Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Kalba - [Autentiškas tik sakomas tekstas]

Laikas veikti. Pranešimas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje prieš balsavimą dėl Komisijos sudėties

22 Spalio 2014

Žanas Klodas Junkeris - Išrinktasis Komisijos pirmininkas

Strasbūras, Europos Parlamento plenarinė sesija


Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji nariai,

kalboje, kurią man teko garbė Jums pasakyti liepos 15 d., išdėsčiau bendrąsias gaires ir teises, kuriomis paskirtasis Komisijos pirmininkas gali naudotis pagal Sutartį.

Tai buvo ne tuščia kalba, o programų, projektų, idėjų, siekių apžvalga.

Šiomis gairėmis turės vadovautis Komisijos nariai, kurie, jei patvirtinsite, sudarys mano kolegiją. Nereikalausiu, kad jie man paklustų besąlygiškai. Kaip jau minėjau Briuselyje pristatydamas kolegiją, aš ne tokių metų, kad pradėčiau diktatoriaus karjerą. Norėčiau, kad Komisijos nariai nesijaustų varžomi. Manęs, kaip paskirtojo Komisijos Pirmininko, prašė negailėti pastangų, kad būtų sudaryta politinė kolegija, tad susitaikykite su tuo, kad jos nariai gali reikšti politines nuomones ir savo idėjomis prisidėti prie diskusijų Komisijoje. Komisijos Pirmininku esu išrinktas remiantis programa, kuri mane sieja su Europos Parlamentu. Gerbiamasis Pirmininke, mane su Jumis ir Europos Parlamentu saisto šių metų vasarą sakytoje kalboje minėti įsipareigojimai, kurių ketinu laikytis.

Lapkričio 1 d. pradėsianti kadenciją Komisija, jei patvirtinsite jos sudėtį, pakeis pastaruosius dešimt metų institucijai vadovavusio Žozė Manuelio Barozo Komisiją. Šia proga norėčiau Žozė Manueliui Barozui atiduoti pagarbą už pirmininkavimą tikrai nelengvu laikmečiu. Ž.M. Barozo Komisijai teko valdyti ekonomikos ir finansų krizę bei jos padarinius. Jai pavyko į įvairias Bendrijos struktūras įtraukti trylika naujųjų valstybių narių. Mano nuomone, Žozė Manuelis Barozas dirbo gerai, nors itin dažnai ir, kaip man kartais atrodė, skaudžiai buvo kritikuojamas. Gerbiamas Ž.M. Barozas daug nusipelnė Europai, todėl norėčiau padėkoti jam už puikų darbą.

Liepą žadėjau sudaryti politinę Komisiją, sakiau, kad būsima Komisija bus politinė, ypač politinė. Toks buvo daugelį Jūsų vienijęs lūkestis. Komisija nėra niekam nežinomų aukšto rango pareigūnų sambūris. Kad ir kokie kompetentingi, visi generaliniai direktoriai turi paklusti Komisijos nariams, o ne atvirkščiai.

Todėl padariau viską, kad vyriausybės ir aš Komisijos nariais paskirtumėme politikos grandus.

Kolegiją sudarysiantys vyrai ir moterys užėmė svarbias, itin atsakingas pareigas savo šalyse. Komisiją sudarys keturi buvę ministrai pirmininkai, devyniolika buvusių ministrų, trys buvę užsienio reikalų ministrai, keli buvę finansų ministrai, septyni kadenciją baigiantys Komisijos nariai ir aštuoni Europos Parlamento nariais buvę Komisijos nariai. Tai rodo, kad Komisija jaučia pareigą būti ypač politinė.

Aš Jums žadėjau, kad ši Komisija bus politiškesnė: jos sudėtis byloja, kad ji politiškesnė už ankstesnių kadencijų Komisiją. Liepą žadėjau, kad Komisija bus veiksmingesnė – vėlgi tai daugeliui šios asamblėjos narių bendras lūkestis. Nusprendžiau pertvarkyti organizacinę Komisijos struktūrą. Nusprendžiau įvesti naujovę ir pirmuoju savo pavaduotoju paskirti asmenį, kurį šį rytą norėčiau pagerbti pirmiausia – Fransą Timermansą.

