Europos Sąjunga

EU Pioneers

EU Pioneers


 

Šie lyderiai su ateities vizija įkvėpė šiandieninės Europos Sąjungos sukūrimą. Be jų energijos ir motyvacijos negyventume taikos ir stabilumo zonoje, kuri mums atrodo savaime suprantama. Steigėjai (nuo partizanų iki teisininkų) buvo mišri žmonių grupė su vienodais idealais: taiki, suvienyta ir klestinti Europa. Be žemiau aprašytų steigėjų, daugelis kitų nenuilstamai dirbo siekdami Europos projekto ir jį įkvėpė. Todėl šis skyrelis apie steigėjus dar nėra užbaigtas.

Konradas Adenaueris (Konrad Adenauer)

Pragmatiškas demokratas ir nenuilstantis vienytojas

Konradas Adenaueris buvo pirmasis Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris, 1949–1963 m. vadovavęs sukurtai naujai valstybei. Jis labiau nei kuri nors kita asmenybė pakeitė pokario Vokietijos ir Europos istoriją.

Susitaikymas su Prancūzija buvo svarbiausias K. Adenauerio užsienio politikos uždavinys. Kartu su Prancūzijos Prezidentu Šarliu de Goliu (Charles de Gaulle) jis pakreipė istoriją kita linkme: 1963 m. buvusios didžiausios priešės Vokietija ir Prancūzija pasirašė draugystės sutartį. Tai buvo vienas svarbiausių Europos integracijos etapų.

Skaitykite daugiau apie Konradas Adenaueris pdf(685 kB)

Nuorašas

Konrado Adenauerio kalba 1966 m. liepos 2 d. Mece

Jeigu mums pavyktų sukurti organizaciją, kuri suteiktų prancūzams galimybę pamatyti viską, kas vyksta Vokietijos plieno gamybos ir anglies gavybos sektoriuje, ir atvirkščiai, jeigu vokiečiai galėtų sužinoti, kas šioje srityje daroma Prancūzijoje, tada tokia abipusė kontrolė būtų geriausia pasitikėjimu grindžiamos politikos priemonė.


Konrad Adenauer spricht am 2. Juli 1966 in Metz

Wenn es uns gelingt, eine Organisation zu schaffen, die den Franzosen gestattet, alles das zu sehen, was auf dem Gebiete der Fabrikation von Stahl und der Förderung von Kohle in Deutschland vor sich geht und, wenn umgekehrt, die Deutschen sehen, was in Frankreich vor sich geht, dann ist diese gegenseitige Kontrolle das beste Mittel, um eine Politik zu treiben, die sich auf Vertrauen gründet.

Žozefas Bešas (Joseph Bech)

Kaip maža šalis gali atlikti svarbų vaidmenį vykstant Europos integracijai

Žozefas Bešas buvo Liuksemburgo politikas, 6-ojo dešimtmečio pradžioje padėjęs įsteigti Europos anglių ir plieno bendriją, ir vienas pagrindinių Europos integracijos pradininkų vėliau 6-ajame dešimtmetyje.

1955 m. birželio mėn. Mesinos konferencija, praskynusi kelią Europos ekonominei bendrijai, buvo surengta remiantis bendru Beniliukso šalių memorandumu.

Skaitykite daugiau apie Žozefas Bešas pdf(531 kB)

Nuorašas

Žozefo Bešo kalba 1968 m. Strasbūre

Kokia tikroji priežastis, dėl kurios po Antrojo pasaulinio karo ėmėmės Europos projekto? Manėme, kad būtina sukurti naują Europą, kurioje Prancūzija ir Vokietija galėtų susitaikyti.

Dabar matome, kad bent jau šioje srityje (o tai buvo svarbiausia sritis, nes nuo jos priklauso taika Europoje) mums pavyko pasiekti vieną iš kovos dėl vieningos Europos tikslų – įtvirtinti vieningos Europos idėją.


Joseph Bech parle en 1968 à Strasbourg

Pourquoi est-ce qu’en réalité nous avons voulu faire l’Europe au lendemain de la Seconde Guerre mondiale ? Nous pensions qu’il fallait absolument créer une Europe nouvelle afin de permettre, dans ce cadre nouveau, de réconcilier la France et l’Allemagne.

