1992 m. vasario 7 d. tuometinės ES dvylikos valstybių narių vadovai susitarė dėl ambicingo dokumento, kuris sudarė sąlygas siekti svarbių tikslų, visų pirma sukurti bendrą valiutą eurą.
Prieš penkiolika metų vasario mėnesį Mastrichte, Olandijoje, buvo pasirašyta sutartis, kuri davė pradžią bendrai valiutai eurui, tapusiam svarbia 316 mln. ES gyventojų kasdienybės dalimi.
Jis įvestas tik 2002 m., bet atsirado dėl Mastrichto sutartimi sudarytos ES valstybių narių ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS). Dėl Mastrichto sutarties, oficialiai vadinamos Europos Sąjungos sutartimi, ėmė laisviau judėti kapitalas, pradėta vykdyti bendra šalių ekonomikos politika, o 1998 m. įkurtas Europos centrinis bankas (ECB), kuris yra atsakingas už eurą.
Už ekonomikos ir pinigų reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Joaquinas Almunia taip apibendrino Sutarties naudą: "Euras yra tvirčiausias Europos integracijos simbolis. Euras mus apsaugojo nuo išorės sukrėtimų, dėl jo sustiprėjo Europos vaidmuo pasaulyje."
Tačiau į istorinę sutartį įtraukti ne tik euro ir kiti finansiniai klausimai. Mastrichto sutartyje numatytas platesnis ES veiklos mastas, įskaitant bendrąją užsienio ir saugumo politiką bei policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose.
Mastrichto sutartis buvo atnaujinta Amsterdamo (1997 m.) ir Nicos (2001 m.) sutartimis. Tačiau iki šiol nepavyko priimti Konstitucijos Europai, kuri turėtų pakeisti visas galiojančias sutartis.
Nors Konstitucijos klausimas tebėra keblus, Mastrichto mieste švenčiami ligšioliniai laimėjimai. Sutarties pasirašymo sukakties proga numatomi įspūdingi europiniai renginiai: kasmetinis kino festivalis, maisto festivalis vasarą ir birželį vyksianti Europos Junior Chamber International (JCI) konferencija, į kurią suplūs apie 2 000 verslininkų ir įmonių vadovų.
Vaizdo įrašas: pasirašoma sutartis