Taip nusprendžiau todėl, kad jį pažįstu nuo neatmenamų laikų. Taip nusprendžiau ir todėl, kad jis turėtų padėti Komisijoje nusistovėti politinei pusiausvyrai, kurios trūko paskyrus įvairius Komisijos narius. Daugelyje Europos laikraščių skaičiau, kad Fransas Timermansas bus mano dešinioji ranka – tikiuosi, kad karts nuo karto jis bus ir mano kairioji ranka, bet kažin, ar tai įmanoma.

Paskyriau kelis savo pavaduotojus. Kadangi tai numatyta Sutartyje, pavaduotoja paskyriau vyriausiąją įgaliotinę. Pavaduotoja ketinau paskirti ir už biudžeto reikalus atsakingą Komisijos narę, nes biudžeto sudarymas ir vykdymas yra horizontalaus pobūdžio. Dar svarsčiau prašyti buvusių ministrų pirmininkų atlikti kolegijoje koordinavimo funkcijas. Ministrai pirmininkai įpratę koordinuoti kitų darbą, nors tai nėra lengva. Kartais jiems sekasi, kartais – ne, bet jie žino, ką reiškia koordinuoti. Todėl buvusių ministrų pirmininkų paprašiau tapti mano pavaduotojais. Nusprendžiau Fransui Timermansui pavesti subsidiarumo principo taikymą. Tai atsakinga užduotis. Europos rinkėjams ir piliečiams sakėme ir žadėjome, kad Europa taps ryžtinga instancija, kuri styguos stambių problemų sprendimą, o smulkias problemas paliks spręsti valstybėms narėms vietos savivaldos lygmeniu. Gerbiamas F. Timermansas užtikrins, kad būtų laikomasi geresnio reglamentavimo principų. Šis nelengvas darbas teks visiems Komisijos nariams, nes jie visi privalo padėti Europos Sąjungai atsitiesti, atgauti politinius refleksus ir grįžti prie politinio mąstymo. Nusprendžiau Fransui Timermansui pavesti ir darnų vystymąsi – svarbų siekį, tolimą užmačią, kasdienį rūpestį. Negalėjau pritarti EP aplinkos komiteto pasiūlymams darnų vystymąsi priskirti už ekonomikos augimą ir investicijas atsakingo pavaduotojo kompetencijai. Nusprendžiau Franso Timermanso prašyti, kad rūpintųsi šia itin svarbia mūsų kolektyvinės veiklos sritimi, nes darnaus vystymosi principo paisymas yra numatytas dar Sutarties 3 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje, o pastarosios laikymosi užtikrinimas sudarys nemenką gerbiamo F. Timermanso darbo dalį.

Pavaduotojams, kuriuos išsirinkau, pavesiu įgyvendinti šių metų liepą išdėstytus Komisijos prioritetus. Vienas pavaduotojas atsakys už visus energetikos sąjungos klausimus, įskaitant atsinaujinančiąją ir alternatyvią energiją. Kitas pavaduotojas atsakys už ekonomikos augimą ir investicijas, trečias – už skaitmeninę Europos rinką, ketvirtas – už eurą ir socialinį dialogą. Jie nešokdins kitų Komisijos narių it pavaldinių. Komisijos narių teisės lygios: jie – projektams vadovaujantys pavaduotojai, idėjų ir iniciatyvų koordinatoriai, įkvėpėjai, vienytojai bei organizatoriai. Dalyvaudamas kandidatų klausymuose Parlamente ir skaitydamas viešas sąmoningos visuomenės dalies nuomones atkreipiau dėmesį, kad žmonėms kyla daug abejonių ir klausimų dėl jiems nežinomų veikėjų – Komisijos darbą koordinuojančių pirmininko pavaduotojų. Mane tai nustebino. Visi man sakė, kad Komisija turi dirbti veiksmingiau. Kone kiekvienas skundėsi, kad kolegiją sudaro per daug narių – net 28, t. y. po vieną iš kiekvienos šalies. Galėjau tik pasirinkti: arba pertvarkyti organizacinę struktūrą, arba suskaidyti kompetencijos sritis, kad būtų galima jas paskirstyti 28 Komisijos nariams. Tad sprendimas paprastas: arba Jūs norite, kad kiekvienas iš 28 Komisijos narių dirbtų užsisklendęs savo kampe, su pasitenkinimu žiūrėdamas tik iš savo varpinės ir rūpintųsi siaura kompetencija, kuri jam būtų priskirta suskaidžius Komisijai priklausančias kompetencijos sritis, arba Jūs norite, kad Komisijos nariai dirbtų, geranoriškai globojami jų darbą koordinuojančių pirmininko pavaduotojų. Jei Jūs norėjote tokios Komisijos, kokia buvo, reikėjo man sakyti. Bet jei norite veiksmingesnės Komisijos, Komisijos, kuri rūpintųsi, kad būtų pasiekti svarbiausi Europos tikslai, ir tai organizuotų bei sistemintų, tuomet belieka pagrindinių politinių Komisijos prioritetų įgyvendinimą pavesti nedideliam pavaduotojų ratui.

