Europos vystomojo bendradarbiavimo metai

Europos vystomojo bendradarbiavimo metai

pasakojimas

Vilnius, Daka , Kišiniovas – oraus darbo ir oraus gyvenimo atspalviai

„Kai išėjau į Vilniaus gatves iš karto pagalvojau –  čia nėra diskriminacijos, visi tokie lygūs. Čia tiek pasiturintys, tiek ir neturtingi gali sėdėti prie vieno stalo ir valgyti pietus. Bangladeše viskas kitaip, patikėkite manimi, jūs to pas mus neišvystumėte niekada“. Tokiais įspūdžiais pernai vasarą dalinosi Lietuvoje viešėjusi Rokeya Rafique - Moterų organizacijos „Karmojibi Nari“ vadovė.

Neprabėgus nė metams Lietuvoje viešėjo NVO ir profesinių sąjungų atstovai iš Moldovos. Kalbėdami prieš gausią auditoriją norom nenorom lyginome situaciją Lietuvoje ir Moldovoje, klausinėjome, ar jau pavyko pasiekti lyčių lygybę, kodėl šalis pasidalinusi į pro europietišką ir pro rusišką puses, ir ar greitu metu Moldova įstos į Europos Sąjungą.

Dr. Valentinos Bodrug-Lungu, Valstybinio Moldovos universiteto dėstytojos ir moterų teisių gynėjos, paprašėme plačiau pažvelgti į iššūkius globalėjančiame pasaulyje.

Gyvename permainų laikotarpiu, pasaulio lyderiai diskutuoja apie darbotvarkę po 2015-ųjų. Netrukus žvelgsime atgal ir vertinsime savo vyriausybių atliktus darbus siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų. Pasiekta iš tiesų nemažai, daug žmonių dirbo ir negali sakyti, kad mūsų ir jūsų vyriausybė užsidėjo tik paukštelį ties darbo planais. Kiekybiniai rezultatai visai neblogi. O kokie kokybiniai?

Moldovoje gyvena apie 3 mln. 600 tūkstančių, neoficialiais duomenimis  - beveik milijonas išvykęs. Čia neatsispindi Padniestrės situacija - tai latentinio politinio konflikto zona. Moldova 1991 m. tapo nepriklausoma ir savo šiuolaikinę istoriją pasakoja nuo nepriklausomybės ir nuo Sovietų Sąjungos griūties. Visuomenė susiskaldžiusi į dvi dalis – jaunimas veržiasi į Europą, o senoji karta ilgisi sovietmečio ir socialinių garantijų, todėl žiūri į Rusijos pusę. Visas gyvenimas  - politinis, visuomeninis  - išgyvena nuolatinį stresą, nes niekaip negali apsispręsti dėl pagrindinio kelio. Dar visai neseniai šalies ekonomika beveik 100 proc. priklausė nuo Rusijos – visas moldaviškas vynas, vaisiai, uogos, daržovės keliavo į Rusiją. Dabar sienos visiškai užsidarė ir matome politikų nesumanaus planavimo pasekmes, tenka gesinti gaisrą.

Jau 1992 m. Moldova buvo pasirašiusi visas įmanomas konvencijas, sutartis, tapome visų pasaulinių ir europinių organizacijų nariais, šalyje priimti geri įstatymai. Tačiau, kaip tie įstatymai įgyvendinami, yra labai sunku pasakyti, nėra aišku, nei dėl finansavimo, nei dėl struktūrų, kurios šiuos įstatymus įgyvendina. Labai sunkiai keičiasi ir visuomenės nuostatos. Pabandykime palyginti smurto artimoje aplinkoje situacijas Austrijoje ir Moldovoje. Pranešus apie triukšmą už sienos, atvyksta policija, beldžia į duris, prisistato ir informuoja, kad išgirdo triukšmą ir prašo atidaryti. Policijai Austrijoje iš karto atidaromos durys. O Moldovoje? Geriausiu atveju gyventojai policiją pasiunčia. Požiūris į policiją yra labai negatyvus ir ne paslaptis, kad  tai yra tam tikro laikotarpio liekana. Šiandien Vidaus reikalų ministerija labai stengiasi keisti požiūrį, pavyzdžiui vykdoma akcija „Pažink savo įgaliotinį!” Tačiau tai labai ilgas ir sudėtingas procesas. Didelė visuomenės dalis - beveik 50 proc. vis dar sėdi ir laukia “ką valstybė man duos?” Nevyriausybininkai stengiasi keisti visuomenės požiūrį, ypač periferijoje. Visuomenė sparčia sensta, darbinga visuomenės dalis išvyko uždarbiauti, rajonuose liko daug vienišų pagyvenusių žmonių. Dar nuo tarybinių laikų galioja pensinio amžiaus riba – moterims 57 m. ir 62 m. vyrams. Susidaro nelygybės žirklės moterų nenaudai: 60 proc. visuomenės sudaro moterys, skirtumas tarp vidutinės vyrų ir moterų gyvenimo trukmės yra 8 metai vyrų nenaudai (Lietuvoje  - 12 m.) todėl moterys gyvena ir skursta ilgiau nei su didesne pensija trumpiau gyvenantys vyrai – ironiška, tačiau tai vis dar aktuali problema tiek Moldovoje, tiek Lietuvoje. Įdomu, kad Moldovoje į pensiją veržiasi kaime gyvenančios moterys, o miestietės labai norėtų dirbti ilgiau. Europos direktyva nurodo kelti moterų pensinį amžių iki 62m. tačiau ji labai sunkiai skinasi kelią.