Et constatons que tout au moins dans ce domaine qui était un domaine essentiel, puisque c’est la paix en Europe qui en dépend, nous avons fait l’idée européenne ou l’un des motifs, l’un des objectifs de la lutte pour l’Europe unie a été atteint.

Johanas Vilemas Bejenas (Johan Willem Beyen)

Bendrosios rinkos plano kūrėjas

Tarptautinio masto bankininkas, verslininkas ir politikas Johanas Vilemas Bejenas buvo Nyderlandų politikas, savo parengtu vadinamuoju Bejeno planu 6-ojo dešimtmečio viduryje prikėlęs Europos integracijos procesą naujam gyvenimui.

J. V. Bejenas yra vienas iš mažiau žinomų ES steigėjų grupės narių. Jį pažinojusius žmones jis traukė savo žavesiu, gebėjimu perprasti tarptautinius reikalus ir paprastumu.

Skaitykite daugiau apie Johanas Vilemas Bejenas pdf(145 kB)

Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill)

Jungtinių Europos Valstijų propaguotojas

Buvęs karininkas, karo žurnalistas ir Didžiosios Britanijos Ministras Pirmininkas (1940–1945 ir 1951–1955 m.) V. Čerčilis buvo vienas pirmųjų, raginusių sukurti „Jungtines Europos Valstijas“. Po Antrojo pasaulinio karo jis buvo įsitikinęs, kad užtikrinti taiką galima tik suvienijus Europą. Jis siekė visiems laikams išrauti Europos nacionalizmo šaknis ir baigti karus, kurie Europai padarė tiek žalos.

Skaitykite daugiau apie Vinstonas Čerčilis pdf(616 kB)

Nuorašas

Vinstono Čerčilio kalba Ciuriche 1946 m. rugsėjo 19 d.

... privalome atkurti Europos šeimą suteikdami jai regioninę struktūrą, kuri galėtų būti vadinama Jungtinėmis Europos Valstijomis, o pirmasis praktinis žingsnis būtų sudaryti Europos Tarybą. Net jei iš pradžių ne visos Europos valstybės norės arba galės stoti į sąjungą, vis vien privalome suburti šalis, kurios nori ir gali tai padaryti.


Winston Churchill speaking on 19 September 1946 in Zurich

…we must re-create the European family in a regional structure called, it may be, the United States of Europe, and the first practical step will be to form a Council of Europe. If at first all the States of Europe are not willing or able to join the union we must nevertheless proceed to assemble and combine those who will and those who can.

Alčidė de Gasperis (Alcide de Gasperi)

Talentingas tarpininkas siekiant demokratijos ir laisvės Europoje

Nuo 1945 iki 1953 m. eidamas Italijos ministro pirmininko ir užsienio reikalų ministro pareigas Alčidė de Gasperis kūrė šalies likimą pokario metais.

Jis daug kartų rėmė Vakarų Europos integracijos iniciatyvas, padėjo įgyvendinti Maršalo planą ir kūrė glaudžius ekonominius ryšius su kitomis Europos šalimis, visų pirma Prancūzija.

Skaitykite daugiau apie Alčidė de Gasperis pdf(729 kB)

Nuorašas

Alčidės de Gasperio kalba 1951 m. sausio 12 d. Strasbūre

Jei tepasitenkinsime bendros administracijos įsteigimu, tačiau nekursime aukštesnio lygmens centrinio organo, kuris išreikštų aukštesnę politinę valią ir kuriame nacionaliniai politiniai interesai susidurtų, kristalizuotųsi ir susilydytų į tobulesnį lydinį, kyla grėsmė, kad lyginant su nacionalinių valstybių gyvybingumu atrodys, jog šiai Europos lygmens veiklai trūksta entuziazmo ir aukštų idealų. Ji gali netgi pasirodyti panaši į nereikalingus, o gal ir varžančius pakinktus, kokia savo nuosmukio laikotarpiu atrodė Šventoji Romos imperija.


Alcide de Gasperi parle le 12 janvier 1951 à Strasbourg

Si nous ne bâtissons que des administrations communes sans qu'il y ait une volonté politique supérieure vérifiée par un organisme central, dans lesquels les volontés nationales se rencontrent, se précisent et se réchauffent dans une synthèse supérieure, nous risquons que cette activité européenne, comparée aux vitalités nationales particulières, paraisse sans chaleur, sans vie idéale. Il pourrait même apparaître à certain moment un harnachement superflu et peut être oppressif, tel que le Saint-Empire Romain apparu à certaine période de son déclin.