Pateiksiu Jums pavyzdį. Paskiriamas už eurą ir socialinį dialogą atsakingas pirmininko pavaduotojas ir du Komisijos nariai: vienas atsakingas už ekonominius, finansinius ir fiskalinius reikalus, kitas – už socialinius reikalus. Prasideda Europos semestras. Akivaizdu, kad atsakingas pavaduotojas turi koordinuoti už socialinius reikalus atsakingos narės ir už ekonominius bei finansinius reikalus atsakingo nario iniciatyvas. Europos semestras – tai ne ekonomikos ir finansų semestras. Europos semestras – tai ciklas, per kurį Komisija kiekvienai šaliai pateikia rekomendacijų, būtinai atsižvelgdama į socialinius ekonominės ir monetarinės Europos integracijos aspektus.

Daug diskusijų sukėlė AAA reitingas. Visi jo siekia. Deja, euro zonoje tėra dvi šalys, kurios turi tokį reitingą, – Vokietija ir Liuksemburgas. Vokietija jį turėtų išlaikyti, o dėl Liuksemburgo bus matyt. Norėčiau, kad Europos Sąjunga atrastų ir įgytų kitokį AAA reitingą. Aš norėčiau, kad Europa turėtų socialinį AAA reitingą: socialinis AAA reitingas yra toks pat svarbus kaip ekonominis ir finansinis AAA reitingas.

Paskyrėme už ekonomikos augimą ir investicijas atsakingą pavaduotoją. Jis koordinuos veiklą, kurią vykdys visi prie ekonomikos augimo ir investicijų prisidėsiantys Komisijos nariai: už transportą atsakinga narė, už skaitmeninę ekonomiką atsakingas narys, tas pats už ekonominius, finansinius ir fiskalinius reikalus atsakingas narys, už socialinius reikalus ir užimtumą atsakingas narys, už kapitalo rinkų sąjungą atsakingas narys, už vidaus rinką atsakinga narė ir t. t.

Jei norime europiečiams, taigi, pirmiausia Parlamentui pateikti plataus užmojo investicijų priemonių rinkinį, kažkas turės to imtis. O kadangi reikia sujungti kelias kompetencijos sritis ir į centrą sutelkti skirtingą kelių Komisijos narių politiką, akivaizdu, kad darbą turės koordinuoti vienas iš pirmininko pavaduotojų. Noriu, kad atsikratytumėme siauro mąstymo, noriu, kad nebebūtų valdoma taip, kad kiekvienas Komisijos narys dirbtų užsisklendęs savo kampe, noriu, kad nebežiūrėtume kiekvienas iš savo varpinės, kaip neretai pasitaiko Komisijoje.

