euras, keitimo kursas.

1999
Sausio 1 d.

Prasideda trečias EPS etapas: 11 ES valstybių valiutas pakeičia euras. Bendra valiuta pradedama naudotis pinigų rinkose. Nuo to laiko Europos centriniam bankui (ECB) suteikiama atsakomybė už ES pinigų politiką, kuri apibrėžiama ir įgyvendinama per eurą.

Kovo 24–25 d.
Berlyne susitikusi Europos Vadovų Taryba pritaria ES 2000–2006 m. biudžeto projektui atsižvelgiant į „Darbotvarkę 2000“.

Birželio 3–4 d.
Kelne susitikusi Europos Vadovų Taryba nusprendžia sušaukti Konventą Europos pagrindinių teisių chartijai parengti. Konvento nariai – ES valstybių ir vyriausybių vadovų atstovai ir Europos Komisijos pirmininkas. Chavjeras Solana paskiriamas bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) aukščiausiuoju atstovu.

Birželio 8 ir 13 d.
Penktą kartą surengiami tiesioginiai Europos Parlamento rinkimai.

Rugsėjo 15 d.
Darbą pradeda nauja Europos Komisija (1999–2004 m.) ir jos pirmininkas Romanas Prodis.

Spalio 15–16 d.
Europos Vadovų Taryba Tamperėje nusprendžia sukurti ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. 

Gruodžio 10–11 d.
Helsinkyje susirinkusi Europos Vadovų Taryba, sprendusi vien tik ES plėtros klausimus, oficialiai pripažįsta Turkiją ES šalimi kandidate ir nusprendžia pradėti derybas su kitomis 12 šalių kandidačių.

2000
Kovo 23–24 d.

Lisabonoje susirinkusi Europos Vadovų Taryba parengia strategiją, kaip paskatinti užimtumo didėjimą ES, modernizuoti ekonomiką ir sustiprinti socialinę sanglaudą žinių Europoje.

Gruodžio 7–8 d.
Europos Vadovų Taryba Nicoje pasiekia sutarimą dėl naujos sutarties teksto, kuriuo pakeičiama ES sprendimų priėmimo sistema, kad Europos Sąjunga būtų pasirengusi plėtrai. Europos Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkai iškilmingai paskelbia ES pagrindinių teisių chartiją.

I puslapio viršu
2001
Vasario 26 d.

Pasirašoma Nicos sutartis. Jis įsigalioja 2003 m. vasario 1 d.

Gruodžio 14–15 d.
Europos Vadovų Taryba Lakene priima deklaraciją dėl Europos Sąjungos ateities. Ji atveria vartus būsimai pagrindinei ES reformai ir Konventui, rengsiančiam Europos Konstituciją. Valeri Žiskaras Destenas paskiriamas Konvento pirmininku. 

2002
Sausio 1 d.

Euro zonos valstybių gyventojai pradeda naudotis euro banknotais ir monetomis.

Gegužės 31 d.
Visos 15 ES valstybių narių tuo pačiu metu ratifikuoja Kioto protokolą – pasaulinį susitarimą dėl oro taršos mažinimo.

Birželio 21–22 d.
Europos Vadovų Taryba Sevilijoje susitaria dėl ES prieglobsčio ir imigracijos politikos.

Gruodžio 13 d.
Europos Vadovų Taryba Kopenhagoje pritaria 10 šalių kandidačių (Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos) stojimui į ES 2004 m. gegužės 1 d. Tikimasi, kad Bulgarija ir Rumunija įstos 2007 metais.

Nusprendžiama, kad derybos su Turkija gali būti pradėtos, jeigu, remdamasi Komisijos ataskaita ir rekomendacijomis, 2004 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba nuspręs, kad Turkija tenkina visus „Kopenhagos kriterijus“.

2003
Balandžio 16 d.

Atėnuose pasirašoma Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Maltos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos stojimo į ES sutartis.

Liepos 10 d.
Savo darbą baigia Konventas dėl Europos ateities, parengęs Europos Konstitucijos projektą.

Spalio 4 d.
Prasideda tarpvyriausybinė konferencija, parengsianti naują sutartį, kurioje bus įtvirtinta Europos Konstitucija.

I puslapio viršu
2004
Gegužės 1 d.

Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija įstoja į Europos Sąjungą.

Birželio 10 ir 13 d.
Šeštą kartą surengiami tiesioginiai Europos Parlamento rinkimai.

Gruodžio 16–17 d.
Sprendimas pradėti stojimo derybas su Kroatija ir Turkija 2005 m., jei tenkinamos tam tikros sąlygos.

2005
Balandžio 25 d.

Liuksemburge pasirašomos stojimo į ES sutartys su Bulgarija ir Rumunija.

2007

2002 m. Kopenhagoje susitikusios Europos Vadovų Tarybos nustatyta Bulgarijos ir Rumunijos įstojimo į ES data.

I puslapio viršu
Teisinė informacija | Kas naujo ? | Klausimai-atsakymai | Apie EUROPA | Indeksas | Paieška | Kontaktai | Į puslapio viršų