Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/05/1225

Briuselis, 2005 m. spalio 5 d.

Nauja pramonės politika: sudaromos sąlygos gamybos sektoriui klestėti

Intensyvėjant globalizacijai ir tarptautinei konkurencijai Europos Komisija šiandien paskelbė apie naują labiau integruotą pramonės politiką, skirtą ateityje sukurti geresnes esmines sąlygas gamybos pramonei. Gamybos pramonei tenka ypatingas vaidmuo ES. Joje dirba daugiau nei 34 milijonai žmonių, gamybos sektoriaus produkcijos eksportas sudaro tris ketvirtadalius viso ES eksporto ir daugiau nei 80 % ES privataus sektoriaus išlaidų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą. Naujoji ES pramonės politika papildys valstybėse narėse vykdomą veiklą, kuria siekiama prisidėti prie stipraus ir dinamiško pramonės pagrindo kūrimo. Ji susideda iš keletą sektorių apimančių naujų iniciatyvų, skirtų konkurencijai, energetikai ir aplinkai, intelektinės nuosavybės teisėms, geresniam reguliavimui, pramonės moksliniams tyrimams ir naujovėms, patekimui į rinką, kvalifikacijai ir struktūrinių pokyčių valdymui, kurios pasitarnaus daugeliui pramonės šakų. Be to, Komisija siūlo septynias naujas konkretiems vaistų, gynybos ir informacijos bei ryšių technologijų sektoriams skirtas iniciatyvas. Ji skiria dėmesį investicijoms į kvalifikaciją ir žmonių pasirengimą pokyčiams. Šia pramonės politika siekiama remti gebėjimą prisitaikyti ir valdyti struktūrinius pokyčius, taip sustiprinant ES gamybos sektoriaus konkurencingumą, visų pirma turint omenyje vis didėjančią konkurenciją su Kinija ir Azija. Tai yra svarbus žingsnis siekiant naujosios Lisabonos partnerystės ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui tikslų. Daugiau informacijos rasite MEMO/05/352.

Komisijos pirmininko pavaduotojas Günteris Verheugenas, atsakingas už įmonių ir pramonės politiką pasakė: „Gamybos sektoriui tenka atsakingas vaidmuo užtikrinti būsimą Europos klestėjimą. Kelio atgal į protekcionizmo ir subsidijų laikmetį nėra. Politikai nekuria darbo vietų. Tačiau mes galime sukurti tinkamą sistemą, kurioje pramonė galėtų klestėti. Šiandienos strategijoje yra įtrauktas visas pluoštas specialiai sukurtų iniciatyvų, leisiančių paversti mūsų pramonę patrauklia investicijoms ir darbo vietų kūrimui.“

Sistemingai išnagrinėjusi 27 ES gamybos pramonės šakoms ir statybos sektoriui iškilusius spręstinus uždavinius, Komisija atliko išsamią įvairių sektorių politikos uždavinių analizę.

Siekdama spręsti šiuos uždavinius Komisija pasiūlė keletą naujų iniciatyvų.

i) Septynios naujos pagrindinės keletą sektorių apimančios politinės iniciatyvos[1]:

  • 1. Intelektinės nuosavybės teisių ir kovos su padirbinėjimu iniciatyva (pradžia 2006 m.)
  • 2. Konkurencingumo, energetikos ir aplinkos aukšto lygio grupė (startuosianti (pradėsianti darbą) iki 2005 m. pabaigos),
  • 3. Konkurencijos ir patekimo į rinką išorės aspektai (2006 m. pavasaris),
  • 4. Nauja teisės aktų supaprastinimo programa (2005 m. spalio mėn.),
  • 5. Sektorių kvalifikacijos tobulinimas (2006 m.);
  • 6. Struktūrinių pokyčių gamyboje valdymas (2005 m. pabaiga)
  • 7. Integruotas Europos požiūris į pramonės mokslinius tyrimus ir naujoves (2005 m. pabaiga),

ii) Septynios naujos konkretiems sektoriams skirtos iniciatyvos ar veiksmai:

  • 1. Naujo vaistų forumo įsteigimas (pirmasis susitikimas 2006 m.);
  • 2. Gyvosios gamtos mokslų ir biotechnologijos strategijos vidutinės trukmės peržiūra (2006– 2007 m.),
  • 3. Chemijos ir gynybos pramonės naujos aukšto lygio grupės (2007 m.),
  • 4. Europos kosmoso programa,
  • 5. Informacijos ir ryšių technologijų (IRT) konkurencingumo darbo grupė,
  • 6. Mašinų gamybos politikos dialogas (2005–2006 m.),
  • 7. Keletas konkurencingumo tyrimų, įskaitant IRT, maisto, mados ir dizaino pramonės šakų konkurencingumo tyrimus.

Paskelbdama naują pramonės politiką Komisija laikosi savo įsipareigojimo prisidėti kuriant stiprų pramonės pagrindą. Siekdama šio tikslo ji imsis būtinų veiksmų, kad pagerintų esmines sąlygas gamybos pramonei ir užtikrintų įvairių politikos krypčių nuoseklumą. Komisija pabrėžia skirtingų politikos krypčių suderinamumo ir sąveikos svarbą, visų pirma skirdama ypatingą dėmesį geresniam reguliavimui, kuris yra svarbi Europos pramonės konkurencingumo stiprinimo priemonė.

Naujas Komisijos požiūris labiau suderins ir sujungs į visumą įvairias politikos kryptis bei užtikrins stipresnį poveikį konkurencijai. Komisija sieks didesnio pritarimo siūlomai politikai, įtraukdama pagrindines suinteresuotąsias šalis, socialinius partnerius ir valstybes nares ankstyvuoju politikos kūrimo etapu. Šios iniciatyvos skirtos papildyti valstybėje narėje vykdomą veiklą ir padėti įveikti pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria įvairios gamybos pramonės šakos.

Daugumos atskirų ES gamybos sektorių rezultatai yra geri, palyginti su analogiškais sektoriais kitose pramoninėse valstybėse. Nepaisant to, ES ekonomikos pramonės struktūra apskritai nėra geriausiai pasirengusi vykstančiam globalizacijos procesui. ES prekyba tebėra sutelkta į sektorius, naudojančius vidutinio lygio ir aukštas technologijas bei menkus ar vidutiniškus darbo įgūdžius. Dėl šios priežasties ES susiduria su sparčiai augančios ekonomikos šalių gamintojų konkurencija. Todėl būtina vystyti gebėjimus prisitaikyti ir sėkmingai įveikti struktūrinius pokyčius, jeigu ES siekia maksimalios naudos iš Kinijos, Indijos ir kitų sparčiai besivystančių valstybių įsiliejimo į pasaulio ekonomiką.

Visą tekstą apie naująją pramonės politiką galima rasti:

http://ec.europa.eu/enterprise/enterprise_policy/industry/index_en.htm


[1] Pasiūlytų kelis sektorius apimančių iniciatyvų įgyvendinimas priklausys nuo atskirų Komisijos sprendimų. Tai apima ir Konkurencijos, energetikos ir aplinkos aukšto lygio atstovų grupės, kuriai bendrai pirmininkaus už atitinkamas sritis atsakingi komisarai, įgaliojimus.


Side Bar