Atkreipiu Jūsų dėmesį į vieną aspektą, kurio nepažymėjo beveik nė vienas komentatorius: iš organizacinės struktūros pertvarkos pirmasis pralošiu aš... Dėl paprastos priežasties: nemenką savo, kaip pirmininko, prerogatyvų dalį perdaviau savo pavaduotojams. Neįmanoma užtikrinti, kad projektams vadovautų pavaduotojai, jei pirmininkas ir toliau eina Komisijos priešakyje, kaip buvo anksčiau. Tačiau norėčiau iš karto pasakyti, kad prieš įtraukdamas kokį nors punktą į Komisijos darbotvarkę prašysiu už koordinavimą atsakingo pavaduotojo leidimo ir pritarimo. Nenorėčiau, kad nuskambėtų grėsmingai, tačiau tas, kas perduoda prerogatyvas, prireikus jas gali ir atsiimti. Apskritai pavaduotojai bus atsakingi už darbą, kuris iki šiol priklausė Komisijos pirmininko prerogatyvai.

Liepą Jums žadėjau užtikrinti, kad naująją Komisiją sudarytų pakankamai moterų: turime devynias Komisijos nares, t. y. tiek pat, kiek dirbo Ž.M. Barozo komisijoje. Man teko gerokai pasistengti, kad įtikinčiau nacionalines vyriausybes pasiūlyti devynias kandidates. Liepos pabaigoje, praėjus dviem savaitėms po Jums pasakytos kalbos, turėjome tris vyriausybių paskirtas moteris: ne vieną vyriausybę teko įtikinėti, kad siųstų moteris, todėl atmečiau nemažai vyrų kandidatūrų – nesakysiu, kurias, nes nenorėčiau sunepatoginti tų ministrų pirmininkų, kuriuos man pavyko įtikinti siūlyti moteris. Deja, iš 28 Komisijos narių tik devynios yra moterys – juokingai mažai.

Todėl, kadangi mes visi iš esmės priklausome nacionalinėms politinėms partijoms, kadangi mes visi iš esmės pažįstame savo ministrus pirmininkus, jau rytoj pat reikalaukime savo vyriausybių skirti pakankamai dėmesio šiam klausimui. Man šiek tiek nepatogu Jums tai sakyti, nes Liuksemburgas nepaskyrė moters. Tačiau kitą kartą veikiausiai bus kitaip, nes gerbiama V. Reding Komisijos nare išdirbo penkiolika metų.

Per liepą vykusias diskusijas sakiau Jums, mieli kolegos, kad įdėmiai klausysiuosi per kandidatų klausymus Parlamente. O kaipgi kitaip? Kandidatų klausymus Parlamente (iš viso 29) sekiau su didesniu ar mažesniu susidomėjimu. Liepą Jums sakiau, kad Komisija nėra nei Europos Vadovų Tarybos, nei Ministrų Tarybos generalinis sekretoriatas, o aš – ne Europos Parlamento liokajus. Taip pat išklausiau, ką sakėte Jūs, ir pamaniau, kad vertėtų padaryti keletą išvadų dėl įvykusių klausymų. Vieną Slovėnijos pasiūlytą kandidatę turėjo pakeisti kita, kuriai nusprendžiau pavesti svarbią transporto sritį. Kadangi nenorėjau iš pagrindų keisti bazinės Komisijos struktūros, nusprendžiau gerbiamam M. Šefčovičiui paskirti energetikos sąjungą, nes pastaruosius metus jis jau dirbo pirmininko pavaduotoju, todėl įsivaizduoja, koks yra koordinavimo darbas, kurio jį paprašysiu imtis. Jau Jums sakiau, kad pasiūliau savo draugo Franso Timermanso įgaliojimus papildyti visomis su darniu vystymusi susijusiomis politikos sritimis. Įdėmiai išklausiau visus tuos, kurie skundėsi, kad vaistų ir farmacijos produktų srities kompetenciją atėmiau iš Komisijos nario, atsakingo už sveikatą, ir perdaviau kitam, kuriam pavesta vidaus rinka. Tikrai negalvojau (tie, kurie mane pažįsta, tai puikiai žino), kad vaistai, sveikatos priežiūros produktai ir pati medicinos veikla yra tokios prekės kaip ir kitos: sveikata nėra prekė. Todėl, būdamas neabejingas raginimui padaryti tvarką kompetencijos sričių paskirstymo sistemoje – toks buvo ir per kandidatų klausymus Parlamente išreikštas lūkestis, kuriam iš esmės pritaria nemenka medicinos profesijų atstovų dalis – nusprendžiau šias kompetencijos sritis perskirti už sveikatą atsakingam Komisijos nariui.

