Tarptautinė bendruomenė sutaria, kad norint išvengti pavojingo klimato kaitos masto negalima leisti vidutinei pasaulio temperatūrai pakilti daugiau kaip 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra. Todėl ES:

• daro viską, kad jos valstybės narės teršalų išmestų mažiau,
• ragina kitus didžiausius teršėjus imtis ryžtingų veiksmų,
• ieško būdų, kaip prisitaikyti prie neišvengiamų klimato kaitos padarinių.

Ekologiško ekonomikos augimo skatinimo tikslai

Kovojant su klimato kaita dabar, galima apsaugoti gyvybes ir išvengti ekonominių nuostolių ilguoju laikotarpiu. Vis didesnė švarių technologijų paklausa taip pat suteikia galimybių modernizuoti Europos ekonomiką, skatinti ekologišką ekonomikos augimą ir kurti ekologiškas darbo vietas.

ES išsikėlė klimato ir energetikos sričių tikslus, kuriuos privalu pasiekti iki 2020 m.:

• Europos Sąjungoje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 20 %, palyginti su 1990 m. lygiu;
• 20 % visos ES suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių;
• efektyviau vartoti energiją ir taip pasiekti, kad pirminės energijos būtų suvartojama 20 % mažiau, palyginti su numatomu lygiu.

ES savo išmetamą teršalų kiekį yra pasirengusi iki 2020 m. sumažinti ne 20 %, o net 30 %, jei kitos stipriausios ekonomikos šalys įsipareigotų sąžiningai prisidėti prie visuotinių pastangų.

ES vadovai 2014 m. spalio mėn. susitarė dėl naujų 2030 m. klimato ir energetikos tikslų , be kita ko:

• išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti (bent) 40 %, palyginti su 1990 m. lygiu,
• ne mažiau kaip 27 % visos suvartojamos energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių;
• mažiausiai 27 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Ilgainiui reikės gerokai labiau mažinti pasaulyje išmetamą teršalų kiekį, kad būtų išvengta pavojingos klimato kaitos. ES yra įsipareigojusi iki 2050 m. sumažinti savo išmetamų teršalų kiekį 80–95 %, palyginti su 1990 m. lygiu, jei išsivysčiusios šalys drauge dėtų panašias pastangas.

Europos Komisija Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plane apžvelgia būdus, kaip ekonomiškai efektyviausiai pasiekti, kad išmetamų teršalų kiekis būtų sumažintas tokiu mastu.

Prekyba apyvartiniais taršos leidimais – išmetamų teršalų kiekio mažinimas mažiausiomis sąnaudomis

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema – kertinis ES klimato kaitos strategijos akmuo nuo 2005 m. Ja naudojantis palaipsniui mažiausiomis sąnaudomis mažinamas pramonės išmetamų teršalų kiekis.

Teršalų kiekis, kurį į aplinką gali išmesti daug energijos suvartojančios pramonės įmonės (pavyzdžiui, energijos gamybos, plieno ir cemento įmonės), kasmet vis labiau ribojamas. Bendrovės grąžina leidimus už kiekvieną savo išmetamo CO2 toną – taip jos nuolat skatinamos mažinti išmetamų teršalų kiekį. Kai kuriems sektoriams tam tikras leidimų skaičius suteikiamas nemokamai, bet vis dažniau įmonės juos turi pirkti aukcione arba anglies dioksido rinkoje.

Pasirengimas neišvengiamai klimato kaitai

Net jei nuo šiandienos į aplinką visai nebebūtų išmetama teršalų, atmosferoje jau esančios dujos ir toliau keistų klimatą ne vieną dešimtmetį. Kitos išeities kaip prisitaikyti prie klimato kaitos nėra. Reikiami veiksmai:

• atsižvelgiant į ateities klimato sąlygas keisti statybos normas,
• imtis apsaugos nuo potvynių priemonių,
• išvesti sausroms atsparių augalų veislių.

Komisija parengė strategiją, kuria siekiama skatinti ir palengvinti prisitaikymą visoje ES.