Nicole Fontaine

Politikė ir švietėja

Antroji Europos Parlamento pirmininkė moteris buvo įtaigi politikė ir atsidavusi Europos šalininkė, prižiūrėjusi euro įvedimą. Nicole Fontaine buvo Europos Parlamento pirmininkė 1999–2002 m. ir siekė reformuoti jo darbo metodus, kad jis taptų artimesnis Europos piliečiams.

Savo pirmojoje kalboje Europos Vadovų Tarybos susitikime 1999 m. spalį Tamperėje, Suomijoje, ji pabrėžė, kaip svarbu atsižvelgti į kasdienius žmonių rūpesčius. Ji pasisakė už plačios apimties veiklą, kad būtų parengta Sąjungos pagrindinių teisių chartija. 2000 m. gruodį Europos Parlamento vardu ji pasirašė Pagrindinių teisių chartiją.

N. Fontaine buvo ne tik politikė, bet ir švietėja. Ji buvo seniausios pasaulyje verslo mokyklos „ESCP Europe“ profesorė ir vadovavo Nicos Sophia Antipolis universiteto Jeano Monnet katedrai.

Skaitykite daugiau apie Nicole Fontaine pdf (1.69 MB)

Nuorašas

Video transcript

Valteris Halštainas (Walter Hallstein)

Diplomatinė jėga, skatinanti greitą Europos integraciją

Valteris Halštainas buvo pirmasis Europos Komisijos pirmininkas (1958–1967 m.), atsidavęs europietis ir ryžtingas Europos integracijos gynėjas.

Eidamas Europos Komisijos pirmininko pareigas V. Halštainas siekė, kad kuo skubiau būtų sukurta bendroji rinka. Net ir nebebūdamas pirmininkas jis savo entuziazmu ir gebėjimu įtikinti ir toliau labai prisidėjo prie Europos integracijos. Jo kadencijos metu integracijos procesas labai paspartėjo.

Skaitykite daugiau apie Valteris Halštainas pdf(508 kB)

Nuorašas

Valterio Halštaino kalba 1953 m. kovo 2 d. Strasbūre

Tai, kas mus veda pirmyn, niekam ne paslaptis – nenuslopinamas europinės tapatybės jausmas. Europiečiai ir visas pasaulis galės iš tikrųjų klestėti tik tada, jeigu Europa bus vieninga. Susiskaldymas paverstų Europą pasaulio Balkanais, tai būtų nuolatinis kvietimas kitiems kištis į mūsų reikalus. Kad būtume išgirsti, kalbėti reikia vieningai, todėl visiškai nederėtų dramatizuoti vienos ar kitos kompensacinės priemonės arba atsitiktinės jų sankaupos.


Walter Hallstein spricht am 2. März 1953 in Straßburg

Was uns vorwärts treibt, ist zur Genüge bekannt: Es gibt ein unzerstörbares europäisches Selbstgefühl. Nur mit einem starken, einigen Europa können die Europäer - und kann die Welt - wirklich gedeihen. Ein zersplittertes Europa wird zum Balkan der Welt werden und zur ständigen Einladung an andere, sich in seine Angelegenheiten einzumischen. Es muss mit einer Stimme sprechen, um gehört zu werden. Nichts ist darum unangebrachter, als die von Zeit zu Zeit eintretende Konzentration auf einzelne Ausgleichsvorgänge oder ihre gelegentliche Kumulierung zu dramatisieren.

Ursula Hirschmann

Antifašistė ir Europos federalizmo pradininkė 1913 - 1991

Ursula Hirschmann gimė viduriniojo sluoksnio žydų šeimoje Berlyne. 1932 m., norėdama pasipriešinti nacių iškilimui, ji įstojo į socialdemokratų partijos jaunimo organizaciją. XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje pasitraukusi į Paryžių, ji susitiko su jaunu italų filosofu ir socialistu Eugenio Colorni ir už jo ištekėjo. U. Hirschmann aktyviai įsitraukė į antifašistinio pogrindžio veiklą vyro gimtojoje Italijoje.

