Kaip ir kitoms prekėms ir paslaugoms, taip ir audiovizualinei produkcijai – kinui, televizijai, vaizdo programoms – taikomos tam tikros ES masto taisyklės siekiant užtikrinti, kad ji bendrojoje Europos rinkoje būtų platinama laisvai ir sąžiningai nepriklausomai nuo platinimo būdo (įprastoje televizijoje, teikiant užsakomąsias vaizdo programų paslaugas, internetu ir t. t.).

Tai yra ES audiovizualinės ir žiniasklaidos politikos tikslas, kurio siekiama pasitelkus konkrečią teisinę priemonę – Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą.

Be to, ES investuoja apie 1, 4 mlrd.eurų į audiovizualinį ir kultūros sektorius pasitelkusi programą „Kūrybiška Europa“.

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva

Tikslai

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje reikalaujama, kad ES valstybės narės tarpusavyje koordinuotų nacionalinius teisės aktus, kad būtų:

• visose šalyse sudarytos panašios sąlygos besivystančiai audiovizualinei žiniasklaidai;
• apsaugoti vaikai ir vartotojai;
• saugomas žiniasklaidos pliuralizmas;
• kovojama su rasine ir religine neapykanta;
• išsaugoma kultūrų įvairovė;
• užtikrinamas nacionalinių žiniasklaidos reguliuotojų nepriklausomumas.

Metodai

Kiekviena šalis raginama laikytis šių sričių minimalių standartų:

• reklamos – taikyti taisykles ir apribojimus tam tikriems produktams (pvz., alkoholiui, tabakui bei vaistams) ir transliuoti ne daugiau kaip 12 minučių reklamos per valandą;
• svarbių renginių transliavimo – tokie renginiai kaip olimpinės žaidynės ir Pasaulio futbolo čempionatas turi būti transliuojami plačiai auditorijai, o ne tik per mokamus televizijos kanalus;
• vaikų apsaugos – programas, per kurias rodomas smurtas arba pornografija, planuoti vėlai vakare arba riboti prieigą pasitelkus tėvų kontrolės priemones.
• Europos filmų ir kito audiovizualinio turinio reklamos – Europos filmams ir televizijos programoms turėtų būti skirta bent pusė televizijos laiko.Europos kūriniai taip pat turėtų būti propaguojami užsakomosiomis vaizdo programų paslaugomis;
• prieinamumo – žiniasklaidos bendrovės turėtų pasirūpinti, kad jų audiovizualinis turinys būtų prieinamas žmonėms su regėjimo arba klausos sutrikimais. 

2013 m.Komisija surengė viešas konsultacijas dėl tradicinės televizijos ir interneto konvergencijos galimo rezultato. Paskelbti šių konsultacijų rezultatai.Tolesnis žingsnis bus direktyvos vertinimas pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT). 

Europos filmų ir programų populiarinimas

Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva skatinama kultūrų įvairovė remiant Europos filmų ir kito audiovizualinio turinio kūrimą bei platinimą:

• reikalaujama, kad transliuotojai Europos filmus ir programas (neskaitant žinių, sporto renginių, žaidimų, reklamos, teleteksto ir teleparduotuvių paslaugų) transliuotų bent pusę laiko;
• populiarinti Europos kūrinius turėtų padėti ir užsakomosios vaizdo programų paslaugos: tam tikra katalogų dalis gali būti skirta Europos kūriniams arba šie kūriniai gali būti populiarinami kitais būdais. 

Tarptautiniu mastu ES yra pasirašiusi UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo ir užsitikrino išimtį iš PPO laisvosios prekybos taisyklių (išimtį kultūrai), pagal kurią ES šalys turi teisę riboti kultūros prekių, pavyzdžiui, filmų, importą.

Visuomeninis transliavimas

ES valstybės narės yra įsipareigojusios remti visuomeninės transliacijos paslaugas.1999 m.Amsterdamo sutartimi pripažinta, kad teikiant šias paslaugas tenkinami demokratiniai, socialiniai bei kultūriniai poreikiai, kurių netenkina rinka, ir užtikrinama, kad šiame sektoriuje neimtų dominuoti tik vienas ar keli stambūs rinkos dalyviai.

Todėl vyriausybių dotacijoms visuomeniniams transliuotojams griežtos ES valstybių subsidijų taisyklės netaikomos, jeigu finansavimas naudojamas viešųjų paslaugų tikslais ir jei jis nėra nesąžiningas privačiojo sektoriaus transliuotojų atžvilgiu (jei šie neatsiduria nepalankioje padėtyje).

Programa „Kūrybiška Europa“

Septynerių metų programos „Kūrybiška Europa“ tikslas – sutvirtinti Europos kultūros ir audiovizualinį sektorius skiriant lėšų bent:

• 250 000 menininkų ir kultūros srities specialistų;
• 2 000 kino teatrų;
• 800 filmų;
• 4 500 knygų vertimui.

Be to, pagal ją sektoriaus mažosios įmonės galės gauti iki 750 mln.eurų garantuotų banko paskolų.

Pagrindiniai programos „Kūrybiška Europa“ tikslai yra:

• skatinti Europos kultūros ir kalbų įvairovę;
• skatinti ekonomikos augimą ir kūrybos sektorių konkurencingumą;
• padėti kūrybos ir kultūros sektoriams kuo geriau pasinaudoti skaitmeninėmis technologijomis ir kurti naujus verslo modelius;
• sudaryti sąlygas su kūriniais susipažinti platesnei auditorijai Europoje ir už jos ribų.

Europos kino paveldo apsauga

ES siekia išsaugoti ir apsaugoti svarbiausius kultūrinės reikšmės objektus, įskaitant filmus. Todėl ji paskelbė rekomendaciją dėl Europos kino paveldo ir paragino ES šalis rinkti, sisteminti, saugoti ir atgaminti filmus, kad jie pasiektų ir būsimas kartas.