Europos vystomojo bendradarbiavimo metai

Europos vystomojo bendradarbiavimo metai

Įrašas

Bendra istorija šiandien padeda išlaikyti ryšius

Rūtos Grigolytės straipsnis, perpublikuota iš www.kauno.diena.lt

Išsaugoti gyvą atmintį apie bendrą Lietuvos ir Baltarusijos istoriją yra galimybė bent minimaliai išlaikyti Baltarusijos santykį su Vakarais, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto lektorė, bakalauro programos „Europos studijos“ vadovė dr. Jurgita Barynienė. Šį santykį išsaugoti Lietuvai svarbu tiek politiškai, tiek ekonomiškai.

Dialogas turi vykti

Viena iš svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių Baltarusija pastaruosius kelerius metus susiduria su nemenkais ekonominiais iššūkiais tiek dėl savo valdžios sprendimų, tiek dėl su Rusija susijusių faktorių, o derinti skirtingų ekonominių zonų bei geopolitinių regionų interesus ir mėginti prisitaikyti prie jų standartų šaliai nėra lengva. Lietuva, esant šiai situacijai, be viso to, nėra neutrali šalis. Tad nenuostabu, kad Lietuvos ir Baltarusijos dvišalė prekyba neperžengia 2 mlrd. eurų ribos, o tiesioginės Baltarusijos investicijos Lietuvoje pernai, palyginti su užpraėjusiais metais, smuko 59 proc.

Vis dėlto Baltarusija nusiteikusi ne užsidaryti Rytų flange, bet bendradarbiauti ir toliau vystyti prekybos santykius tiek su ES, tiek konkrečiai su Lietuva. Kaip šių metų vasarį susitikime su Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovais teigė Baltarusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Jelena Kupčina, šalis „išlieka suinteresuota bendradarbiavimu su ES ir dalyvavimu Rytų partnerystės programoje“.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius taip pat yra akcentavęs, kad „Lietuva turi vystyti dialogą su Baltarusija, nors šalyje ir yra demokratijos problemų“.

Šalia politinių ir privačių verslo iniciatyvų Lietuva Baltarusijai skiria gana daug dėmesio vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programoje, už kurią yra atsakinga URM. Per 2002–2013 m. Baltarusijoje vykdyti 235 programos projektai, Ukrainoje – 72, Moldovoje – 81, Gruzijoje – 137, Afganistane – 226, Armėnijoje – 9, Mauritanijoje, Turkmėnijoje, Tadžikijoje, Libane, Kirgizijoje po 1, Tunise – 2, Palestinoje – 4, Azerbaidžane – 9, Irake – 3.

Baltarusijoje Lietuva yra rėmusi ir remia projektus, skirtus šios šalies demokratiniams judėjimams, ypač jaunimo iniciatyvoms, nepriklausomam švietimui, šalies regionų vystymui, paramai aplinkosaugai ir kovai su klimato kaita, socialinei atskirčiai mažinti. Baltarusijoje vykdomas ir visoms Rytų partnerystės šalims aktualus teisės aktų derinimas su ES teisės aktais bei institucijų patirties perdavimas siekiant stiprinti šalies institucinius gebėjimus. Šioje srityje daug darbavosi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Šiemet Baltarusijoje yra įgyvendinami projektai pilietinės visuomenės stiprinimo, moterų įgalinimo ir lygių galimybių srityse. Neįmanoma nepastebėti, kad daug metų itin svarbi vieta ir daug dėmesio yra skiriama būtent bendram Lietuvos ir Baltarusijos istoriniam bei kultūriniam paveldui. Kaip teigia specialistai, ši mūsų šalis jungianti atmintis bene patikimiausiai gali padėti išlaikyti ir ekonominius ryšius bei pagerinti politinius.