Mano akimis žiūrint, kosmoso politika – perspektyvi sritis. Man regis, kosmoso politiką tikslingiau paskirti už vidaus rinką atsakingai Komisijos narei, kaip Komisijoje buvo anksčiau. Sekiau Jūsų diskusijas pilietybės klausimu ir, kadangi nesu abejingas kai kurioms išsakytoms pastaboms, išduodančioms tam tikrą nerimą, nusprendžiau pilietybės sritį pavesti už migraciją ir vidaus reikalus atsakingam Komisijos nariui ir, be abejo, jį įpareigojau šia sritimi dalytis su Komisijos nare, atsakinga už teisingumą. Sporto sritimi papildžiau gerbiamo T. Navračičiaus kompetenciją.

Galiausiai, gerbiamas Pirmininke, atkreipiau dėmesį į gyvas diskusijas apie investuotojų ir valstybės ginčų sprendimą derybose dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo. Norėčiau dar kartą aiškiai pakartoti savo poziciją, kurią Jums jau išdėsčiau liepos 15 d. ir kurią rasite mano politinėse gairėse: man nepriimtina tai, kad specialia investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo tvarka būtų ribojama ES valstybių narių teismų jurisdikcija. Šioje srityje taip pat turi galioti teisinės valstybės ir lygybės prieš įstatymą principai. Derybų įgaliojimuose numatytos tam tikros sąlygos, kurias tokia tvarka turi atitikti, taip pat jos sąsajų su nacionaliniais teismais įvertinimas. Taigi šiuo atžvilgiu nėra jokio įpareigojimo: įgaliojimai suteikia pasirinkimo laisvės ir naudotini kaip gairės. Maniau, kad mano įsipareigojimas šiuo klausimu labai aiškus, tačiau kai kurių iš Jūsų prašymu šiandien mielai jį pakartosiu ir paaiškinsiu: susitarime, kurį mano vadovaujama Komisija galiausiai pateiks Parlamentui tvirtinti, nebus nieko, kas ribotų šalių teisę kreiptis į nacionalinius teismus arba kas leistų galutinį sprendimą investuotojų ir valstybės ginčuose priimti slaptiems teismams.

Šiuo klausimu dar kartą paprašiau pirmojo pirmininko pavaduotojo, atsakingo už teisinės valstybės principus ir Pagrindinių teisių chartiją, Franso Timermanso patarimo. Jei Fransas taip pat tam nepritars, Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarime išlygos dėl investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo nebus. Esu įsitikinęs, kad vadovaudamiesi šiais principais ir su Jūsų parama galime derėtis dėl plataus užmojo prekybos susitarimo su JAV visapusiškai paisydami Europos interesų ir teisinės valstybės principų. Esu tvirtai pasiryžęs siekti, kad prekybos susitarimas su JAV būtų sudarytas, tačiau per rinkimų kampaniją Parlamentui žadėjau rūpestingai atsižvelgti į Europos taisykles. Turime derėtis su amerikiečiais. Šio susitarimo derybas užbaigs Fransas, tačiau aš norėjau išsakyti savo nuomonę šiuo svarbiu klausimu kuo aiškiau.

Gerbiamas Pirmininke, dabar kalbėsiu pasaulio čempionų kalba, nors matyti, kad pasaulio čempionų forma šiuo metu ne pati geriausia.

Pirmininko nuomone, tai buvo laikinas silpnumas. Ir vokiečiai turi išmokti susitaikyti su tuo, kad silpnesni jie gali būti ilgai.

Norėčiau papildomai paaiškinti keletą klausimų, kurie buvo ypač svarbūs per praėjusios savaitės debatus.

