Europos Sąjunga

ES sutartys

Europos Sąjunga grindžiama teisinės valstybės principu. Tai reiškia, kad kiekvienas veiksmas, kurio imasi ES, yra grindžiamas Sutartimis, kurias savanoriškai ir demokratiškai patvirtino visos ES valstybės narės. Pavyzdžiui, jei tam tikra politikos sritis nėra paminėta Sutartyje, Komisija negali siūlyti tos srities teisės akto.

Sutartis yra teisiškai privalomas ES valstybių narių susitarimas. Sutartyje nustatyti ES tikslai, ES institucijoms taikomos taisyklės, sprendimų priėmimo tvarka ir ES bei valstybių narių santykiai.

Sutartys iš dalies keičiamos tam, kad ES veiktų veiksmingiau bei skaidriau, siekiant pasirengti priimti naujas valstybes nares ir pradėti bendradarbiauti naujose srityse, pavyzdžiui, įvesti bendrąją valiutą.

Pagal Sutartis ES institucijos gali priimti teisės aktus, kuriuos po to įgyvendina valstybės narės. Visus Sutarčių ir kitų teisės aktų tekstus, Teismo praktiką ir pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų galima rasti ES teisės duomenų bazėje „EUR-Lex“.

Pagrindinės Sutartys

Lisabonos sutartis

Pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d.
Įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d.

Tikslas – demokratiškesnė, veiksmingesnė ES, geriau galinti spręsti pasaulinio masto problemas, tokias kaip klimato kaita, laikydamasi vieningos pozicijos.

Pagrindiniai pakeitimai: daugiau galių Europos Parlamentui, pakeista balsavimo Taryboje procedūra, piliečių iniciatyva, nuolatinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, nauja vyriausiojo užsienio reikalų įgaliotinio pareigybė, nauja ES diplomatinė tarnyba.

Lisabonos sutartyje aiškiai nustatoma, kurios galios:
- yra ES,
- yra ES valstybių narių,
- yra bendros.

ES tikslai ir vertybės apibrėžti Lisabonos sutartyje ir ES pagrindinių teisių chartijoje.

Visas Lisabonos sutarties tekstas

Sutartis dėl Konstitucijos Europai (2004 m.), kuria buvo siekiama panašių tikslų kaip Lisabonos sutartimi, buvo pasirašyta, bet neratifikuota.

Nicos sutartis

Pasirašyta 2001 m. vasario 26 d.
Įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d.

Tikslas – reformuoti institucijas taip, kad ES valstybių narių skaičiui padidėjus iki 25, ji galėtų funkcionuoti veiksmingai.

Pagrindiniai pakeitimai: Komisijos sudėties keitimo metodai ir iš naujo apibrėžta balsavimo Taryboje sistema.

Visas Nicos sutarties tekstas

Amsterdamo sutartis

Pasirašyta 1997 m. spalio 2 d.
Įsigaliojo 1999 m. gegužės 1 d.

Tikslas – rengiantis priimti naujas valstybes nares reformuoti ES institucijas.

Pagrindiniai pakeitimai: ES ir EEB sutartys iš dalies pakeistos, pernumeruotos ir konsoliduotos. Sprendimai priimami skaidriau (dažniau taikoma įprasta teisėkūros procedūra).

Visas Amsterdamo sutarties tekstas

Europos Sąjungos sutartis – Mastrichto sutartis

Pasirašyta 1992 m. vasario 7 d.
Įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.

Tikslas – pasirengti Europos pinigų sąjungai ir įtraukti politinės sąjungos elementus (pilietybė, bendra užsienio ir vidaus reikalų politika).

Pagrindiniai pakeitimai: įsteigta Europos Sąjunga ir įvesta bendro sprendimo procedūra, kuria Parlamentui suteikta daugiau svarumo priimant sprendimus. Naujos ES vyriausybių bendradarbiavimo formos, pavyzdžiui, gynybos, teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Visas Mastrichto sutarties tekstas

Suvestinis Europos aktas

Pasirašyta 1986 m. vasario 17 d. (Liuksemburge), 1986 m. vasario 28 d. (Hagoje)

Įsigaliojo 1987 m. liepos 1 d.

Tikslas – reformuoti institucijas rengiantis priimti naujas nares Ispaniją ir Portugaliją bei paspartinti sprendimų priėmimą rengiantis sukurti bendrąją rinką.

Pagrindiniai pakeitimai: sprendimai Taryboje pradėti dažniau priimti kvalifikuota balsų dauguma (taip vienai valstybei tapo sunkiau vetuoti siūlomą teisės aktą), sukurtos bendradarbiavimo ir sutikimo procedūros, kuriomis Parlamentui suteikiama daugiau įtakos.

Visas Suvestinio Europos akto tekstas

Sujungimo sutartis – Briuselio sutartis

Pasirašyta 1965 m. balandžio 8 d.
Įsigaliojo 1967 m. liepos 1 d.

Tikslas – pertvarkyti Europos Bendrijų institucijas taip, kad jos funkcionuotų veiksmingiau.

Pagrindiniai pakeitimai: įsteigta viena visų trijų Europos Bendrijų (EEB, Euratomo ir EAPB) Komisija ir viena Taryba. Panaikinta Amsterdamo sutartimi.

Visas Sujungimo sutarties tekstas

Romos sutartys – EEB ir Euratomo sutartys

Pasirašyta 1957 m. kovo 25 d.
Įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.

Tikslas – įsteigti Europos ekonominę bendriją (EEB) ir Europos atominės energijos bendriją (Euratomą).

Pagrindiniai pakeitimai: į Europos integracijos procesą įtrauktas bendras ekonominis bendradarbiavimas.

Visas Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties tekstas
Visas Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties tekstas

Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis

Pasirašyta 1951 m. balandžio 18 d.

Įsigaliojo 1952 m. liepos 23 d.

Baigė galioti 2002 m. liepos 23 d.

Tikslas – tarpusavio priklausomybė anglių ir plieno pramonės srityje, kad nė viena šalis nebegalėtų mobilizuoti ginkluotųjų pajėgų kitoms apie tai nežinant. Tai sumažino po Antrojo pasaulinio karo tvyrojusį nepasitikėjimą ir įtampą. EAPB sutartis baigė galioti 2002 m.

Visas Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties tekstas


Į ES įstojus naujoms narėms steigiamosios sutartys buvo iš dalies pakeistos:

  • 1973 m. (Airija, Danija, Jungtinė Karalystė),
  • 1981 m. (Graikija),
  • 1986 m. (Ispanija, Portugalija),
  • 1995 m. (Austrija, Suomija, Švedija),
  • 2004 m. (Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija),
  • 2007 m. (Bulgarija, Rumunija),
  • 2013 m. (Kroatija).
Back to top