Europos jaunimo portalas

Informacija ir galimybės visos Europos jaunimui.

© shutterstock.com - mangostock

Viso pasaulio jaunimo gerovė

Kaip sekasi tavo regiono jaunimui, palyginti su tos pačios amžiaus grupės kitų šalių jaunimu? Atsakymo į šį klausimą galima ieškoti EBPO indekse ir pasauliniame jaunimo gerovės indekse.

EBPO Geresnio gyvenimo indeksas

EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) ėmėsi Geresnio gyvenimo iniciatyvos, pagal kurią kaupiama materialinių gyvenimo sąlygų ir gyvenimo kokybės (sveikatos, švietimo ir aplinkos) statistika. Duomenys pagal šalis, amžių ir lytį rodo, kad viso pasaulio visuomenėse daroma sąlyginė pažanga. Sąveikiame žemėlapyje galima pamatyti, kuriuose regionuose padėtis geresnė ir kuriais aspektais.

 

Vidutinis pasitenkinimo gyvenimu EBPO šalyse lygis yra 6,6 balo. Geriausi rezultatai – Danijoje, Islandijoje ir Šveicarijoje.

 

65 % darbingo amžiaus (15–64 metų) asmenų dirba mokamą darbą. Aukščiausi rodikliai Islandijoje (82 %), Šveicarijoje (80 %) ir Norvegijoje (75 %), o žemiausi – Graikijoje (49 %), Turkijoje (50 %) ir Ispanijoje (56 %).

 

Moterų ir vyrų užimtumo lygis skiriasi. Darbą iš viso turi 58 % moterų ir 73 %. Didžiausia lyčių nelygybė šioje srityje yra Turkijoje ir Meksikoje, o mažiausia – Kanadoje, Estijoje ir Šiaurės šalyse.

 

Vertinant pilietinį aktyvumą reikia pasakyti, kad EBPO šalyse balsuoja vidutiniškai 68 % šią teisę turinčių žmonių. Nacionaliniuose parlamentuose moterims vidutiniškai tenka vos 28 % vietų.

 

Pasaulinis jaunimo gerovės indeksas

Pasaulinis jaunimo gerovės indeksas suteikia galimybę rinkti ir susieti informaciją apie jaunimą, kad būtų galima įvertinti ir palyginti jaunimo gerovę visame pasaulyje. Vertinami šeši gyvenimo aspektai:

  • pilietinis aktyvumas,
  • ekonominės galimybės,
  • švietimas,
  • sveikata,
  • informacinės ir ryšių technologijos (IRT),
  • sauga ir saugumas.

 

Vertinant atsižvelgiama į rodiklius, grindžiamus žmonių nuomone, nes jaunimo nepasitenkinimo lygis ne visada atspindi jų materialinio apsirūpinimo lygį.

 

Dauguma jaunų žmonių savo gerovės lygį vertina gana prastai Tik 15 % mano, kad jų gerovės lygis aukštas arba netgi gana aukštas. Paprastai jaunimas geriausiai vertina sveikatą, o prasčiausiai – ekonomines galimybes, net tose šalyse, kuriose bendras gerovės lygis yra aukštas.

 

Daugiau kaip dviejuose trečdaliuose šalių sveikata geresnė negu vidutinė. Nors dideles pajamas gaunančiose šalyse mažesnis gimstamumas ir mirtingumas, jaunimo depresijos ir įtampos lygis jose dažnai didesnis.