Liepą žadėjau pateikti dokumentų rinkinį, kuriame numatyta 300 mlrd. eurų investicijų. Investicijos gyvybiškai svarbios Europos šalių ekonomikai ir Europoje gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms. Šiuo metu Europa kenčia dėl stipraus investicijų sumažėjimo – investuojama vidutiniškai 20 proc. mažiau nei 2007 m., paskutiniaisiais metais prieš krizę, Portugalijoje investicijos sumažėjo 36 proc., Graikijoje – 64 proc. Ekonomikos, į kurias neinvestuojama, augti negali. O neaugančios ekonomikos negali užtikrinti darbo vietų. Ši investicijų programa man be galo svarbi. Noriu Jums labai aiškiai pasakyti, kad visi nuo to laiko prasidėję bandymai atkalbėti mane nuo šio projekto, kurių ir buvo galima tikėtis, neduos vaisių – aš pateiksiu šią investicijų skatinimo programą.

Ši investicijų programa negali būti finansuojama dar daugiau skolinantis. Turime užtikrinti, kad sumaniai panaudojus viešąsias lėšas būtų skatinamos privačiojo sektoriaus investicijos. Verslas turi suprasti, kad ir jis privalo vykdyti visuomeninius uždavinius. Už kovą su nedarbu atsakingos ne tik valstybės, verslui taip pat tenka atsakomybė prie jos prisidėti. Todėl raginu Europos įmones įnešti savo indėlį, kad padėtis Europos darbo rinkoje pagerėtų ir kad gausėtų investicijų, kurių mums skubiai reikia, kad pajudėtume iš vietos.

Šią investicijų skatinimo programą pateiksiu ne per pirmuosius tris kadencijos mėnesius, kaip planuota iš pradžių: kartu su atsakingu pirmininko pavaduotoju Jurkiu Katainenu pateiksime ją dar prieš Kalėdas. Laiko nėra daug ir į šį poreikį turime reaguoti kuo greičiau.

Ši investicijų programa bus ne ekonomikos gaivinimo programa, kokias kai kuriose valstybėse narėse buvo bandoma įgyvendinti aštuntajame dešimtmetyje. Ekonomikos gaivinimo programos – trumpalaikio poveikio programos. Mums reikia tikslingų investicijų, kurios užtikrintų didesnį ekonomikos augimą vidutinės trukmės laikotarpiu. Investicijų, kurios stiprintų Europos ekonominę galią. Tiesiog sukaupti lėšų ir sudaryti įspūdį, kad kažkas daroma, nėra tikslas. Tikslas – mobilizuoti lėšas, kad bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi būtų stiprinamos Europos Sąjungos ekonomikos augimo jėgos ir didinamas augimo potencialas vidutinės trukmės laikotarpiu. Tai sakau dar ir dėl to, kad pagrindinis uždavinys, kurį turime spręsti, yra kova su nedarbu. Kad būtų mažinamas kai kuriose valstybėse narėse skandalingai didelis jaunimo nedarbas, reikia – ne tik, bet visų pirma – privačiojo sektoriaus paramos.

Žinoma, dėdami visas pastangas, turime įgyvendinti ir Europos skaitmeninę darbotvarkę ir skaitmeninę bendrąją rinką. Šia svarbia sritimi rūpinsis mano kolega Giunteris Etingeris. Vien investicijos, kurių reikės šioje srityje, per ateinančius kelerius metus suteiks maždaug 250 mlrd. eurų dydžio paskatų augimui. Mes įgyvendinsime šį projektą.

Pastaraisiais mėnesiais buvo labai peikiamas Stabilumo paktas, daug apie jį diskutuota – tačiau mažai apgalvota. Ir dėl šio klausimo noriu be užuolankų pasakyti: aš – kaip ir Europos Komisija apskritai – laikausi to, ką šiuo klausimu birželio 27 d. pareiškė Europos Vadovų taryba: taisyklės nebus keičiamos. Birželį visos 28 vyriausybės be išimties vieningai sutarė, kad taisyklių sistema neliečiama. Tačiau taisyklės bus taikomos su tam tikru lankstumu, kuris numatytas atitinkamose sutartyse ir kituose teisės dokumentuose. Darysime tai, ką daryti mus paragino Europos Vadovų Taryba. Darysime tai, ką Jums jau sakiau liepos 15 d.: būtina fiskalinė drausmė, būtinas lankstumas ir būtinos struktūrinės reformos. Be struktūrinių reformų, kurias įgyvendinus ilgainiui atsigautų Europos ekonomika ir Europos darbo rinkos, lankstumas yra neįmanomas.