Moldovoje yra net 21 politinė partija – ir visos jos reikalauja finansavimo. Šiandien Moldova per daug moka už tokią demokratiją, tačiau tai normalu. Laukiame, kol iš tų 21 išliks 3-5 stipriausios. Vyksta socialinės reformos - milžiniškas deinstitucializacijos procesas – mes siekiame integruoti neįgalius vaikus į šeimas, tačiau tai milžiniškas darbas ir jo padaryti per kelis metus neįmanoma. O juk po metų reikia rašyti ataskaitą donorams. Panašias reformas Vakarų šalys kūrė šimtmečius.

Jau ketverius metus negalime „pramušti“ įstatymo dėl galimybės nevyriausybinėms organizacijoms gauti finansinę paramą iš gyventojų mokesčių, daugelis NVO gyvena tik iš užsienio paramos.

Moldovos piliečiai turi teisę į 2 pilietybes. Dalis gyventojų šalia Moldovos turi arba Rusijos, arba Rumunijos pilietybę. Net Moldovos krikščionių ortodoksų cerkvė yra pasidalijusi į dvi dalis - už Rusiją ir už Rumuniją – tai labai pykdo žmones.

Ar galite palyginti grįžtančių darbininkų sąlygas dirbant vakaruose ir Rusijoje?

Skirtumas, žinoma, didelis. Buvo tik  keli atvejai, kai dirbantys Europoje negaudavo atlyginimų – tai vienetiniai atvejai. Darbdaviai labai bijodavo, kad bus pranešta policijai apie nelegalų darbą. O Rusijoje yra baisu, sąlygos katastrofiškos, algos nemokamos mėnesiais. Yra daug liūdnų pavyzdžių, pasibaigusių net žmogžudystėmis.

Su kokiais įspūdžiais paliekate Lietuvą, ką jums davė mūsų projektas?

Įspūdžiai išties puikūs! Sutikome daug aktyvių žmonių, didelį įspūdį paliko profesinės sąjungos. Projektas „Orus darbas - orus gyvenimas!” išties labai svarbus, nes ypatingą dėmesį skiria NVO ir profesinių sąjungų dialogui, bendradarbiavimui. Tai puiki idėja ir mes Moldovoje taip pat žengiam pirmus žingsnius ir taikysime šį bendradarbiavimo modelį savo projektuose. Grįžusi iš mėnesio turo po Austriją, Lietuvą bei kitas šalis aš būtinai perduosiu visą patirtį savo kolegoms ir pabandysime išskirti geriausios patirties pavyzdžius siekiant oraus darbo ir oraus gyvenimo jūsų ir mūsų šalyse. Šiuo nepaprastai greitai besikeičiančiu laikotarpiu labai svarbu susikoncentruoti į žinių ir patirties perdavimą. Aš iš Lietuvos išsivežu kitokį požiūrį į migracijos problemas, ryžtą keisti įsišaknijusius stereotipus, aiškią žinią mūsų specializuotoms struktūroms dėl požiūrio į migrantus. Mūsų šalys išties tūrėtų bendradarbiauti ne vienoje srityje ir čia svarbiausia komunikacija. Viskas išties priklauso nuo mūsų, svarbiausia - ryžtas keisti pasaulį į gerą.

Dr. Valentina Bodrug-Lungu viešėjo Lietuvoje kaip pranešėja įgyvendinant trimetį projektą „Orus darbas- orus gyvenimas!” 2015 m. gegužės – birželio mėn. Pranešėjai aplankė 6 pasaulio šalis skleisdami oraus darbo idėjas ir NVO bei profesinių sąjungų bendradarbiavimo svarbą keičiant pasaulį.

Dr. Valentina Bodrug-Lungu skaito pranešimą Lietuvoje

Straipsnis paruoštas įgyvendinant projektą “Multiplying Decent Work – Decent life!” DCI-NSA-ED/2012/279-811, kuris remiamas Europos Sąjungos lėšomis per Vystomojo bendradarbiavimo programą (EuropeAid). Šio straipsnio turinys nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę arba poziciją. 

Apie partnerius

NNVBO Platforma

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma (NNVBO Platforma) - tai asociacija vienijanti 21 vystomojo bendradarbiavimo srityje dirbančią nevyriausybinę organizaciją iš Lietuvos. Daugiau…

Moldova 1991 m. tapo nepriklausoma ir savo šiuolaikinę istoriją pasakoja nuo nepriklausomybės ir nuo Sovietų Sąjungos griūties. Visuomenė susiskaldžiusi į dvi dalis – jaunimas veržiasi į Europą, o senoji karta ilgisi sovietmečio ir socialinių garantijų,

- Dr. Valentina Bodrug-Lungu

Moldova

  • Moldovoje yra net 21 politinė partija – ir visos jos reikalauja finansavimo.
  • Jau 1992 m. Moldova buvo pasirašiusi visas įmanomas konvencijas, sutartis, tapome visų pasaulinių ir europinių organizacijų nariais, šalyje priimti geri įstatymai. Tačiau, kaip tie įstatymai įgyvendinami, yra labai sunku pasakyti.
  • Moldovos piliečiai turi teisę į 2 pilietybes. Dalis gyventojų šalia Moldovos turi arba Rusijos, arba Rumunijos pilietybę.

Šaltinis –http://www.europa.eu/eyd2015/lt