Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

Pranešimas spaudai

Briuselis, 2014 m. gegužės 8 d.

ES vandenynų inovacijas vertina kaip tvaraus augimo variklį

Du trečdalius mūsų planetos paviršiaus užima vandenynai ir jūros. Atsakingai valdydami jų išteklius galėtume turėti maisto, vaistų ir energijos šaltinį kartu išsaugodami ekosistemas ateities kartoms. Bet, kad tai taptų realybe, turime daugiau žinoti apie mūsų jūras ir vandenynus. Todėl Komisija šiandien pristatė inovacijų mėlynojoje ekonomikoje veiksmų planą, kuris padės tausiai naudoti vandenynų išteklius ir skatinti augimą bei darbo vietų kūrimą Europoje.

Šiandien dedame pamatus, kad ateities europiečiai turėtų žinių ir įgūdžių geriau valdyti mūsų vandenynus ir visapusiškai juos panaudoti nepažeisdami jūros ekosistemos pusiausvyros, – sakė už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Maria Damanaki. – Pavyzdžiui, mūsų iniciatyva parengti skaitmeninį visų Europos vandenų dugno žemėlapį sudarys sąlygas verslo atstovams geriau įžvelgti investicijų perspektyvas, padės sumažinti išlaidas ir skatinti tolesnes inovacijas tvariam mėlynajam augimui užtikrinti.

Komisija nustatė kliūčių, kurias reikia įveikti: žinios apie jūras vis dar ribotos, atskirų valstybių narių moksliniai jūros tyrimai visiškai nesusiję tarpusavy, ateityje Europoje reikės daugiau inžinierių ir mokslininkų naujoms technologijoms jūros aplinkoje taikyti.

Mes turbūt daugiau žinome apie Mėnulio ar net Marso paviršių nei apie jūros gelmių dugną, – teigė už mokslinius tyrimus ir inovacijas atsakinga Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn. – Jūrų inovacijų potencialas mūsų ekonomikoje didžiulis, jos padės įveikti tokius iššūkius, kaip klimato kaitos mažinimas ir maisto tiekimo saugumo užtikrinimas. Todėl mėlynasis augimas yra naujos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ prioritetinė sritis.“

Šiandien Komisijos pristatytame veiksmų plane siūloma:

iki 2020 m. sudaryti skaitmeninį viso Europos vandenų dugno žemėlapį;

iki 2015 m. pabaigos sukurti ir pradėti naudoti internetinę platformą, kurioje būtų kaupiama informacija apie programos „Horizontas 2020“ mokslinių jūros tyrimų projektus ir nacionalinėmis lėšomis finansuojamus mokslinius jūros tyrimus ir pateikiami užbaigtų projektų rezultatai;

sukurti Mėlynosios ekonomikos verslo ir mokslo forumą, kuriame dalyvaujantys privataus sektoriaus atstovai, mokslininkai ir nevyriausybinės organizacijos padėtų formuoti ateities mėlynąją ekonomiką ir dalytųsi idėjomis bei rezultatais. Pirmasis forumo susitikimas vyks per 2015 m. Europos jūrų dienos renginius Pirėjuje (Graikija);

padrąsinti mokslininkus, verslininkus ir švietimo atstovus iki 2016 m. suplanuoti, kiek ir kokių įgūdžių turinčios darbo jėgos ateityje prireiks jūrų sektoriuje;

ištirti galimybę iš svarbiausių mokslo, verslo ir švietimo atstovų suformuoti mėlynosios ekonomikos žinių ir inovacijų bendrijas po 2020. Tokios bendrijos būtų Europos inovacijos ir technologijos instituto dalis ir galėtų įvairiais būdais remti inovacijų kūrimą – vykdyti mokymo ir švietimo programas, padėti inovacijas iš mokslinių tyrimų etapo perkelti į rinką ir kurti inovacijų projektus bei verslo inkubatorius.

Pagrindiniai faktai

ES jūrų arba vadinamoji mėlynoji ekonomika yra labai plati, jai priklauso daugiau kaip 5 mln. įvairiausiuose sektoriuose – žuvininkystės, transporto, jūros biotechnologijų ir atsinaujinančiųjų jūros energijos išteklių – dirbančių darbuotojų.

2007–2013 m. Europos Komisija pagal Septintąją bendrąją programą jūrų ir jūrininkystės moksliniams tyrimams skyrė vidutiniškai 350 mln. EUR per metus. Daugybė mokslinių jūros tyrimų vykdoma pagal valstybių narių programas – pvz., Prancūzija ir Vokietija jiems skiria apie 300 mln. EUR per metus. Mėlynasis augimas yra naujosios programos „Horizontas 2020“ prioritetinė sritis, jam vien 2014–2015 metams skirtas specialus 145 mln. EUR biudžetas ir numatytos kitos finansavimo galimybės.

Maždaug 30 proc. Europą supančių vandenų dugno dar neištirta. Įvairiuose vandenyse neištirto dugno dalis skiriasi – nuo 5 proc. Biskajos įlankos ir Pirėnų pakrantės dugno iki daugiau kaip 40 proc. Šiaurės jūros, Jonijos jūros ir centrinės Viduržemio jūros dalies dugno. Geriau išmanydami, kas vyksta žemiau jūros lygio, turėsime daugiau žinių apie vandenynų išteklius ir geresnį supratimą, kaip jie gali būti tvariai panaudoti.

Įgūdžių trūkumas jau jaučiamas vėjo energijos sektoriuje. 2012 m. šis jūros energijos sektorius sudarė 10 proc. metinės vėjo elektrinių įrengtosios suminės galios, jame tiesiogiai ir netiesiogiai dirbo 58 000 asmenų visoje Europoje. Planuojama, kad iki 2020 m. jūroje esančios vėjo elektrinės sudarys 30 proc. metinės vėjo elektrinių įrengtosios suminės galios. Tai reiškia, kad 2020 m. šiame sektoriuje jau bus 191 000 darbo vietų, o 2030 m. – net 318 000. Tačiau, jei darbuotojai neįgis reikiamų įgūdžių, pvz., techninės priežiūros ir gamybos srityse, gali išaugti ir įgūdžių trūkumas: nuo dabartinių 7 000 iki 14 000 visos darbo dienos ekvivalentų.

Daugiau informacijos

Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti

http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/policy/marine_knowledge_2020/index_lt.htm

MEMO/14/336. Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Klausimai ir atsakymai

MEMO/14/337. Mėlynosios ekonomikos inovacijos. ES mokslinių jūros tyrimų pavyzdžiai

Brošiūra apie ES mokslinių tyrimų projektus, skirtus vandenynų valdymui ateityje (PDF formatu) http://ec.europa.eu/research/bioeconomy/pdf/ocean-of-tomorrow-2014_en.pdf

„Horizontas 2020“ http://ec.europa.eu/programmes/horizon2020/

Mėlynasis augimas ES. Tyrimai

https://webgate.ec.europa.eu/maritimeforum/en/community/msexperts/articles/blue-growth-eu-set-studies

Asmenys ryšiams:

Helene Banner, tel. +32 2 295 24 07

Lone Mikkelsen, tel. +32 2 296 05 67

Michael Jennings, tel. +32 2 296 33 88, Twitter @ECSpokesScience

Monika Wcislo, tel. +32 2 298 65 95

Visuomenei: Europe Direct, tel. 00 800 6 7 8 9 10 11, e. paštas


Side Bar