Vis dėlto kai kuriems kolegoms siūlyčiau atsisakyti minties, kad vien tik labai griežtas taupymas ir perdėto taupymo politika savaime lems ekonomikos augimo jėgų atsigavimą ir suteiks užimtumo politikos impulsų. Ir atvirkščiai – nėra taip, kad deficitas ir didelės skolos savaime lemia ekonomikos augimą. Jeigu taip būtų, jei didelis deficitas ir skolos lemtų ekonomikos augimą, tai Europos ekonomika turėtų klestėti kaip niekada anksčiau, nes dar niekada nebuvome taip įsiskolinę kaip šiandien. Tačiau lygiai taip pat neteisinga manyti, kad augimui skatinti pakanka vien tik fiskalinio konsolidavimo, kartu neužtikrinant būtino lankstumo ir nesiimant būtinų struktūrinių reformų ir investicijų. Todėl mums reikia abiejų – fiskalinės drausmės ir į ekonomikos augimą orientuotos politikos, susietos su investicijomis, kad galėtumėme reikiamu greičiu judėti į priekį.

Galiausiai, gerbiamieji, pastebėjau, kad daug klausimų kilo po liepą mano išsakytų minčių dėl ES plėtros. Paskyriau už kaimynystės politiką ir stojimo derybas atsakingą Komisijos narį. Kai kurie EP komitetai siūlė pervadinti jo pareigas taip: už kaimynystę ir plėtrą atsakingas Komisijos narys. Pirma pats gerai apgalvojęs, o paskui pasitaręs su kai kuriais draugais nusprendžiau šias pareigas pavadinti taip: už plėtros derybas atsakingas Komisijos narys. Aš nenoriu apgaudinėti nei žmonių, nei tautų: nesudarykite šalims kandidatėms įspūdžio, kad per artimiausius penkerius metus jos galėtų tapti Europos Sąjungos narėmis. Šios Komisijos kadencijos metu nebus nė vienos naujos valstybės narės – tai tiesiog neįmanoma.

Todėl nevedžiokime jų už nosies. Neleiskime stojimo laukiančioms šalims įtikėti, kad per artimiausius penkerius metus jos galėtų įstoti į ES. Be abejonės, plėtros derybos ir toliau vyks su tokiu pat polėkiu, tokiu pat užsidegimu ir tokiu pat atsidavimu, kaip ir iki šiol. Norėčiau pagerbti į Europos Sąjungą kandidatuojančias šalis ir pasakyti joms, kad, taip, prireikus derybos bus paspartintos, bet nerealu tikėtis, kad jos bus užbaigtos iki 2019 m.

Norėčiau pakalbėti ir apie kitą tiek man, tiek Jums ramybės neduodančią problemą, tikrą skandalą – tai Europos Sąjungos neapmokėtos sąskaitos.

Ši problema kilo ne vakar. Su ja susidūrėme dar tais laikais, kai kartu su gerbiamu G. Verhofštatu dirbome biudžeto ministrais ir susitikdavome Biudžeto taryboje: Europos Sąjunga nėra verta pasitikėjimo, jei turi skolų. Europos Sąjunga privalo vykdyti įsipareigojimus.

Štai, gerbiamas Pirmininke ir gerbiamieji nariai, kokias mintis man sukėlė mūsų diskusijos ir įvairūs Jūsų klausimai.

Sulig kiekviena diena tarptautiniai įvykiai rodo, kad gyvename vis pavojingesniame pasaulyje. Judėjimo, vadinamo Islamo valstybe, vertybės prieštarauja europinėms – mes smerkiame jo veiksmus.

Ebolos krizei Europos Sąjunga turi suduoti tvirtą, greitą, organizuotą ir sutelktą smūgį, tačiau susidariau įspūdį, kad, kai reikėjo stoti į kovą su šia epidemija, nesugebėjome susidoroti su užduotimi.

