ES skiria finansavimą įvairiausiems projektams ir programoms, vykdomiems, pvz., šiose srityse:

• regionų ir miestų plėtros;
• užimtumo ir socialinės įtraukties;
• žemės ūkio ir kaimo plėtros;
• jūrų ir žuvininkystės politikos;
• mokslinių tyrimų ir inovacijų;
• humanitarinės pagalbos.

Lėšų valdymas

Finansavimas administruojamas pagal griežtas taisykles, siekiant užtikrinti griežtą lėšų naudojimo kontrolę, kad jos būtų leidžiamos skaidriai ir už jas būtų atsiskaitoma.

Politinė atsakomybė užtikrinant tinkamą ES lėšų naudojimą tenka visiems 27 Europos Komisijos nariams, tačiau, kadangi didžioji lėšų dalis administruojama jas gaunančiose šalyse, už tikrinimą ir metinį auditą atsakingos nacionalinės vyriausybės.

Per 76 % ES biudžeto valdoma bendradarbiaujant su nacionalinėmis ir regioninėmis valdžios įstaigomis taikant bendro administravimo sistemą. Dažniausiai lėšos skirstomos per 5 stambius fondus – struktūrinius ir investicinius fondus. Kartu jie padeda įgyvendinti strategiją „Europa 2020“. 

• Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) – regionų ir miestų plėtra
• Europos socialinis fondas (ESF) – socialinė įtrauktis ir geras valdymas
• Sanglaudos fondas (SF) – mažiau išsivysčiusių regionų ekonominė konvergencija
• Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) 
• Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) 

Kitas lėšas tiesiogiai administruoja ES. Jos skiriamos kaip:

• dotacijos konkretiems projektams, susijusiems su ES politikos kryptimis. Paprastai pirmiausia būna viešas skelbimas – vadinamasis kvietimas teikti paraiškas. Dalį lėšų skiria ES, o likusi dalis gaunama iš kitų šaltinių;
• sutartys, kurias ES institucijos sudaro, kad įsigytų paslaugų, prekių ar darbų, reikalingų jų veiklai (pvz., tyrimai, mokymai, konferencijų organizavimas, IT įranga). Sutartys sudaromos po konkursų.

Konkursų laimėtojai, dotacijų ar ne ES šalims skirtos vystymosi pagalbos gavėjai skelbiami internete.

Finansavimo paraiškos

Mažosios įmonės

Jos gali gauti ES lėšų dotacijų, paskolų ir garantijų forma. Dotacijos yra tiesioginė parama, o kitoks finansavimas teikiamas vykdant pačių šalių administruojamas programas.

Mažųjų įmonių ES finansavimas 

Nevyriausybinės ir pilietinės visuomenės organizacijos

Šios organizacijos gali gauti finansavimą, jeigu ES politikos srityse vykdo veiklą nesiekdamos pelno.

ES finansavimas nevyriausybinėms organizacijoms pagal politikos sritis 

Jaunimas

Dvi pagrindinės finansavimo rūšys:

• Švietimas ir mokymas – studijų galimybės dalyvaujant programoje „Erasmus+“, parama vidurinį mokslą baigiantiems moksleiviams, profesinis mokymas kitoje šalyje. 
• Jaunimas – bendras projektų, kuriais skatinama pilietinė veikla, savanoriškas darbas ir platesnė daugiakultūrinė pasaulėžiūra, finansavimas. 

Mokslininkai

2014–2020 m. ES skirs beveik 80 mlrd. eurų finansavimą moksliniams tyrimams, daugiausia pasinaudodama savo pavyzdine mokslinių tyrimų programa „Horizontas 2020“. Šios lėšos paprastai skiriamos dotacijų forma, jomis iš dalies finansuojami įvairūs mokslinių tyrimų projektai.

Mokslinių tyrimų ir inovacijų ES finansavimas

Ūkininkai ir kaimo įmonės

Dauguma ES ūkininkų gali gauti tiesioginių pajamų rėmimo išmokų. Apie trečdalis tokių išmokų skiriamos už ekologišką ūkininkavimą (daugiamečių ganyklų išsaugojimą, pasėlių įvairinimą ir t. t,). 

Ūkininkai taip pat gauna lėšų priklausomai nuo jų žemės valdų dydžio ir, vėlgi, už ekologišką ūkininkavimą, kuriuo saugoma biologinė įvairovė, dirvožemio ir vandens kokybė bei išmetama kuo mažiau teršalų.

ES finansavimas taip pat padeda ūkininkams išmokti naujų veiklos būdų, atnaujinti ar pertvarkyti savo ūkius. Be to, žvelgiant plačiau, jis padeda gerinti gyvenimą kaimo vietovėse kuriant darbo vietas ir teikiant pagrindines paslaugas.

Be to, pagal kaimo plėtros programą jaunieji ūkininkai gali naudotis specialia parama savo verslui steigti, jiems taip pat taikomos didesnės paramos normos investicijoms į savo verslą. 

Kaimo plėtros programos pagal šalis