Daug dalykų visuomenėje – nuo telekomunikacijų iki televizijos, nuo orų prognozių iki pasaulio finansų sistemų – priklauso nuo kosmoso sistemų arba technologijų.

Dėl kosmoso projektų masto daugumai šalių neįmanoma vykdyti jų vienoms, todėl Europos šalys sutelkė savo technologinius ir finansinius išteklius, kad vykdytų kosmoso politiką pasitelkusios Europos Komisiją, bendradarbiaujančią su Europos kosmoso agentūra (tai 22 Europos šalių valdoma tarpvyriausybinė agentūra).

Pagrindinės Europos kosmoso politikos kryptys yra keturios:

• Žemės stebėjimo sistema „Copernicus“,
• palydovinės programos „Galileo“ ir EGNOS,
• kosmoso tyrimai,
• kosmoso moksliniai tyrimai.

Žemės stebėjimo programa „Copernicus“

Copernicus yra plačiausio užmojo civilinė Žemės stebėjimo programa, kokios kada nors yra imtasi.

Tai sudėtingų sistemų visuma, skirta duomenims apie Žemę rinkti pasitelkus palydovus ir ant žemės, danguje bei jūrose esančius jutiklius.

Vykdant programą „Copernicus“ politikos formuotojams, įmonėms ir visuomenei bus teikiama naujausia patikima informacija apie planetos ir jos klimato kitimą. Šie duomenys padės numatyti būsimas klimato tendencijas.

Pagal programą „Copernicus“ gauti duomenys naudingi daugelyje kitų sričių. Tai, be kita ko:

• miestų planavimas,
• gamtos apsauga,
• žemės ūkis ir miškininkystė,
• sveikatos priežiūra,
• krizių valdymas,
• transportas,
• turizmas.

Programą „Copernicus“ koordinuoja ir valdo Europos Komisija. Už palydovinę infrastruktūrą atsakinga Europos kosmoso agentūra , o jutikliais rūpinasi Europos aplinkos agentūra ir atskiros ES šalys.

Be to, jūras, atmosferą ir klimato kaitą stebinčioms programos „Copernicus“ tarnyboms pagalbą teiks meteorologinių palydovų eksploatacijos agentūra EUMETSAT .

Palydovinės navigacijos sistema „Galileo“

Galileo yra ES pasaulinė palydovinės navigacijos sistema. Tai Amerikos globalinės padėties nustatymo sistemos (angl. GPS) ir Rusijos „Glonass“ sistemų atitikmuo.

„Galileo“ yra pirmoji civilinių tarnybų administruojama palydovinės navigacijos sistema. Ji bus suderinama su Amerikos ir Rusijos sistemomis, tačiau nuo jų nepriklausoma.

Naudojantis šia sistema buvimo vietą tikruoju laiku bus galima nustatyti vieno metro tikslumu arba dar tiksliau – daug tiksliau negu tai daroma naudojant GPS.

Tinklą, kuris bus baigtas kurti 2020 m., sudarys 30 palydovų (įskaitant 6 aktyvius atsarginius palydovus). Pirmosiomis „Galileo“ paslaugomis bus galima naudotis nuo 2016 m.

Programa „Galileo“ teikia daug įvairių galimybių, pavyzdžiui, šiose srityse:

• eismo ir transporto valdymo,
• gelbėjimo operacijų,
• žemės ūkio,
• civilinės saugos,
• laiko fiksavimo ir sinchronizavimo.

Dėl ES investicijų į programą „Galileo“ turėtų atsirasti naujų rinkos galimybių ir būti sukurta darbo vietų palydovinio ryšio signalų imtuvų ir palydovinių taikmenų sektoriuose.

Programos „Galileo“ partneriai:

• Europos Komisija, administruojanti programą ir teikianti jai visą finansavimą,
• Europos kosmoso agentūra , kuri rūpinasi projektavimu, rengimu, viešaisiais pirkimais ir patvirtinimu. Europos kosmoso agentūra iš dalies finansavo programos „Galileo“ rengimo, plėtojimo ir suderinimo orbitoje etapus,
• Europos GNSS agentūra (GSA), kuri rūpinasi parengtos sistemos veikimu.

Palydovinė signalų tikslinimo sistema EGNOS

EGNOS yra Europos palydovinė sistema, kurią naudojant GPS tikslumas padidėja iki 2 metrų (95 %) vietoj 10 metrų tikslumo, kuris paprastai užtikrinamas naudojant GPS. Ji taip pat naudotojus įspėja apie GPS signalų sutrikimus. Tai programos „Galileo“ pirmtakė.

Trys sistemos EGNOS palydovai naudojami tam, kad būtų taisomos GPS klaidos ir teikiami tikslesni buvimo vietos duomenys.

Kitaip nei programa „Galileo“, sistema EGNOS yra visos Europos (o ne pasaulinė) sistema, priklausoma nuo GPS.

Tai bendras Europos Komisijos, Europos kosmoso agentūros ir Eurokontrolės (Europos saugios oro navigacijos organizacijos) projektas.

Sistemos EGNOS taikymo pavyzdžiai:

• aviacija – dėl geresnių navigacijos paslaugų galima pasirinkti veiksmingesnius maršrutus,
• paieška ir gelbėjimas – sraigtasparniams lengviau nusileisti prastomis sąlygomis,
• eismo kontrolė – greičiau reaguojama į eismo įvykį,
• geležinkeliai – tiksliai nustatoma, kur yra traukiniai,
• tikslusis ūkininkavimas – virtualios užtvaros, karvių vaisingumo nustatymas.

Kosmoso tyrimai

Kosmoso tyrimai skatina diegti technologines inovacijas ir daryti mokslo atradimus tokiose srityse kaip perdirbimas, sveikatos priežiūra, biotechnologijos, energijos valdymas ir aplinkos stebėjimas.

Kosmoso programos labai brangios, todėl būtina bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu.

ES aktyviai dalyvauja tarptautinėse diskusijose dėl bendradarbiavimo kosmoso tyrimų srityje, visų pirma su JAV, Rusija ir Kinija.

Ji dalyvauja tarptautiniame kosmoso tyrimų forume – ministrų lygmens susitikimuose tarptautinio kosmoso tyrimų koordinavimo ir bendradarbiavimo šioje srityje klausimais.

Moksliniai tyrimai

ES siekia, kad Europos kosmoso pramonė būtų konkurencinga, nepriklausoma ir visuotinė.

Kad Europa galėtų tęsti veiklą kosmose ir išsaugotų prieigą, būtina stiprinti Europos kosmoso sektorių – vykdyti daugiau kosmoso mokslinių tyrimų ir diegti daugiau inovacijų.

Lėšų kosmoso mokslinių tyrimų projektams skiriama pagal programos Horizontas 2020 darbo programą Pirmavimas kuriant didelio poveikio ir pramonės technologijas (13,5 mlrd. eurų).

Sritys, kurioms skiriama lėšų:

• palydovinės navigacijos taikmenys (Galileo),
• Žemės stebėjimas,
• Europos turto apsauga kosmose ir iš jo,
• Europos kosmoso sektoriaus konkurencingumas: technologijos ir mokslas,
• MVĮ priemonė (speciali pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms).