Po sunkių derybų buvo susitarta dėl būtinų reformų, kad ES pajudėtų iš mirties taško, į kurį pateko po konstitucinės sutarties atmetimo.
Nors kai kurie stebėtojai netikėjo, kad ES vadovams pavyks susitarti, bet po ankstyvą birželio 23 d. rytą pasibaigusio diskusijų maratono ES įgavo naują impulsą. Europos Komisijos pirmininkas Barrosas džiaugėsi rezultatu: „Sąjunga turėjo susitarti, kad išlaikytų patikimumo išbandymą. Ši reformų sutartis įrodo, kad Europa pajėgi veikti.“
ES vadovai sugebėjo išspręsti nemažai keblių problemų. Pagal naująjį teisės aktą Pagrindinių teisių chartija bus teisiškai įpareigojantis dokumentas. ES turės Vyriausiąjį užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinį ir nuolatinį pirmininką. Svarbesnis bus nacionalinių parlamentų vaidmuo, nuo 2014 m. bus mažiau Europos Komisijos narių.
„Buvo labai svarbu susitarti dėl struktūros ir darbo mechanizmo, su kuriais ES galėtų geriau įveikti XXI a. sunkumus“, – savo interneto dienoraštyje
teigia Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margot Wallström.
Buvo išanalizuota, kodėl 2005 m. Prancūzija ir Nyderlandai tarė „ne“ . Dabar vyriausybių konferencijoje bus nuspręsta, kaip pakeisti galiojančias sutartis, kad daug didesnė ES galėtų našiau ir demokratiškiau tvarkyti vidaus reikalus ir efektyviau veikti pasaulinėje arenoje. Teisės aktą tikimasi parengti iki 2007 m. pabaigos.
Naująją sutartį visos valstybės narės turės ratifikuoti iki 2009 m. Europos Parlamento rinkimų. Ratifikuota sutartis įsigaliotų 2009 m
Pirmininko José Manuelio Barroso pareiškimas (3'53")
Pirmininkaujančiosios valstybės spaudos konferencijos ištraukos (5'13")
2007 m. birželio 21-22 d. - Briuselio Europos vadovų taryba - pirmininkaujančios valstybės narės išvados 
Berlyno deklaracija [65 KB] 