Kai E. Colorni buvo suimtas ir įkalintas Ventotenės saloje, ji išvyko ten kartu su vyru. Saloje jie susipažino su Ernesto Rossi‘u ir Altiero Spinelli‘u, kuris 1941 m. prisidėjo prie Ventotenės manifesto už laisvą ir vieningą Europą rengimo. Daugelio nuomone šis manifestas yra Europos federalizmo pradžia. Manifestas buvo demokratinės Europos Sąjungos, kuri galėtų būti sukurta po karo, apmatai. U. Hirschmann slapta atgabeno manifestą į žemyninę Italiją ir padėjo jį platinti.

A. Spinelli‘ui pabėgus iš Ventotenės, 1943 m. rugpjūtį Milane jis ir U. Hirschmann tapo vienais iš Europos federalistų judėjimo steigėjų. 1975 m. U. Hirschmann Briuselyje įsteigė asociaciją „Moterys už Europą“ („Association Femmes pour l’Europe“).

Skaitykite daugiau apie Ursula Hirschmann pdf(1.3 MB)

Marga Klompé

Mokslininkė, politikė ir nepalankioje padėtyje esančių asmenų gynėja

Marga Klompé buvo mokslininkė ir mokytoja, per Antrąjį pasaulinį karą aktyviai prisidėjusi prie Nyderlandų pasipriešinimo judėjimo. 1948 m. ji tapo Nyderlandų parlamento nare ir dalyvavo derybose rengiant Jungtinių Tautų Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.

1952 m. M. Klompé tapo pirmąja Europos anglių ir plieno bendrijos, kuri yra Europos Parlamento pirmtakė, Generalinės Asamblėjos nare moterimi. Šioje asamblėjoje ji dalyvavo rengiant Romos sutartis. 1956 m. ji tapo pirmąja Nyderlandų vyriausybės ministre moterimi, o vienas iš jos laimėjimų – pirmasis šalies įstatymas dėl visuotinės socialinės apsaugos.

Skaitykite daugiau apie Marga Klompé pdf

Sikas Mansholtas (Sicco Mansholt)

Ūkininkas, pasipriešinimo kovotojas ir nuoširdus Europos integracijos šalininkas

Sikas Mansholtas buvo ūkininkas, olandų pasipriešinimo Antrojo pasaulinio karo metais dalyvis, šalies politikas ir pirmasis už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys. S. Mansholto idėjos padėjo pagrindą Europos Sąjungos bendrai žemės ūkio politikai – vienai iš svarbiausių politikos krypčių nuo pat Sąjungos įsteigimo.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje regėjęs badmečio Nyderlanduose baisumus, S. Mansholtas buvo įsitikinęs, kad Europa turi gebėti apsirūpinti pati ir kad visi turėtų būti stabiliai aprūpinami įperkamu maistu.

Skaitykite daugiau apie Sikas Mansholtas pdf(152 kB)

Nuorašas

Siko Mansholto kalba 1968 m. gruodžio 10 d. Briuselyje

Komisija Ministrų Tarybai paaiškino, kas, jos nuomone, per artimiausius 10 metų turi įvykti Europos žemės ūkyje.

Ji informavo, kad visų pirma bus pateiktas memorandumas dėl žemės ūkio struktūros plačiausia šios sąvokos reikšme.

Tai tokio plataus masto priemonės, turinčios didelį ne tik finansinį, bet ir struktūrinį poveikį, kad, Komisijos nuomone, memorandumo forma yra tinkama.


Sicco Mansholt in gesprek op 10 december 1968 in Brussel

De Commissie heeft dus zojuist aan de ministerraad een uiteenzetting gegeven van wat zij meent dat in de komende 10 jaar moet gebeuren in de Europese landbouw.

Zij heeft dus meegedeeld dat er in de 1ste plaats een memorandum zal worden overgelegd ten aanzien van de agrarische structuur in de ruimste zin van het woord.

Het zijn zulke ingrijpende maatregelen, niet alleen financieel diep ingrijpend maar ook structureel diep ingrijpend, dat zij meent dat de vorm van een memorandum de juiste is.

