Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - pranešimas spaudai

Komisija siūlo 2016 m. žvejybos Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje galimybes

Briuselis, 2015 m. lapkričio 10 d.

Europos Komisija siūlo 2016 m. žvejybos Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje kvotas (bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį).

Remdamasi gautomis mokslinėmis rekomendacijomis, Komisija siūlo 35-ių išteklių žvejybos kvotas išlaikyti arba padidinti, o 28-ių išteklių leidžiamą sužvejoti kiekį – sumažinti.

Komisija siūlo padidinti žvejybos galimybes norėdama padėti žvejams prisitaikyti prie naujo įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis. Komisija pirmą kartą siūlo padidinti kvotas visai žvejybai, kuriai nuo 2016 m. taikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį. Šios papildomos kvotos tikslas – kompensuoti žvejams už papildomą žuvų kiekį, kurį jie turės iškrauti. Remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, kurios turėtų būti pateiktos lapkričio mėn. viduryje, Komisija iki mėnesio pabaigos pasiūlys padidinti leidžiamą sužvejoti kiekį, į jį įtraukdama visą iškrautiną kiekį.

Komisijos tikslas ir vienas iš pertvarkytos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) ramsčių – siekti, kad visi ištekliai butų žvejojami tausiai, neviršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio. Didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį atitinkanti žvejyba suteikia galimybę žvejybos sektoriui sužvejoti didžiausią jūrinių žuvų kiekį išlaikant gerą žuvų išteklių būklę. Komisija siūlo užtikrinti, kad išteklių kiekis atitiktų didžiausią galimą tausios žvejybos laimikio lygį, remdamasi Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis. Šiais metais rekomendacijos pateiktos dėl 34 išteklių.

Už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Europos Komisijos narė Karmenu Vella sakė: „Mano tikslas aiškus ir plataus užmojo. Turime kuo greičiau užtikrinti pakankamą ir tausų visų išteklių kiekį. Džiaugiuosi, kad galime pasiūlyti padidinti kelių žuvų išteklių kvotas ir 2016 m. pasiekti didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį. Mūsų žvejų pastangos pasiteisino, be to, norime jiems padėti prisitaikyti prie įpareigojimo iškrauti visas sužvejotas žuvis. Tačiau kitų žuvų išteklių kvotas reikia sumažinti, kad jie ateityje neišnyktų.

Šį pasiūlymą pateiks Komisijos narė K. Vella ir jis bus perduotas valstybių narių ministrams aptarti gruodžio mėn. Žuvininkystės tarybos posėdyje. Jis turėtų būti taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d.

Šiandienos pasiūlymas yra kasmetinis pasiūlymas dėl žuvų kiekio, kurį Europos Sąjungos žvejai galės sužvejoti iš pagrindinių komercinių žuvų išteklių kitais metais. Į jį įtraukti ištekliai, valdomi tik Europos Sąjungos, ir ištekliai, valdomi su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Norvegija, arba įvairių pasaulio vandenynų regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų.

Dėl daugelio žuvų išteklių tebevyksta tarptautinės derybos. Todėl šiuo metu į pasiūlymą įtraukta tik maždaug pusės išteklių bendras leidžiamas sužvejoti kiekis. Pasibaigus deryboms su trečiosiomis šalimis ir deryboms regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose bus pateiktas galutinis pasiūlymas.

Pasiūlymo duomenys

Komisija siūlo padidinti kelių didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį jau atitinkančių ES išteklių, kaip antai megrimų Šiaurės jūroje ir paprastųjų stauridžių Pirėnų pusiasalio ir vakarų vandenyse, bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį.

Kai kurių išteklių būklė nuo pernai metų pagerėjo nedaug. Menkių ištekliai Airijos jūroje ir Keltų jūroje tebėra blogos būklės. Paprastųjų jūrų liežuvių ištekliai Airijos jūroje, rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje arba Biskajos įlankoje yra labai pažeidžiami. Rekomendacijoje dėl juodadėmių menkių ir atlantinių menkių išteklių Keltų jūroje reikalaujama gerokai sumažinti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį, kad jis atitiktų didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygį. Atlantinių menkių, kurių labai daug išmetama atgal į jūrą, išteklių būklė vakariniuose Škotijos vandenyse tebėra kritinė. Gerokai sumažinti leidžiamą sužvejoti kiekį reikalaujama rekomendacijoje dėl šiaurinės dalies paprastųjų vilkešerių išteklių. Į pasiūlymą Komisija įtraukė paprastųjų vilkešerių išteklių valdymo 2016 m. nuostatas.