Lietuva – gera tarpininkė

Išlaikyti gyvą atmintį apie bendrą Lietuvos ir Baltarusijos istoriją yra naudinga dėl politinių bei ekonominių priežasčių, įsitikinusi ir KTU Europos instituto lektorė dr. J.Barynienė. Jos teigimu, Baltarusiją – pusiau juokais – dabar galima vadinti tolimuoju užsieniu: būdama artima Lietuvos kaimynė ES kontekste Baltarusija yra trečioji valstybė, atsidūrusi ES šalių klubo užribyje. „Verta pabrėžti, kad tai sudėtinga kaimynė dėl savo santykių su Rusija, Muitų sąjungos su Rusija bei Kazachstanu ir pan. Nors Baltarusija yra įtraukta į ES Rytų partnerystės programą, vis dėlto šios šalies ir ES santykiai yra diskutuotini, o Rytų partnerystės programa, ypač su Baltarusija, stovi vietoje“, – sakė lektorė.

Kartu J.Barynienė pabrėžė, kad, atmetus visas dabartines politines peripetijas, Lietuva ir Baltarusija istoriniu požiūriu yra neatsiejamos jau nuo XIII a. Baltarusijos teritorijoje yra svarbus abiem tautoms istorinis palikimas, be kurio neįsivaizduojama nei Lietuvos, nei Baltarusijos istorija. Dėl šios priežasties yra svarbu išlaikyti bendradarbiavimą paveldo srityje, ugdyti žmonių savimonę apie istorinę praeitį, o bendrąjį palikimą išnaudoti turizmui ir kultūriniams mainams. Beje, turistų iš Baltarusijos per pastaruosius penkerius metus iš tiesų atvyksta vis daugiau.

„Lietuva yra sukaupusi nemažos patirties santykiuose su tokiomis valstybėmis kaip Baltarusija, Rusija ir todėl dažnai tampa tarpininke bendraujant su šiomis valstybėmis. Išlaikyti gyvą atmintį apie bendrą šalių istoriją yra galimybė bent minimaliai išlaikyti Baltarusijos santykį su Vakarais. Tai yra instrumentas, skirtas diplomatiniams santykiams su Baltarusija gerinti. Visuomenei tai svarbu dėl istorinės savimonės, valstybės istorinės kilmės sampratos, kultūrinių niuansų. Tai galima išnaudoti turizmui, visuomenės savišvietai. Nereikia pamiršti ir ekonominės Baltarusijos svarbos Lietuvai“, – aiškino J.Barynienė.

Jos teigimu, Lietuvai ir Baltarusijai sudėtinga ieškoti bendros kultūros ir istorijos vertinimo prizmės, tačiau įmanoma. Dabartiniai skirtingi istorijos interpretavimo niuansai, pasak J.Barynienės, reikalauja ieškoti bendro objektyvaus vardiklio tam, kad būtų išvengta įtampos visuomenėse ir užsienio politikoje. „Tai galima pasiekti skatinant abiejų šalių mokslininkų bendradarbiavimą, didinant objektyvios informacijos sklaidą – gali būti paruošta mokomoji medžiaga, įtraukiant abiejų šalių mokslininkus ir pan.“, – sakė KTU atstovė.

Informacinės darnos svarba

Tokia veikla susiduria su dar viena kliūtimi, kartu įgaudama ir daugiau prasmės – esančių geopolitinių įtampų fone naudojamos informacinės manipuliacijos, kuriose neretai iškreipiami istoriniai faktai savai propagandai pagrįsti.

J.Barynienės teigimu, tokių informacinių atakų tikrai pastebima. „Esu girdėjusi teigiant, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) – tai Baltarusija. Dar daugiau, abejojama, ar Mindaugas išvis buvo lietuvis. Tam tikrais atvejais bandoma neigti Lietuvos svarbą LDK ir pan. Be abejo, tokie svarstymai ir pareiškimai kelia įtampą viešajame diskurse. Dar daugiau, tai turi ir neigiamos įtakos santykiams su Baltarusija. Problema vėl kyla dėl to, kad istorija yra vertinama iš skirtingų perspektyvų. Kiekviena šalis gali savaip matyti, turėti savo požiūrį, dažnai žiūrima itin subjektyviai“, – pasakojo lektorė. Efektyviausios prevencijos priemonės, J.Barynienės įsitikinimu, yra mokslininkų bendradarbiavimas istorinių naratyvų kontekste, diskusijos, kurios įtrauktų ir plačiąją visuomenę, taip pat edukacinės priemonės – bendrai parengta mokomoji medžiaga, vadovėliai ir pan., visos šios informacijos sklaida.

