Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

2018 m. pavasario standartinė „Eurobarometro“ apklausa. Likus metams iki Europos Parlamento rinkimų didėja pasitikėjimas Sąjunga ir daugėja optimizmo dėl ateities

Briuselis, 2018 m. birželio 14 d.

Šiandien paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, dauguma europiečių mano, kad ekonominė padėtis yra gera, ir optimistiškai vertina ateitį. Pasitikėjimas Sąjunga auga, o parama ekonominei ir pinigų sąjungai yra pati didžiausia.

Vis daugiau piliečių jaučia pagrindinių Sąjungos politikos krypčių naudą ir du trečdaliai europiečių pasisako už tvirtą ES prekybą. Galiausiai, dauguma europiečių ES vertina teigiamai, o manančių, kad jų nuomonė svarbi, dalis pasiekė aukščiausią lygį nuo 2004 m. Tai keli pagrindiniai šiandien paskelbtos naujausios standartinės „Eurobarometro“ apklausos, kuri buvo atlikta kovo 13–28 d., rezultatai.

 

1. Optimistiškai vertinama ekonomika ir stipri parama eurui

Europiečiai ir toliau teigiamai vertina Europos ekonomiką (50 proc., t. y. 2 procentiniais punktais daugiau, palyginti su 2017 m. rudens apklausa, o 37 proc., t. y. 2 procentiniais punktais mažiau, vertina neigiamai), o tai yra geriausias įvertinimas nuo 2007 m. 25 valstybėse narėse dauguma respondentų teigė, kad dabartinė Europos ekonominė padėtis yra gera (2017 m. rudenį tokia nuomonė išsakyta 23 valstybėse narėse). Nuo 2017 m. rudens teigiamas požiūris įsivyravo 21 valstybėje narėje.

Pirmą kartą nuo 2007 m. pavasario daugiau europiečių savo šalies ekonominę padėtį vertina teigiamai (49 proc., +1), o ne neigiamai (47 proc., +2). Nuo 2017 m. rudens teigiamas ekonominės padėties vertinimas padidėjo 18 valstybių narių, tarp jų pirmauja Portugalija (43 proc., +10), Airija (79 proc., +7), Suomija (77 proc., +6) ir Lietuva (38 proc., +6). Vis dėlto padėties vertinimas įvairiose valstybėse narėse skiriasi. Pavyzdžiui, 93 proc. Nyderlandų ir Liuksemburgo gyventojų mano, kad jų šalies ekonominė padėtis yra gera, tačiau taip mano tik 2 proc. Graikijos gyventojų.

Parama ekonominei ir pinigų sąjungai ir euro zonai tebėra rekordiškai didelė — trys ketvirtadaliai respondentų (74 proc.) remia bendrą ES valiutą.

 

2. Didėja pasitikėjimas Europos Sąjunga

Pasitikėjimas ES padidėjo 42 proc. (+ 1) ir yra didžiausias nuo 2010 m. rudens. 15 valstybių narių dauguma respondentų pasitiki ES. Pasitikėjimas yra didžiausias Lietuvoje (66 proc.), Portugalijoje ir Danijoje (po 57 proc.) bei Liuksemburge ir Bulgarijoje (po 56 proc.). Nuo 2017 m. rudens pasitikėjimas ES padidėjo 19 šalių, visų pirma Portugalijoje (57 proc., + 6) ir Slovėnijoje (44 proc., + 6), tačiau sumažėjo šešiose šalyse, visų pirma Belgijoje (47 proc., −6), Vengrijoje (44 proc., −5) ir Slovakijoje (44 proc., −4).

40 proc. europiečių ES vertina teigiamai (37 proc. laikosi neutralios nuomonės ir tik 21 proc. vertina neigiamai). Taip ES vertina 15 valstybių narių, o didžiausia procentinė dalis teigiamų atsakymų pateikta Airijoje (64 proc.), Bulgarijoje ir Portugalijoje (po 56 proc.) bei Liuksemburge (54 proc.).