Kad žuvų jaunikliai nebūtų sužvejojami prieš pradėdami daugintis ir galėtų papildyti išteklius, reikia nedelsiant taikyti dar selektyvesnius žvejybos būdus. Valstybės narės ir žvejybos sektorius turi labai pasistengti, kad mokslininkų rekomenduojamos selektyviosios žvejybos priemonės kuo skubiau būtų įgyvendintos Keltų jūroje ir vakariniuose vandenyse. Šios priemonės taip pat padės žvejybos sektoriui vykdyti įpareigojimą iškrauti visą laimikį, kuris ateinančiais metais bus taikomas vis daugiau ir daugiau žuvų išteklių.

Tais atvejais, kai duomenų tikrajam išteklių dydžiui nustatyti nepakanka, Komisija stengiasi laikytis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos rekomendacijos ir bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį didinti arba mažinti ne daugiau kaip 20 proc. Atsižvelgiant į praėjusių metų Tarybos sprendimą dėl prevencinio mažinimo, 26-iems ištekliams siūlomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis yra toks pats, kaip ir 2015 m.

Mokslines rekomendacijas dėl keleto ES išteklių Komisija gavo tik neseniai. Rekomendacija bus toliau nagrinėjama ir atitinkamą bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį Komisija pasiūlys dar šį rudenį.

Kiekvienų metų pabaigoje Europos Komisija ES vardu derasi su trečiosiomis šalimis (Norvegija, Farerų Salomis, Grenlandija, Islandija ir Rusija) dėl kitais metais leisimo sužvejoti išteklių, kuriuos ES valdo drauge su tomis trečiosiomis šalimis, kiekio.

Dėl tarptautinių vandenų išteklių ir labai migruojančių žuvų, pavyzdžiui, tunų, išteklių žvejybos kvotų Komisija ES vardu derasi regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose. Suderėtos žvejybos kvotos vėliau reglamentuojamos ES teisės aktais.

Daugiau informacijos

Išsamesnė informacija apie šiandienos pasiūlymą dėl žvejybos Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje pateikiama lentelėse.

Bendras leidžiamas sužvejoti kiekis ir kvotos: http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/fishing_rules/tacs/index_lt.htm

Komisijos pasiūlymas dėl žvejybos Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje galimybių 2016 m. Klausimai ir atsakymai: http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-15-6030_lt.htm

Kvotų padidinimas. Klausimai ir atsakymai: http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-15-6017_lt.htm

Mokslinės rekomendacijos. Nustatant siūlomą bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį tinkamai atsižvelgta į Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto mokslines rekomendacijas. Žr.

http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/fishing_rules/scientific_advice/index_lt.htm.

Konsultuotasi ir su suinteresuotaisiais subjektais – tam birželio mėn. pradžioje paskelbtas Komisijos konsultacijų dokumentas. Žr. IP/15/5082.

Daugiamečiai valdymo planai:

http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/fishing_rules/multi_annual_plans/index_lt.htm

Žvejybos rajonų žemėlapis:

http://ec.europa.eu/fisheries/documentation/publications/cfp_factsheets/fishing_areas_lt.pdf

Pastaba. Lentelėse nurodyti tik ES valdomi žuvų ištekliai.

1 lentelė. Ištekliai, kurių BLSK siūloma didinti

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

BLSK vienetas

(Žr. žemėlapį)

2015 m. BLSK

2016 m. BLSK (pasiūlymas)

BLSK pokytis 2015–2016 m. (pasiūlymas)

Lepidorhombus

Megrimai

IIa (EB), IV (EB)

2083

2639

26,7 %

Lepidorhombus

Megrimai

Vb (EB), VI

4129

4900

18,7 %

Trachurus

Paprastosios stauridės

VIIIc

13572

17235

27,0 %

Trachurus

Paprastosios stauridės

IX

59500

68583

15,3 %

 

2 lentelė. Ištekliai, kurių BLSK nepakeistas[1]

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

BLSK vienetas

(Žr. žemėlapį)

2015 m. BLSK

2016 m. BLSK (pasiūlymas)

BLSK pokytis 2015–2016 m. (pasiūlymas)