Melina Mercouri

Aktorė, politikė ir kultūros veikėja

Graikijos aktorė ir politikė Melina Mercouri visko gyvenime imdavosi su aistra ir įkarščiu; jaunystėje vaidino teatre ir kine, kovojo su 1967 m. Graikijoje valdžią užgrobusia fašistine chunta, o tapusi politike vykdė kultūros apsaugos ir skatinimo kampanijas.

Skaitykite daugiau apie Melina Mercouri pdf(1.45 MB)

Nuorašas

No transcript available

Žanas Monė (Jean Monnet)

Europos Sąjungos idėjos vienijanti jėga

Prancūzijos politikos ir ekonomikos patarėjas Žanas Monė gyvenimą paskyrė Europos integracijos idėjai. Jis buvo vadinamojo Šumano plano, kuriuo buvo siekiama Vakarų Europos sunkiosios pramonės susijungimo, įkvėpėjas.

Ž. Monė gimė Prancūzijoje, Konjako regione. 16 metų jis paliko mokyklą ir pradėjo keliauti po įvairias šalis kaip prekiautojas konjaku, vėliau – kaip bankininkas. Abiejų pasaulinių karų metais jis ėjo aukštas pareigas, susijusias su pramonės gamybos koordinavimu Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Skaitykite daugiau apie Žanas Monė pdf(186 kB)

Nuorašas

Žano Monė kalba 1951 m. Strasbūre

Šios pirmos Europos vykdomosios institucijos – Vyriausiosios valdybos – sprendimai mūsų šešiose šalyse įvykdyti taip, lyg tai būtų viena šalis. Tai vienas iš esminių pokyčių, kurių siekiame, ir įrodymas, kad mūsų sumanymas vykęs.

Ši pirma bendra rinka, šios pirmos viršvalstybinės institucijos – tai Europos vienijimosi pradžia.


Jean Monnet parle en 1951 à Strasbourg

Les décisions de ce premier exécutif européen qu’est la Haute Autorité, sont exécutées dans nos six pays comme s'ils n’en faisaient qu'un. C'est là une des transformations essentielles que réalise notre entreprise et le test de sa réussite.

Ce premier marché commun, ces premières institutions supranationales, c'est l'Europe qui commence à s'unir.

Roberas Šumanas (Robert Schuman)

Europos integracijos projekto kūrėjas

Valstybės veikėjas, teisininkas ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras (1948–1952 m.) Roberas Šumanas laikomas vienu iš Europos vienybės pradininkų.

Bendradarbiaudamas su Žanu Monė (Jean Monnet) jis parengė pasaulyje pagarsėjusį Šumano planą, kurį paskelbė 1950 m. gegužės 9 d. Ši data šiandien laikoma Europos Sąjungos gimimo diena. Jis pasiūlė bendrai kontroliuoti anglių ir plieno – svarbiausių ginklų pramonės medžiagų – gamybą. Pagrindinė plano idėja buvo tokia: tas, kas nekontroliuoja anglių ir plieno gamybos, nebus pajėgus kariauti.

Skaitykite daugiau apie Roberas Šumanas pdf

Nuorašas

Robero Šumano deklaracija 1950 m. gegužės 9 d. Paryžiuje

Daugiau kaip 20 metų aktyviausiai kovojusi dėl vieningos Europos Prancūzija visuomet svarbiausiu savo tikslu laikė tarnavimą taikai.

Nesukūrus vieningos Europos kilo karas. Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vienintelį planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui. Prancūzijos vyriausybė siūlo visą Prancūzijos ir Vokietijos anglių ir plieno pramonę pavesti valdyti bendrai Vyriausiajai valdybai.


Robert Schuman donne sa déclaration le 9 mai 1950 à Paris

En se faisant depuis plus de 20 ans le champion d'une Europe unie, la France a toujours eu pour objet essentiel de servir la paix.

L'Europe n'a pas été faite, nous avons eu la guerre. L'Europe ne se fera pas d'un coup, ni dans une construction d'ensemble. Elle se fera par des réalisations concrètes, créant d'abord une solidarité de fait. Le gouvernement français propose de placer l'ensemble de la production franco-allemande de charbon et d'acier sous une haute autorité commune.

Polas-Henris Spakas (Paul Henri Spaak)

Europos vizijos kūrėjas ir talentingas įtikinėtojas

Europos politikas – belgas Polas Henris Spakas, padaręs ilgametę politinę karjerą, visiškai vertas būti taip vadinamas.