Mažiau piktinimosi, daugiau darbų

Kaip yra sakęs istorikas prof. Alfredas Bumblauskas, „baltarusiai jau seniai yra pasisavinę LDK istoriją“, tačiau, pabrėžė jis, nereikėtų taip stebėtis jų savo paveldo propaganda, bet geriau patiems aktyviau užsiimti kryptinga informacine ir istorine leidyba.

Pernai A.Bumblauskas LDK istorijos tyrinėjimus bendradarbiaujant su Ukrainos ir Baltarusijos mokslininkais pristatė URM vykusiame renginyje. Istoriko pratarme yra apibendrinti ir susieti mokslininkų darbai 2013-ųjų „Knygų mugėje“ pristatytoje Istorinės atminties akademijos kartu su Kijevo leidykla „Baltia Druk“ išleistoje knygoje „Radvilos Lietuvoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje“. Ši knyga buvo URM remto projekto „LDK tradicijos atmintis ir paveldo lobynas – Lietuvos Rytų kaimynystės politikai ir regiono visuomenių bendradarbiavimui“ rezultatas. Kaip teigta, „knyga įrodo, kad Ukrainos bei Baltarusijos istorikai yra pasiruošę kartu su Lietuvos istorikais kurti vientisesnį ir visapusiškesnį LDK istorijos vaizdą, integruojant LDK paveldą, esantį skirtinguose politiniuose ir kultūriniuose regionuose“.

Iš pastaraisiais metais vystomojo bendradarbiavimo programos finansuojamų projektų, kuriais puoselėjamas bendras Baltarusijos ir Lietuvos istorijos bei kultūros paveldas, minėtinas ir projektas „Istorinio paveldo sąsajos Lietuvos ir Baltarusijos kelyje“, kurį įgyvendina Oginskių kultūros istorijos muziejus. Daugelyje projekto renginių Baltarusijoje ir Lietuvoje žiniomis apie visuomenės veikėją Mykolą Kleopą Oginskį dalijasi abiejų šalių mokslininkai bei menininkai. Istorikams bendradarbiaujant išleisti kunigaikščio M.K.Oginskio kultūrinį, istorinį ir muzikinį paveldą populiarinantys leidiniai.

Daug dėmesio sulaukė nuo 2008 m. viešosios įstaigos „Žydų kultūros ir informacijos centras“ vykdytas projektas Baltarusijos ir Lietuvos miestuose, skirtas mokslinei sinagogų tyrinėjimo ir aprašymo veiklai. Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis remiamas gimė ir šiemet jau penktą kartą vyks Tarptautinis Baltarusijos tyrinėtojų kongresas, kurio organizatorius – LDK institutas.

Galiausiai dar nemažai politikų ir kitų lyderių turi vilties, kad Baltarusijos kelias pasuks labiau Europos bei europietiškos demokratijos principų link, o tą kelią grindžiant bendra istorija ir patirtimi žengti tik lengviau. Kaip Vilniuje studijuojantiems baltarusiams yra sakęs buvęs premjeras Andrius Kubilius, „Lietuva niekada neabejojo, kad Baltarusijos ateitis ir vieta yra Europoje, ir niekada nesutiko, kad dėl pragmatinių tikslų būtų toleruojami žmogaus teisių pažeidimai ar suvaržymai“.

Apie partnerius

NNVBO Platforma

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma (NNVBO Platforma) - tai asociacija vienijanti 21 vystomojo bendradarbiavimo srityje dirbančią nevyriausybinę organizaciją iš Lietuvos. Daugiau…