Engraulis

Europiniai ančiuviai

IX, X, CECAF 34.1.1

9656

9656

0,0 %

Gadus morhua

Atlantinės menkės

VIa, Vb…

0

0

0,0 %

Squalus

Paprastieji dygliarykliai

Visi BLSK

0

0

0,0 %

[1]Į šią lentelę neįtraukti bendrame Tarybos ir Komisijos pareiškime „Dėl tam tikrų išteklių, apie kuriuos trūksta duomenų“ (žr. Tarybos dokumentą PECHE 13, 5232/14) nurodyti ištekliai. Šiame pareiškime nurodytų išteklių, apie kuriuos trūksta duomenų, bendras leidžiamas sužvejoti kiekis bus taikomas dar ketverius metus, nebent tuo laikotarpiu kurių nors iš tų išteklių būklė labai pasikeistų.

 

3 lentelė. Ištekliai, kurių BLSK siūloma mažinti

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

BLSK vienetas

(Žr. žemėlapį)

2015 m. BLSK

2016 m. BLSK (pasiūlymas)

BLSK pokytis: BLSK pokytis 2015–2016 m. (pasiūlymas)

Argentina silus

Atlantinės argentinos

V, VI, VII zonų EB ir tarptautiniai vandenys

4316

3453

-20,0 %

Caproidae

Aksominės saulažuvės

VI, VII, VIII EB

53296

42637

-20,0 %

Clupea

Silkės

VIIghjk

19198

15442

-19,6 %

Clupea

Silkės

VIIa

4854

4575

-5,7 %

Dicentrarchus labrax

Paprastasis vilkešeris*

IVb ir c, VIIa ir VIId–h

2656

1449

-46 %

Gadus morhua

Atlantinės menkės

VIIb, c, e–k, VIII, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB)

5072

3569

-29,6 %

Gadus morhua

Atlantinės menkės

VIIa

182

146

-20 %

Limanda limanda ir Platichthys flesus

Paprastosios gelsvapelekės plekšnės ir europinės upinės plekšnės

IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys

18434

14747  

-20,0 %

Lepidorhombus

Megrimai

VIIIc, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB)

1377

1013

-26,4 %

Lophius

Europiniai jūrų velniai

VII

33516

29534

-11,9 %

Lophius

Europiniai jūrų velniai

VIIIabde

8980

7914

-11,9 %

Lophius

Europiniai jūrų velniai

VIIIc, IX, X, CECAF 34.1.1

2987

2413

-19,2 %

Melanogrammus

Juodadėmės menkės

VIIb–k, VIII, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB)

8342

6078

-27,1

Merlangius

Paprastieji merlangai

VIII

3175

2540

-20 %

Merlangius

Paprastieji merlangai

Vb (EB vandenys), VI, XII, XIV

263

213

-19 %

Microstomus kitt ir Glyptocephalus cynoglossus

Europinės mažažiotės plekšnės ir raudonosios plekšnės

IIa (EB), Šiaurės jūra (EB)

6391

5848

-8,5 %

Molva dypterigia

Melsvosios molvos

XII zonos tarptautiniai vandenys

558

446

-20 %

Nephrops

Norveginiai omarai

IIa (EB), Šiaurės jūra (EB)

17843

14315

-19,8 %

Pleuronectes

Jūrinės plekšnės

VIIa

1098

878

-20 %

Pleuronectes

Jūrinės plekšnės

VIIfg

461

420

-8,9 %

Pollachius pollachius

Sidabriniai polakai

VII

13495

10796

-20,0 %

Pollachius pollachius

Sidabriniai polakai

VIIIabde

1482

1186

-20,0 %

Psetta maxima ir Scopthalmus rhombus

Paprastieji otai ir švelnieji rombai

IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys

4642

4488

-3,3 %

Rajidae

Rombinės rajos

IIIa

47

38

-20,0 %

Rajidae

Rombinės rajos

VIa, VIb, VIIa–c ir VIIe–k zonų Sąjungos vandenys

8032

6426

-20,0 %

Rajidae

Rombinės rajos

IIa (EB), IV – Šiaurės jūra (EB)

1256

1005

-20,0 %

Rajidae

Rombinės rajos

VIId

798

638

-20,0 %

Rajidae

Rombinės rajos

VIII, IX zonų EB vandenys

3420

3078

-10,0 %

Solea solea

Europiniai jūrų liežuviai

VIIa

90

0

-100 %

 * paprastųjų vilkešerių BLSK nenustatytas; vietoj jo nurodytas kiekis tonomis yra numatomas leidžiamas sužvejoti kiekis, nustatytas atsižvelgiant į sužvejojamų žuvų kiekio apribojimus ir draudimus, taikomus 2015 m. ir siūlomus 2016 m. Tai apima ir mėgėjų, ir komercinę žvejybą.