Man be galo liūdna, kad, kol ši epidemija siautė tik Afrikos žemyne, mes nieko nedarėme. O kai ji atkeliavo ir į Europą, puolėme dirbti, nors tai reikėjo daryti jau anksčiau.

Dar nėra išspręstos ir neteisėtos migracijos keliamos problemos. Paprašiau šio klausimo imtis buvusio Graikijos užsienio reikalų ir gynybos ministro, o už humanitarinę pagalbą atsakingo Komisijos nario iš Kipro – kuo greičiau vykti į Afriką, kad vietoje būtų ir Komisijos atstovų. Tikiuosi, kad lapkričio 1 d. Komisija pradės kadenciją, ir tuomet neteisėtos ir teisėtos migracijos keliamas problemas spręs pirmumo tvarka.

Dar kartą pakartoju tai, ką sakiau liepą: norėčiau, kad iš naujo atrastume Bendrijos metodo privalumus. Norėčiau, kad ši Komisija ir šis Parlamentas palaikytų, kurtų ir plėtotų iš naujo atrastą Bendrijos metodą.

Konkrečią akimirką, kai reikalas skubus, praverčia ir tarpvyriausybinis metodas, tačiau aš tikiu Parlamento, Tarybos ir Komisijos trikampio privalumais, todėl norėčiau, kad iš naujo atrastume šį metodą.

Jau Jums sakiau, kad mus su Parlamentu saisto įsipareigojimai penkeriems metams. Pirmoji instancija, į kurią kreipsis naujoji Komisija, bus Parlamentas. Parlamentas, užtikrinęs, kad būtų padarytos normalios, natūralios gegužės 27 d. įvykusių visuotinių rinkimų išvados.

Neneigiu, mūsų tarpe yra tokių, kurie nenorėjo, kad politinės partijos pateiktų kandidatūras į aukščiausius postus. Bet įvyko priešingai, todėl šiandien sakau, ypač tiems, kuriems tai nepatiko: kelio atgal nėra.

2019 m. vyks tikra europinė rinkimų į Europos Parlamentą kampanija, ir kiekvienas, prieš eidamas atiduoti balso, tai žinos... Demokratija būdinga ir Europai, mūsų žemynui. Tapdama demokratiškesnė, Europa nesumenkina nei valstybių, nei tautų ... Tautų, kurios, dar kartą pakartosiu, nėra laikinas praeities išmislas – jos turi ateitį. Europa turi gerbti tautas ir valstybes nares. Europos negalima kurti prieš tautų, turinčių savo tradicijas, savo vertybes, savo turtus, savo gyvavimo tikslus, valią. Europą reikia kurti ne prieš valstybių narių valią, o su geros valios žmonėmis, kurių tiek daug Europoje: pilietinės visuomenės organizacijose, visuomenėse, valstybėse, parlamentuose.

Pasakysiu Jums štai ką, kuo neabejoju: neabejoju, kad ši Komisija yra paskutinis mūsų šansas – arba mums pavyks suartinti Europos piliečius su Europa, arba mes pralaimėsim. Arba mums pavyks pasiekti, kad Europa taptų politine sąjunga, kuriai rūpės ne menki, o svarbūs reikalai, arba mes pralaimėsim. Arba mums pavyks kartu su valstybėmis narėmis, vyriausybėmis, parlamentais ir socialiniais partneriais smarkiai sumažinti nedarbo lygį, arba mes pralaimėsim. Arba mes grąžinsim viltį Europos jaunimui, arba mes pralaimėsim.

Norėčiau, kad panaudotume šį šansą tam, kad Europa judėtų į priekį: Europa to nusipelnė, ir tikiuosi, kad Jūs, gerbiamasis Pirmininke ir gerbiamieji nariai, padėsite Komisijai atlikti įvairias užduotis, kurios laukia mūsų, Jūsų ir visų europiečių.

Dėkoju Jums už įdėmų klausymąsi.

SPEECH/14/1525

Visuomenei:


Side Bar