Europos vystomojo bendradarbiavimo metai

Europos vystomojo bendradarbiavimo metai

ES pagalba vystymusi

15 dalykų, kurių galbūt nežinojote apie ES vystomąjį bendradarbiavimą 2015 m.

1. ES pagalba pirmiausia teikiama toms šalims, kurioms jos labiausiai reikia.

ES parama vystymuisi skiriama apie 150pasaulio valstybių, pradedant Afganistanu ir baigiant Zimbabve. Pastaraisiais metais kelių besivystančių šalių ekonomika labai paaugo ir joms pavyko sumažinti skurdą.

Atsižvelgdama į tai, nuo 2014 m. ES laipsniškai stabdo tiesioginę pagalbą didelėms šalims (pvz., Indijai, Malaizijai) ir daugeliui Lotynų Amerikos šalių. Šis procesas vadinamas „baigimu“. Mūsų dėmesys nuo minėtų šalių krypsta į skurdžiausias pasaulio vietoves. 2014–2020 m. apie 75 % ES paramos bus skiriama šioms šalims, kurios, be to, dažnai labai nukenčia nuo gaivalinių nelaimių arba konfliktų, dėl kurių jų gyventojai yra itin pažeidžiami. Be to, ES yra vienintelė paramos teikėja visame pasaulyje, kurios pagalba teikiama visose šalyse, kurios yra pažeidžiamos ar kenčia nuo konfliktų. Plačiau apie tai [EN]

2. ES padeda gerinti milijonų žmonių gyvenimą.

2000 m. viso pasaulio šalys susitarė dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų, kurie turėjo būti pasiekti iki 2015 m. Be kita ko, siekta perpus sumažinti didžiausią skurdą, sustabdyti ŽIV ir AIDS plitimą ir užtikrinti pradinį švietimą visiems vaikams. Derybose dėl šios vizijos ES atliko vieną svarbiausių vaidmenų.

Per pastarąjį dešimtmetį dėl ES finansavimo beveik 14 mln. vaikų galėjo lankyti pradinę mokyklą, daugiau kaip 70 mln. žmonių įgijo galimybę gauti kokybiškesnio geriamojo vandens, o kvalifikuoti medicinos darbuotojai prižiūrėjo daugiau kaip 7,5 mln. gimdymų, išsaugodami motinų ir kūdikių gyvybes.

Tai tik keletas būdų, kaip ES padeda siekti minėtų tikslų, tačiau norint, kad skurdas liktų praeityje, dar reikia padirbėti. Daugiau skaitinių: [EN]

3. ES pagalba yra skaidri, paprasta sužinoti, kam skiriamos lėšos.

ES ne kartą pripažinta viena skaidriausių pagalbos teikėjų. Ji informuoja apie tai, kam ir kiek skiriama mūsų lėšų, padeda mokesčių mokėtojams tikrinti, ar jų pinigai naudojami protingai. Ji vengia įvairių pagalbos teikėjų skiriamos pagalbos dubliavimosi ir padeda užkirsti kelią korupcijai bei lėšų švaistymui.

Yra įvairių priemonių, padedančių sužinoti, kam skiriamos ES lėšos: „EU Aid Explorer“ (https://euaidexplorer.jrc.ec.europa.eu) suteikia jums paprastą prieigą prie išsamių ir tikslių duomenų apie pagalbos teikėjų veiklą pasaulyje. Europos Komisijos finansinio skaidrumo sistemoje matyti, kas kiekvienais metais gauna lėšų iš Europos Komisijos: (http://ec.europa.eu/budget/fts/about_en.htm).

4. Siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir korupcijai, atliekamas reguliarus ES pagalbos auditas ir kontrolė.