 

4 lentelė. Ištekliai, kurių BLSK bus nustatytas remiantis vėlesnėmis rekomendacijomis arba dėl kurių dar deramasi

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

BLSK vienetas

(Žr. žemėlapį)

Brosme brosme

Paprastosios brosmės

V, VI ir VII zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

Clupea

Silkės

Vb, VIb ir VIaN zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

Clupea

Silkės

VIaS, VIIbc

Gadus morhua

Atlantinės menkės

Kattegat

Lepidorhombus

Megrimai

VII

Lepidorhombus

Megrimai

VIIIabde

Lophius

Europiniai jūrų velniai

IIa (EB), Šiaurės jūra (EB)

Lophius

Europiniai jūrų velniai

Vb(EC), VI, XII, XIV

Melanogrammus

Juodadėmės menkės

Vb,VIa

Melanogrammus

Juodadėmės menkės

VIIa

Melanogrammus aeglefinus

Juodadėmės menkės

VIb, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

Merlangius

Paprastieji merlangai

VIIb-k

Merlangius

Paprastieji merlangai

IX, X, CECAF 34.1.1 (ES)

Merluccius

Europinės paprastosios jūrinės lydekos

VIIIc, IX, X, CECAF 34.1.1 (EB)

Merluccius

Europinės paprastosios jūrinės lydekos (bendras šiaurinės dalies BLSK)

Bendras šiaurinės dalies BLSK (IIIa / IIa ir IV / Vb, VI, VII, XII ir XIV / VIIIabde)

Molva dypterigia

Melsvosios molvos

Vb, VI, VII zonų EB ir tarptautiniai vandenys

Molva molva

Paprastosios molvos

IV (EB)

Molva molva

Paprastosios molvos

VI, VII, VIII, IX, X, XII, XIV zonų EB ir tarptautiniai vandenys

Nephrops

Norveginiai omarai

VII

Nephrops

Norveginiai omarai

Vb (ES ir tarptautiniai vandenys), VI

Nephrops

Norveginiai omarai

IIIa; 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

Nephrops

Norveginiai omarai

IX ir X; CECAF 34.1.1 EB vandenys

Nephrops

Norveginiai omarai

VIIIabde

Nephrops

Norveginiai omarai

VIIIc

Penaeus

Plonaūsės krevetės

Prancūzijos Gviana

Pleuronectes

Jūrinės plekšnės

VIIde

Pleuronectes

Jūrinės plekšnės

Kattegat

Solea solea

Europiniai jūrų liežuviai

IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys

Solea solea

Europiniai jūrų liežuviai

VIIe

Solea solea

Europiniai jūrų liežuviai

VIId

Solea solea

Europiniai jūrų liežuviai

IIIa, IIIbcd (EB)

Solea solea

Europiniai jūrų liežuviai

VIIfg

Solea solea

Europiniai jūrų liežuviai

VIIIab

Sprattus sprattus

Atlantiniai šprotai

IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys

Trachurus

Paprastosios stauridės

IIa, IVa, VI, VII, VIIIabde; Vb, XII, XIV zonų EB vandenys

Trachurus

Paprastosios stauridės

IVb, IVc ir VIId zonų Sąjungos vandenys

 

5 lentelė. Ištekliai, kurių BSLK nustato atskira valstybė narė

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

BLSK vienetas

(Žr. žemėlapį)

Atsakinga valstybė narė

Clupea

Silkės

VIa – Klaido upė

Jungtinė Karalystė

Trachurus

Paprastosios stauridės

CECAF (Kanarų salos)

Ispanija

Trachurus

Paprastosios stauridės

CECAF (Madeira)

Portugalija

Trachurus

Paprastosios stauridės

X, CECAF (Azorų salos)

Portugalija


IP/15/6016

Žiniasklaidai:

Visuomenei: Europe Direct , tel. 00 800 67 89 10 11 e. paštas


Side Bar