Europos vystomojo bendradarbiavimo metai

Europos vystomojo bendradarbiavimo metai

Įrašas

Pasiektas istorinis susitarimas dėl darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų

Niujorke rugsėjo 25 dieną patvirtintas itin svarbus dokumentas - Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų. Susitarime, dėl kurio derybos vyko daugiau nei dvejus metus, numatyta iš viso septyniolika naujų darnaus vystymosi tikslų, kurie pakeis nuo 2000 m. galiojusius Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Šiam dokumentui priimti skirtame specialiame Jungtinių Tautų (JT) valstybių vadovų susitikime Lietuvai atstovavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, o iš viso dalyvavo daugiau kaip 150 valstybių ir vyriausybių vadovų.

Nors Tūkstantmečio vystymosi tikslai daug prisidėjo prie skurdo sumažinimo visame pasaulyje, tačiau atsakomybę jie pirmiausiai numatė besivystančioms šalims ir neturėjo bendros įgyvendinimo strategijos. Rengiant naująją darbotvarkę iš šių klaidų buvo pasimokyta - ji yra ambicingesnė ir numato konkrečius veiksmus ne tik besivystančioms, bet ir išsivysčiusioms šalims. Veiksmų spektras taip pat yra gerokai platesnis ir apima visas tris darnaus vystymosi dimensijas: aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę. Tarp būsimos darbotvarkės tikslų numatyta kovoti su skurdu, skatinti darnų vystymąsi ir vartojimą, švelninti klimato kaitą, gerinti infrastruktūrą, kurti atskaitingas institucijas, užtikrinti gerą valdymą ir t.t. Taip pat bus siekiama užbaigti neįgyvendintus Tūkstantmečio vystymosi tikslus, daug dėmesio skiriama žmogaus teisėms ir lyčių lygybei.

Esminis naujosios darbotvarkės principas yra „nepalikti nei vieno" - tikslai bus laikomi pasiektais tik tada, jeigu jie bus pasiekti visose šalyse ir visoms visuomenės grupėms. Prie kiekvieno iš 17 darnaus vystymosi tikslų yra numatyti konkretūs uždaviniai, kurių iš viso yra 169, ir įgyvendinimo priemonės. Sudėtine naujosios darbotvarkės įgyvendinimo priemonių dalimi bus ir liepos mėn. Adis Abebos vystymosi finansavimo konferencijoje priimta veiksmų darbotvarkė, kuri apima tokias priemones kaip šalių vidaus ištekliai, privatūs finansai, Oficialioji parama vystymuisi (OPV) ir kt.

Naujoji darbotvarkė taip pat turės nuoseklią pažangos stebėsenos ir tikslų peržiūros sistemą. Stebėsena bus vykdoma trimis lygiais - nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu. Pasauliniu lygiu pagrindinė priežiūros institucija bus JT Aukšto lygio politinis forumas, kuriam bus teikiamos savanoriškos ataskaitos. Siekiant kokybiškos stebėsenos, nemažas iššūkis bus ir mažiau išsivysčiusių šalių statistikos tarnybų sustiprinimas, nes tinkamam pažangos matavimui reikės itin gero duomenų rinkimo ir apdorojimo.

Niujorko JT viršūnių susitikimas yra antrasis iš trijų itin svarbių šiais metais vyksiančių tarptautinių renginių, siekiančių numatyti kelius ir priemones darniam pasaulio vystymuisi. Liepos mėnesį Etiopijos sostinėje Adis Abeboje baigėsi trečioji JT vystymosi finansavimo konferencija, o gruodžio mėnesį JT klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje valstybės ketina pasiekti susitarimą dėl klimato kaitos problemų sprendimo.

JT valstybių vadovų susitikime priimtą dokumentą dėl darnaus vystymosi tikslų iki 2030 m. rasite čia.

Apie partnerius

 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą ir koordinavimą Lietuvoje ir trečiosiose šalyse. Daugiau…