Nuolat atliekamas nepriklausomas ES programų auditas siekiant užtikrinti, kad jų buhalterija būtų tvarkinga. Be to, Europos Audito Rūmai kasmet nagrinėja konkrečius projektus ir šalių programas. Jeigu įtariamas sukčiavimas arba korupcija, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba gali tirti atvejus, apie kuriuos jai pranešta. Europos Komisija ir ES delegacijos paramą gaunančiose šalyse stebi ir kontroliuoja jų finansuojamus projektus ir programas, lankosi pas projektų vykdytojus. Be to, pas projektų vykdytojus atvyksta ir išorės ekspertų – jie tikrina, kas pasiekta ES finansavimu. Jeigu taikant šias sisteminės kontrolės ir vertinimo priemones kyla rimtas įtarimas, kad lėšos naudojamos netinkamai, ES gali sustabdyti finansavimą ir imtis reikiamų priemonių. Gali būti ir pareikalauta lėšas grąžinti. 

5. ES ir jos valstybės narės drauge yra dosniausios oficialios paramos vystymuisi teikėjos pasaulyje.

Drauge Europos Sąjunga ir jos valstybės narės yra didžiausios pasaulyje paramos teikėjos. 2013 m. jos skyrė daugiau kaip pusę viešosios pagalbos arba oficialios paramos vystymuisi, kaip tai apibrėžia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). 2013 m. iš viso jos skyrė 56,5 mlrd. eurų padėti šalims visame pasaulyje kovoti su skurdu.

Kai kurios ES šalys krizės Europoje metu sumažino savo skiriamą paramą vystymuisi, bet panašu, kad bendra suma dabar vėl didėja, nors ji dar ir nesiekia to, ką Europa yra pažadėjusi. Daugiau informacijos apie statistinius skiriamos pagalbos duomenis pateikiama adresu http://europa.eu/rapid/press-release_IP-14-388_lt.htm.

6. Besivystančių šalių balsas labai svarbus sprendžiant, kaip ES pagalbos lėšos turi būti leidžiamos, kas ir kada turi būti padaryta.

Daugiau informacijos apie šį vadinamąjį šalių atsakomybės principą pateikiama ES „Pokyčių darbotvarkėje“. Šiame dokumente taip pat apibrėžiama, kaip ateityje ES pagalba bus labiau koncentruojama tam tikruose sektoriuose – gero valdymo, žmogaus teisių, demokratijos, sveikatos priežiūros, švietimo, taip pat žemės ūkio ir energetikos. http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX%3A52011DC0637&qid=1412922281378.

7. Vykdyti vystymosi projektus vietoje ES patiki organizacijoms, turinčioms tinkamos patirties.

ES dažnai skiria finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms. Tai gali būti vietos moterų advokačių asociacijos, padedančios moterims ginti savo įstatymu nustatytas teises, arba gerai žinomos tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, „Amnesty International“, kovojančios už žmogaus teises. Taip stengiamės užtikrinti, kad asmenys, kurie geriausiai pažįsta šalį ir yra atitinkamos srities praktinės patirties turintys specialistai, panaudotų ES lėšas taip, kad jų poveikis būtų didžiausias. Taip pat randame labai patyrusių partnerių JT organizacijose, pavyzdžiui, UNICEF, Maisto ir žemės ūkio organizacijoje arba ES valstybių narių plėtros agentūrose.

8. Planuodama bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis, ES įtraukia pilietinės visuomenės organizacijas.

Rengdama savo programas, ES ne tik bendradarbiauja su vyriausybėmis, bet taip pat užtikrina, kad į diskusijas būtų įtrauktos pilietinės visuomenės organizacijos. Tai gali būti nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos, žmogaus teisių grupės, aplinkos apsaugos organizacijos, prekybos rūmai ir daugelis kitų. Daugiau informacijos galima rasti ES komunikate dėl Europos bendradarbiavimo su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2012:0492:FIN:LT:PDF

9. Maždaug 25 % ES pagalbos skiriama tiesiogiai vyriausybėms, kad jos galėtų dirbti vadovaudamosi pačių nustatytais prioritetais ir palaikydamos glaudų dialogą su ES.

Tai vadinama parama biudžetui. Taip šalys gali savarankiškai valdyti vystymąsi, pavyzdžiui, reformuodamos ir modernizuodamos savo švietimo arba žemės ūkio sektorius. Suteikdama kontrolės priemones besivystančių šalių vyriausybėms, ES tiesiogiai remia šalių savą politiką ir sistemas, kad pasiektų rezultatų poveikis būtų ilgalaikis.

