Skip to main content
© Guus Baggermans - Unsplash © Guus Baggermans - Unsplash

Tausus apsipirkimas – vartotojų sprendimai svarbūs!

Atnaujinta Antradienis, 07/09/2021

Savo gerovei užtikrinti naudojamės gamtiniais planetos ištekliais, bet jei ir toliau tai darysime taip, kaip iki šiol, jie gali nelauktai greitai baigtis. Laikas pokyčiams!

Dėl mūsų besaikio vartojimo senka Žemės ištekliai ir kyla grėsmė būsimų kartų gerovei. Jei taip bus ir toliau, 2050 m. mums reikės antros tokios planetos išteklių, kad galėtume patenkinti paklausą!

Užtenka padaryti labai nedaug, kad pokyčiai būtų reikšmingi! 

Padėtis galėtų pasikeisti, jeigu pakeistume savo įpročius ir pradėtume vartoti tausiai. Reikėtų pradėti domėtis, kur ir kaip gaminami produktai, stengtis išmesti kuo mažiau, rinktis tvarius produktus, atidžiau skaityti etiketes, naudoti produktus ne vieną kartą, rūšiuoti atliekas, tausoti gamtą. 

Pateikiame keletą paprastų rekomendacijų, kaip tapti tausesniu vartotoju. 

1. Stenkitės išmesti kuo mažiau, rūšiuokite atliekas

Pasaulyje vis labiau populiarėja netaršus gyvenimo būdas, kai gyvenama nepaliekant atliekų. Pagrindinis šio gyvenimo būdo šūkis yra 5R (angl. „Refuse, Reduce, Reuse, Recycle and Rot“ – „Atsisakyk, mažink, panaudok vėl, perdirbk, kompostuok“), kurio ir reikėtų laikytis tokia tvarka.
Kaskart, kai kas nors išmetama, teršiama mūsų planeta. Atminkite, kad geriausia bus tada, jeigu atliekų tiesiog neliks! 

Atliekas mažinti galima nedideliais veiksmais: ant pašto dėžutės užklijuoti lipduką „Nemesti reklamos“, naudoti įkraunamąsias baterijas, rinktis ekologiškus užpildomus produktus arba nešiotis daugkartinį pirkinių maišelį, buteliuką vandeniui įsipilti (vandentiekio vandenį saugu gerti visoje Europoje!). 

Į šiukšlių dėžę nukeliauja ir nemažai produktų iš mūsų šaldytuvų – pasistenkite pirkti ir gaminti tik tai, ką iš tiesų suvalgysite (žr. patarimus dėl maisto gaminimo ir apsipirkimo). Mažiau pirkite išsinešti skirto maisto, nes dėl jo paliekama daugybė atliekų (žr. vaizdo siužetą), venkite produktų su nereikalingomis pakuotėmis, ypač plastikinėmis.

Ir, žinoma, būtinai rūšiuokite atliekas. ES įgyvendina išsamią atliekų strategiją, kuria valstybės narės įpareigojamos perdirbti atliekas. Be jokios abejonės, šios strategijos įgyvendinimas priklauso nuo mūsų visų! 

Galiausiai, savo šeimoje, universitete ar sporto klube galite imtis iniciatyvos informuoti apie atliekų tvarkymo svarbą. Pavyzdžiui, galite ką nors suorganizuoti per Europos atliekų mažinimo savaitę

2. Išmesti? Na jau ne!

Ar teko girdėti apie remonto kavines? Įvairių sričių meistrai – elektrikai, mechanikai, dailidės, dviračių remontininkai, IT specialistai – savanoriškai pasidalys žiniomis ir patirtimi: padės pataisyti neveikiantį skrudintuvą, suplyšusį drabužį ar sulaužytą baldą. 

Taip norima sumažinti susidarančių atliekų kiekį, informuoti piliečius apie tvarų gyvenimo būdą, taip pat skatinti bendravimą, perteikti praktinę patirtį... Gal remonto kavinė yra ir jūsų apylinkėje?

Jei prireikė įrankių naujiems baldams surinkti, galbūt galėtumėte juos pasiskolinti arba išsinuomoti, užuot pirkę naujus, kuriuos per metus panaudosite gal tik kartą ar du? Taip bus ir pigiau, ir ekologiškiau!

Galiausiai, nebepatinkančius arba nebenešiojamus ar nebenaudojamus drabužius ir produktus galima parduoti ar išmainyti. Tai galima padaryti mainų mugėje, bagažinių turguje, blusų turguje arba tam skirtose interneto platformose. Jei nepavyktų, kodėl gi nenunešus tų daiktų perdirbti arba tiesiog kam nors neatidavus! 

3. Remkite vietos ūkininkus

Bendruomenių remiama žemės ūkio veikla – tai sistema, kuri maisto produktų gamybos sistemoje glaudžiau susieja gamintojus ir vartotojus, sudarydama sąlygas vartotojams užsisakyti tam tikro ūkio ar ūkių grupės produkciją. 

Tai alternatyvus socialinis ir ekonominis žemės ūkio ir maisto produktų paskirstymo modelis, pagal kurį gamintojai ir vartotojai dalijasi ūkininkavimo riziką. Tokiu būdu praktiškai nelieka tarpininkų, remiami vietos ūkininkai, o vartotojai produktus gauna be pakuočių. 

4. Ieškokite ekologinių ženklų

Ekologiški produktai, paslaugos ir įmonės yra atitinkamai paženklinti. 

Europos Sąjungoje ES ekologinis ženklas gali būti skiriamas mažą poveikį aplinkai darantiems produktams ir paslaugoms. Ieškokite šiuo logotipu paženklintų parduotuvių, produktų, kurortų, stovyklaviečių ir viešbučių (yra parengtas atitinkamas internetinis katalogas). Taip pat sukurta atskirų nacionalinių ženklų, pavyzdžiui, Šiaurės šalių „Šiaurinė gulbė“, Prancūzijos „NF Environment“, Vokietijos „Mėlynasis angelas“.

5. Rinkitės etiškais būdais pagamintus produktus

Taip pat svarbu paisyti etinių aspektų – kaip jūsų vartojamos prekės veikia kitus žmones? Ar neremiate vaikų darbo ar kitokios formos prekybos žmonėmis tolimose šalyse? 

Pastaraisiais metais, ypač mados pramonėje, kilo triukšmingų skandalų dėl žmogaus teisių pažeidimų. Darbuotojus išnaudojančiose įmonėse dirbama ištisą savaitę be poilsio dienų, nemokamas deramas atlyginimas už darbą, neleidžiama suburti profesinių sąjungų. Tokio darbo organizatoriams galite daryti spaudimą atitinkamai koreguodami savo pirkimo įpročius, pasirašydami peticijas, remdami etišką prekybą, reikšdami nuomonę socialinėje žiniasklaidoje. 

Pirkdami produktus pagalvokite, gal vertėtų rinktis tuos, kuriuos pagamino sąžiningos prekybos ir etiškų produktų sričių įmonės, ieškokite etikečių „Fairtrade“, „Forest Stewardship Council“, „Fair Trade Certified“ ar „Rainforest Alliance Certified“ ir pan.