P. H. Spakas buvo vienas pagrindinių Romos sutarties rengėjų. 1955 m. Mesinos konferencijoje dalyvavusių šešių šalių vyriausybės paskyrė jį už Sutarties rengimą atsakingo komiteto pirmininku.

Skaitykite daugiau apie Polas-Henris Spakas pdf(808 kB)

Nuorašas

Polo Henrio Spako kalba 1951 m. gruodžio 11 d. Paryžiuje

...nors kai kurie žmonės menkai tesuvokia mūsų darbo svarbą ir naudą, kai kuriems iš mūsų užduotys, kurias turime atlikti, atrodo gyvybiškai svarbios ir skubios.

Žaviuosi tais, kurie esant dabartinei padėčiai Europoje sugeba išlikti ramūs. Galėtume būti labai negailestingi, jei neprivalėtume būti diplomatiški..., bet jūs tik pažvelkite į praėjusius metus!


Paul-Henri Spaak parle le 11 décembre 1951 à Paris

…alors que certains sont à peine touchés par l'intérêt et l'utilité de notre besogne, pour un certain nombre d'entre nous ce que nous aurions à faire ici c'est une chose vitale et d'une urgente nécessité.

J'admire ceux qui peuvent rester calme dans l'état actuel de l'Europe. On pourrait être terriblement cruel si nous n'étions pas forcé d'être aussi parlementaire.., mais tout de même retournez-vous un peu sur les années qui viennent de s'écouler!

Altjeras Spinelis (Altiero Spinelli)

Nepermaldaujamas federalistas

Italijos politikas Altjeras Spinelis – vienas iš Europos Sąjungos steigėjų. Jis buvo pagrindinis Europos Parlamento teikto Sutarties dėl federalinės Europos Sąjungos pasiūlymo – vadinamojo Spinelio plano – propaguotojas. Šis planas 1984 m. didžiąja Europos Parlamento narių balsų dauguma buvo patvirtintas ir tai padėjo 9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiuose tobulinti ES sutartis.

Skaitykite daugiau apie Altjeras Spinelis pdf(648 kB)

Nuorašas

Altiero Spinelio kalba 1981 m. liepos 8 d. Strasbūre

Pirmiausia turėtumėte į politikos formavimo procesą vis labiau įtraukti visą Parlamentą. Būtent dėl to prašome įsteigti naują Parlamento komitetą, kuris – nesvarbu, kaip vadintųsi, – rūpintųsi tik šiuo klausimu. Jis rengtų tarpines ataskaitas, ragintų Parlamentą pasirinkti iš įvairių galimybių ir atvirai diskutuojant pasiekti kuo priimtinesnį bendrą sutarimą. Atėjus metui balsuoti už reformų projektą, visi gerai suvoktų jo reikšmę ir pasekmes.


Altiero Spinelli parlando l’8 luglio 1981 a Strasburgo

Dovremo in primo luogo impegnare sempre più e sempre più fortemente il Parlamento tutto intero. È per questo che chiediamo la costituzione di una nuova commissione parlamentare che, comunque essa si chiami, si occupi solo di questo tema e che man mano presenti rapporti interinali al Parlamento per chiamarlo a decidere fra le varie opzioni che si presenteranno ed a formare attraverso larghi dibattiti di consensi più ampi possibili, fino a giungere al voto finale del progetto di riforma, nella piena consapevolezza da parte di tutti di ciò che significa e implica.

Simone Veil 

Išgyveno Holokaustą ir tapo pirmąja Europos Parlamento pirmininke moterimi 1927–2017 m.

Teisininkė, politikė ir feministė, Simone Veil 1974–1979 m. buvo Prancūzijos sveikatos ministrė. Tuomet ji tapo Europos Parlamento nare ir buvo išrinkta jo pirmininke. Šias pareigas ji ėjo iki 1982 m. Tokiu būdu ji tapo pirmąja per tiesioginius rinkimus išrinkto Parlamento pirmininke ir pirmąja moterimi, ėjusia šias pareigas.

S. Veil Prancūzijoje žinoma visų pirma dėl abortų legalizavimo ir moterų gyvenimo bei kalinių sąlygų gerinimo. