ES plėtra – tai šalių prisijungimo prie ES procesas. 1957 m. įsteigta ES išaugo nuo 6 iki 28 šalių.

Gerovės ir demokratijos sklaida

Per pastaruosius 50 metų ES plėtra buvo skatinamas ekonomikos augimas ir stiprinamos demokratinės jėgos iš diktatoriškų režimų išsilaisvinusiose šalyse.

Rytų ir Vakarų suvienijimas

ES 1957 m. įsteigė šešios šalys – Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas ir Nyderlandai.

Nuo 1973 m. į ją įstojo dauguma kitų Vakarų Europos šalių.

1989 m. žlugus komunizmo sistemai, į ES pradėjo žvalgytis ir Vidurio bei Rytų Europos šalys. Jos į ES įsiliejo dviem bangomis – 2004 m. ir 2007 m. 28-ąja nare 2013 m. tapo Kroatija.

Visas šalių sąrašas ir įstojimo į ES metai

Kas gali tapti ES narėmis?

Europos Sąjungos sutartyje nustatyta, kad narystės ES gali siekti bet kuri Europos šalis, gerbianti ir įsipareigojusi propaguoti ES demokratines vertybes.

Konkrečiau kalbant, prisijungti prie ES šalys gali tik tuo atveju, jei jos atitinka visus narystės kriterijus:

• politinius: šalyse turi veikti stabilios institucijos, užtikrinančios demokratiją, teisinės valstybės principus ir žmogaus teises;
• ekonominius: šalyse turi veikti rinkos ekonomika, ir jos turi sugebėti atlaikyti konkurencinį spaudimą bei rinkos jėgų veikimą ES;
• teisinius: šalys turi priimti ES teisę ir praktiką ir įsipareigoti siekti pagrindinių politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslų.

Stojimo procesas

Stojimo procesas sudarytas iš 3 etapų (visus juos turi patvirtinti visos ES valstybės narės).

1. Šaliai pasiūloma narystės ES perspektyva.
2. Jai suteikiamas oficialios šalies kandidatės statusas.
3. Su šalimi kandidate pradedamos oficialios derybos dėl narystės ES. Per šį etapą šalys kandidatės turi įgyvendinti įvairias reformas, kad galėtų priimti nusistovėjusią ES teisę.

Pasibaigus deryboms ir įgyvendinus abi puses tenkinančias reformas, šalis gali prisijungti prie ES (su tuo turi sutikti visos ES valstybės narės).

Potencialios ES valstybės narės

Žr. šalių kandidačių ir potencialių kandidačių sąrašą