Pasitikėjimas ES tebėra didesnis nei pasitikėjimas nacionalinėmis vyriausybėmis ar parlamentais. 42 proc. europiečių pasitiki Europos Sąjunga, o 34 proc. europiečių pasitiki nacionaliniu parlamentu ir nacionaline vyriausybe.

Dauguma europiečių (58 proc., +1) optimistiškai vertina ES ateitį. Taip ES ateitis vertinama visose valstybėse narėse, išskyrus dvi – Graikiją (nepaisant 5 proc. punktais padidėjusio optimizmo, 53 proc. respondentų nusiteikę pesimistiškai, palyginti su 42 proc. optimistiškai nusiteikusiais respondentais) ir Jungtinę Karalystę (atitinkamai 48 proc. ir 43 proc.). Optimistiškiausiai ES ateitis vertinama Airijoje (84 proc.), Portugalijoje (71 proc.), Liuksemburge (71 proc.) ir Maltoje, Lietuvoje ir Danijoje (visose trijose šalyse − po 70 proc.). Mažiau optimistiškai ES ateitis vertinama Prancūzijoje (48 proc.) ir Kipre bei Italijoje (po 50 proc.).

Laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą ES ir taiką tarp ES valstybių narių europiečiai (atitinkamai 57 proc. ir 56 proc.) laiko dviem didžiausiais ES laimėjimais. Galiausiai, 70 proc. europiečių jaučiasi esą ES piliečiai. Pirmą kartą nuo 2010 m. pavasario šiam požiūriui pritaria dauguma respondentų visose valstybėse narėse.

 

3. Migracija ir terorizmas yra opiausios europiečių problemos

Imigracija laikoma šiuo metu didžiausiu Sąjungos uždaviniu (38 proc., −1). Antrą vietą užima terorizmas (29 proc., −9 proc. punktų); jis gerokai lenkia su ekonomine padėtimi (18 proc., +1), valstybių narių viešųjų finansų būkle (17 proc., +1) ir nedarbu (14 proc., +1) susijusius uždavinius.

Nacionaliniu lygmeniu didžiausią susirūpinimą tebekelia nedarbas (25 proc., nepakito), sveikata ir socialinė apsauga (23 proc., +3) ir imigracija (21 proc., −1). Susirūpinimas sveikata ir socialine apsauga pasiekia naują aukštą lygį ir pirmą kartą nuo 2007 m. pavasario yra antroje vietoje.

 

4. Europiečiai jaučia Sąjungos politikos ir laimėjimų naudą

Palyginti su 2014 m. pavasariu, vis daugiau piliečių jaučia gavę naudos iš pagrindinių Sąjungos iniciatyvų, susijusių su, pavyzdžiui, mažesne sienų kontrole arba jos netaikymu keliaujant į užsienį (53 proc., + 1), pigesniais mobiliojo ryšio skambučiais kitoje ES šalyje (48 proc., + 14), geriau užtikrintomis vartotojų teisėmis perkant produktus ar paslaugas kitoje ES šalyje (37 proc., + 13) arba pagerintomis oro transporto keleivių teisėmis (34 proc., + 12).

Galiausiai, tvirtai remiami Komisijos nustatyti prioritetai. Laisvą judėjimą remia 82 proc. (+1) respondentų, o bendrą gynybos ir saugumo politiką – 75 proc. (nepakito) respondentų. Pirmą kartą piliečių buvo paklausta apie ES prekybos politiką ir dauguma (71 proc.) pareiškė ją palaikantys.

 

Pagrindiniai faktai

2018 m. kovo 17–28 d. atliekant 2018 m. pavasario standartinę „Eurobarometro“ apklausą (EB 89) respondentai buvo apklausiami individualiai. Apklausoje dalyvavo 33 130 ES valstybių narių ir šalių kandidačių gyventojų[1].

 

Daugiau informacijos

Standartinė „Eurobarometro“ apklausa 89

 

[1] 28 Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, penkiose šalyse kandidatėse (buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Turkijoje, Juodkalnijoje, Serbijoje ir Albanijoje) ir Kipro turkų bendruomenės gyvenamoje šalies dalyje, kurios nekontroliuoja Kipro Respublikos valdžia.

IP/18/4148

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar