ES daugiakalbystės politika turi du aspektus:

• ja siekdama apsaugoti didžiulę Europos kalbų įvairovę,
• ir skatinama mokytis kalbų.

Kokios yra ES oficialiosios kalbos?

Šiuo metu jų yra 24: airių, anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių.

Pasiklausykite oficialiųjų ES kalbų

ES piliečiai turi teisę kreiptis į ES institucijas bet kuria iš šių kalbų, o pastarosios institucijos privalo atsakyti ta pačia kalba. Visi ES reglamentai bei kiti teisiniai tekstai skelbiami visomis oficialiosiomis kalbomis, išskyrus airių kalbą (šiuo metu į airių kalbą verčiami tik reglamentai, kuriuos priėmė ir ES Taryba, ir Europos Parlamentas).

Europos Parlamente piliečių išrinkti atstovai taip pat turi teisę kalbėti bet kuria oficialiąja ES kalba.

Kokios kalbos vartojamos interneto svetainėje EUROPA?

Svarbiausia bendroji informacija apie ES politiką skelbiama visomis jos oficialiosiomis kalbomis. Siauresnės srities tekstai teikiami tik plačiausiai vartojamomis ES kalbomis.

Regioninės ir mažumų kalbos

Europos Sąjungoje yra per 60 regioninių ir mažumų kalbų, kuriomis kalba apie 40 milijonų žmonių. Tarp jų – baskų, katalonų, fryzų, samių, valų ir jidiš kalbos.

Koks turi būti šių kalbų teisinis statusas ir kaip jas remti, sprendžia šalių vyriausybės, o Europos Komisija palaiko atvirą dialogą ir skatina kuo didesnę kalbų įvairovę.

Lėšų iniciatyvoms, kuriomis siekiama saugoti mažumų kalbas ir skatinti jų mokyti ir mokytis, gali būti skiriama pagal naują ES švietimo ir mokymo programą Erasmus+.

Kalbų mokymasis

Vienas iš ES daugiakalbystės politikos tikslų – pasiekti, kad visi ES piliečiai, be gimtosios kalbos, galėtų kalbėti dar dviem kalbomis. Geriausia pradėti mokyti dviejų užsienio kalbų nuo mažens. Duomenys rodo, kad tokiu atveju kalbų mokomasi greičiau, be to, tobulėja gimtosios kalbos įgūdžiai.

ES remia kalbų mokymąsi, nes:

• daugiau žmonių galėtų studijuoti ir (arba) dirbti užsienyje, jei geriau mokėtų kalbas, dėl to pagerėtų jų profesinės perspektyvos,
• skirtingų kultūrų žmonėms lengviau suprasti vieniems kitus, jei jie kalba ne tik savo gimtąja kalba, o daugiakalbėje ir daugiakultūrėje Europoje tai itin svarbu,
• įmonėms reikia kelias kalbas mokančių darbuotojų, kad galėtų sėkmingai prekiauti visoje Europoje,
• kalbų sektorius – vertimas raštu ir žodžiu, kalbų mokymas, kalbų technologijos ir t. t. – yra vienas sparčiausiai besivystančių ekonomikos sektorių.

2012 m. „Eurobarometro“ tyrimo kalbų, kurias moka europiečiai, tema duomenimis, Europos gyventojų požiūris į daugiakalbystę labai teigiamas.

• 98 % apklaustųjų mano, kad jų vaikams bus naudinga mokėti užsienio kalbų.
• 88 % yra įsitikinę, kad mokėti kitų kalbų negu jų gimtoji kalba – labai naudinga.
• 72 % pritaria ES tikslui, kad kiekvienas žmogus turėtų mokėti bent 2 užsienio kalbas.
• 77 % teigia, kad gerinti kalbų mokėjimą turėtų būti politinis prioritetas.

Kalbų mokymosi rezultatų gerinimas

2011–2013 m. į šį klausimą gilinosi kalbų mokymą švietimo ir mokymo sistemose nagrinėjanti darbo grupė. Atlikusi lyginamąją analizę ji 2014 m. paskelbė novatoriškų, moksliškai pagrįstų spartesnio kalbų mokymosi metodų ataskaitą , kurioje nagrinėjami šie aspektai:

• integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas (angl. CLIL),
• kompiuterinis kalbų mokymasis (angl. CALL).