Be to, ES biudžeto paramą sieja su nuolatiniu dialogu su vyriausybėmis, per kurį aptariamos svarbios temos, pavyzdžiui, geras valdymas, viešųjų finansų administravimas. Palaikant tokius ryšius taip pat reguliariai vertinami darbo mažinant skurdą ir užtikrinant tvarų vystymąsi rezultatai.

Jeigu norite sužinoti daugiau apie įvairius būdus, kaip ES teikia paramą biudžetui, pasidomėkite nauja ES paramos biudžetui trečiosiose šalyse strategija: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52011DC0638&qid=1413541030118

10. Pasaulyje veikia 139 ES delegacijos ir biurai – tiek neturi nė viena atskira ES valstybė narė, tačiau ES išorės pagalbos suma sudaro mažiau nei dešimtadalį jos biudžeto.

2013 m. išorės pagalbai ES iš viso skyrė 14,86 mlrd. eurų – tai sudaro apie 9 % viso ES biudžeto. Kitaip tariant, ES pagalba pasaulio žmonėms išbristi iš skurdo kiekvienam europiečiui kainuoja ne daugiau kaip 8 euro centus per dieną.

Daugiau informacijos apie tai, kam skiriama ES išorės pagalba ir kas už ją daroma, pateikiama mūsų metinėje ataskaitoje: [EN]

11. Daugelyje šalių ES ir jos valstybės narės derina savo vystymosi srities pastangas siekdamos užtikrinti, kad darbas būtų nuoseklesnis ir nesidubliuotų.

Daugiau nei 40 šalių jau ėmėmės vadinamojo bendro programavimo. Tai reiškia, kad ES ir jos valstybės narės drauge įvertina, kokios yra pagrindinės problemos ir uždaviniai besivystančioje šalyje, ir tada, prieš pradėdamos rengti pagrindinę darbo programą, nustato, kuriems sektoriams turėtų būti skiriama daugiausiai dėmesio. Kiekvienas pagalbos teikėjas pasiūlo geriausius išteklius, patirtį ir pranašumus, po to sprendžiama, kaip dalytis darbą.

Kai įmanoma, pagalbą gaunančios šalies vyriausybė imasi pagrindinio vaidmens, kad būtų atsižvelgta į jos pačios planus ir vystymosi strategiją. Visi paramos teikėjai ir toliau vykdo savo programas, bet tik kaip bendrų veiksmų dalį. Šiame bendrame programavime taip pat gali dalyvauti ir suinteresuotieji pagalbos teikėjai iš už ES ribų. Daugiau informacijos galima rasti šiai temai skirtame šio dokumento, kuris pridedamas prie ES metinės išorės pagalbos ataskaitos, skyriuje: [EN] 

12. ES visomis jėgomis stengiasi užtikrinti, kad jos darbas prekybos ir finansų, žemės ūkio, saugumo, klimato kaitos, migracijos ir kitose srityse padėtų įveikti skurdą besivystančiose šalyse.

Tai yra vadinamasis politikos suderinamumas vystymosi labui. Daug kas, ką ES ir jos valstybės narės daro šiose srityse, yra susieta su vystymusi. Pavyzdžiui, ES besivystančioms šalims vis labiau atveria didžiulę Europos bendrąją rinką, taip jose skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas. ES taip pat yra sudariusi susitarimus su keliomis šalimis, skirtus kovai su neteisėta medienos ruoša. Taip siekiama užtikrinti, kad į Europą būtų importuojama teisėtai paruošta miško medžiaga.

