Šią savaitę minimos antrosios Kioto protokolo įsigaliojimo metinės. Šiuo susitarimu siekiama laipsniškai mažinti šiltnamio dujų, dėl kurių, kaip teigiama, šyla ir kinta klimatas, išmetimą.
Klimato kaita kasdien vis labiau veikia mūsų gyvenimą. 1997 m. gruodį Kiote (Japonija) susitikę vadovai iš viso pasaulio susitarė sumažinti savo šalių išmetamų pramoninių dujų. Kai kurie pranešė apie savo tikslą iki 2012 m. išmetimą sumažinti 8 %, palyginti su 1990 m. Susitarimas įsigaliojo 2005 m. vasario 16 d.
ES yra viena pagrindinių susitarimo rėmėjų, ne kartą įrodžiusi savo pasiryžimą pažaboti pasaulinį atšilimą.
„Nekelia abejonių tai, kad kova su klimato kaita yra daug daugiau nei vienas mūšis.Tai pasaulinis karas, kuris truks daugelį metų,“ – sakė už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Stavros Dimas.
ES ėmėsi tam tikrų veiksmų išmetamų dujų kiekiui mažinti ir savo Kioto įsipareigojimams įvykdyti, visų pirma pradėjo skatinti naudoti ekologiškų šaltinių – vėjo, saulės, bangų ir biomasės – energiją. Energijos efektyvumo priemonės irgi labai svarbios mažinant taršių dujų išmetimą.
Šūkiu „Pokyčiai prasidės nuo mažų ir paprastų dalykų" Komisija 2000 m. pradėjo kampaniją „Jūs kontroliuojate klimato kaitą". Kampanijos metu europiečiai raginami palengva keisti savo kasdieninius įpročius:mažinti temperatūrą namuose, būstą apšviesti nedaug energijos naudojančiomis elektros lemputėmis, mažiau važiuoti automobiliais ir pan.
Pasaulinis atšilimas nėra vien Europos problema. ES ieško būdų į kovą įtraukti tarptautinius partnerius.Nepaisant to, kad Amerika neratifikavo susitarimo, ji yra viena iš šalių, su kuria ES vis labiau bendradarbiauja šiuo klausimu.
Kioto protokolas tėra pirmas, bet svarbus žingsnis. ES jau pradėjo diskusijas su 188 valstybėmis dėl tolesnių pasaulinio masto kovos su klimato kaita veiksmų po 2012 m. Reikės skirti daugiau lėšų miškų apsaugai, sukurti naujų ekologiškų technologijų ir remti biokuro gamybą.
