Metinis Europos Sąjungos biudžetas yra 145 mlrd. eurų (2015 m. duomenys). Nors suma neabejotinai didelė, ji sudaro tik apie 1 % ES šalių metinio BVP.

Biudžeto ribos nustatomos ilgalaikiame biudžete.

ES lėšos skiriamos toms sritims, kuriose sutelkti išteklius prasminga ir naudinga visai Europai, pavyzdžiui, jų skiriama:

• ES šalių transporto, energetikos sistemų ir komunikacijų jungčių tobulinimui,
• visos Europos aplinkos apsaugai,
• Europos ekonomikos konkurencingumo pasaulyje didinimui,
• įvairių Europos šalių mokslininkų tarptautinio bendradarbiavimo rėmimui.

ES biudžetas skaičiais

Kas sprendžia, kaip leisti biudžeto lėšas?

Sprendimas dėl metinio biudžeto, kurio ribos nustatytos ilgalaikiame biudžete, priimamas demokratiškai, laikantis toliau aprašytos tvarkos.

• Europos Komisija pasiūlo biudžetą.
• Šalių vyriausybės (jų atstovai ES Taryboje) ir piliečių tiesiogiai išrinktas Europos Parlamentas pasiūlymui pritaria. Tai tampa kitų metų biudžetu.

Kas atsitinka po to, kai biudžeto lėšos išleidžiamos?

• Komisija praneša Europos Parlamentui ir Tarybai, kaip jos išleistos.
• Išlaidas atidžiai išnagrinėja ir Europos Audito Rūmai.
• Jei lėšos buvo išleistos pagal taisykles, Europos Parlamentas išlaidas patvirtina.

Kam naudojamos lėšos?

Didžiausia ES biudžeto dalis skiriama ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui remti. Daug lėšų skiriama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

Pagrindinės išlaidų sritys (2015 m.)

Pažangiam ir integraciniam augimui ES numatyta 46 % biudžeto lėšų, kurios suskirstytos taip:

• 34 % – pagalba mažiausiai išsivysčiusiems ES regionams ir nepalankioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms;
• 12 % – Europos įmonių konkurencingumo didinimas.

41 % lėšų skirtas patikimai saugių maisto produktų gamybai, naujoviškam ūkininkavimui ir veiksmingam bei tausiam žemės ir miškų naudojimui.

Kiek lėšų skiriama pagal kurias ES biudžeto išlaidų kategorijas? (2015 m. duomenys)

Europos Sąjungoje

Kai kurios programos ir jų 2015 m. biudžetas:

• „Horizontas 2020“ – mokslinių tyrimų ir inovacijų programa (10 mlrd. eurų);
• Jaunimo užimtumo iniciatyva (1,4 mlrd. eurų);
• COSME – mažosioms įmonėms skirta programa (0,3 mlrd. eurų);
• Europos infrastruktūros tinklų priemonė – transportas, energetika ir skaitmeniniai tinklai (3,4 mlrd. eurų);
• „Erasmus+“ – švietimas, mokymas, jaunimas ir sportas (1,6 mlrd. eurų);
• LIFE – aplinkos programa (0,4 mlrd. eurų).

2015 m. ES biudžetas pagal finansinės programos biudžeto eilutes

Už ES ribų

Kaip svarbi pasaulinė partnerė, ES turi tam tikrų įsipareigojimų jai nepriklausančių šalių atžvilgiu. Šie įsipareigojimai:

• skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi,
• palaikyti taiką,
• padėti nuo nelaimių ir konfliktų nukentėjusiems žmonėms.

ES nepriklausančios šalys, gaunančios pagalbą iš ES biudžeto, skirstomos į 3 pagrindines grupes:

• besivystančios šalys, su kuriomis tam tikros ES šalys istoriškai glaudžiai susijusios (tai visų pirma Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionų šalys);
• Rytų Europos, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalys kaimynės;
• besirengiančios į ES stoti šalys (šalys kandidatės arba potencialios šalys kandidatės).

2015 m. programų pavyzdžiai:

• vystomojo bendradarbiavimo priemonė (2,4 mlrd. eurų),
• Europos kaimynystės priemonė (2 mlrd. eurų),
• Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (1,6 mlrd. eurų).

Kas gauna naudos iš ES biudžeto?

Apie 94 % biudžeto lėšų skiriama veiklai vietoje finansuoti ES šalyse ir kitur. Iš biudžeto vienokiu ar kitokiu būdu gauna naudos kiekvienas iš 508 mln. europiečių. Jis padeda milijonams studentų, tūkstančiams mokslininkų, daugybei miestų, regionų ir NVO.

Kiek išleidžiama administravimui?

Apie 6 % biudžeto. Tai apima visų institucijų (daugiausia Europos Komisijos, Parlamento ir ES Tarybos) administravimo, įskaitant informacijos vertimą raštu ir žodžiu į visas oficialiąsias ES kalbas, išlaidas.

Vykdydama reformą didžiausia institucija Europos Komisija kasmet sumažina darbuotojų skaičių 1 % ir kartu didina darbo valandų skaičių. Galiausiai darbuotojų skaičius bus sumažintas 5 %.