Kitas pavyzdys – ES teisės aktai, dėl kurių gavybos pramonės verslo sandoriai tampa skaidresni. Visi didelių ES gavybos pramonės įmonių mokėjimai vyriausybėms, visų pirma miškininkystės sektoriuje, didesni kaip 100 000 eurų, turės būti paviešinti. Taip šalių, kuriose yra daug gamtos išteklių, pavyzdžiui, naftos ar naudingųjų iškasenų, pilietinei visuomenei bus suteikta informacija, padėsianti kontroliuoti vyriausybės atskaitomybę už pajamas iš šių išteklių naudojimo. Daugiau informacijos apie politikos suderinamumą vystymosi labui pateikiama šioje ataskaitoje: https://ec.europa.eu/europeaid/node/45425

13. ES humanitarinė pagalba ir vystomasis bendradarbiavimas nėra vienas ir tas pats, bet jie vienas kitą papildo.

Humanitarinė pagalba padeda skubiai gelbėti žmonių gyvybes ištikus nelaimei ir patenkinti pagrindinius poreikius, pavyzdžiui, aprūpinti maistu, suteikti pastogę arba medicinos paslaugas konfliktų zonose arba įvykus gaivalinei nelaimei. Vystomuoju bendradarbiavimu šalys remiamos vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, kad galėtų įveikti skurdą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, kuris būtų naudingas visiems visuomenės sluoksniams. ES stengiasi užtikrinti, kad perėjimas nuo skubios pagalbos prie paramos vystymuisi vyktų sklandžiai, todėl šiuos procesus susieja tarpusavyje.

Tačiau vien tuo neapsiribojame. Daugelį pasaulio vietų krečia pasikartojančios krizės, pavyzdžiui, dėl klimato kaitos. Humanitarinės pagalbos ir vystymosi ekspertai turi dirbti kartu, kad padėtų šių šalių visuomenei įgyti atsparumo. Tam gali reikėti didinti valstybės pasirengimą ekstremalioms situacijoms arba stiprinti sveikatos priežiūros ir švietimo sistemas. Tačiau taip pat gali reikėti paremti maisto produktų rinkas, vietos bendruomenes ir asmenis kasdieniniame gyvenime, kad jie galėtų užkirsti kelią rizikai ir ją valdyti bei greitai atsigauti po sukrėtimų dėl sausros, smurto, konfliktų arba gaivalinių nelaimių.

14. Nuo 1990 m. pasauliui pavyko daugiau nei perpus sumažinti nepaprastai skurdžiai gyvenančių žmonių dalį.

Pagal tarptautinę apibrėžtį kraštutinis skurdas konstatuojamas tada, kai pragyvenimui per dieną tenka mažiau nei 1,25 JAV dolerio. Nuo 1990 m. asmenų, gyvenančių žemiau šios ribos, skaičius sumažėjo 700 mln. ES prie šio rezultato prisidėjo padėjusi, pavyzdžiui, nutiesti ir suremontuoti daugiau kaip 87 000 km kelių, kad žmonės savo šalyje galėtų vežti prekes ir maisto produktus ir taip stiprinti vietos ekonomiką. ES taip pat suteikė paramą grynaisiais pinigais ar kitomis išmokomis natūra daugiau kaip 46 mln. žmonių, kad jie galėtų apsirūpinti maistu.

Tačiau darbo dar lieka daug: Šiandien itin skurdžiai gyvena 1,2 mlrd. žmonių, o vienas iš aštuonių pasaulio gyventojų negauna pakankamai maisto.

15. Europiečiai mano, kad mes privalome padėti žmonėms skurdžiose šalyse, ir daugelis yra pasirengę dalyvauti šioje veikloje.

Didžioji dauguma europiečių (85 %) mano, kad padėti žmonėms besivystančiose šalyse svarbu. Tai matyti iš neseno „Eurobarometro“ tyrimo, per kurį apklausta 28 000 europiečių. Dauguma gyventojų taip pat sutinka, kad kova su skurdu šiose šalyse turėtų būti vienas iš pagrindinių ES prioritetų ir kad mūsų parama vystymuisi turėtų būti didesnė. Didžioji dauguma mano, kad parama skurdesnėms šalims daro teigiamą poveikį ir europiečiams.

Pusė žmonių mano, kad kiekvienas gali atlikti tam tikrą vaidmenį kovojant su skurdu besivystančiose šalyse, o beveik pusė sutiktų mokėti daugiau už šių šalių tiekiamus maisto ir kitus produktus. Europiečių nuomone, savanoriška veikla yra veiksmingiausias pagalbos būdas (75 %), po to eina oficiali vyriausybių pagalba (66 %) ir paramos organizacijos, padedančios besivystančioms šalims (63 %).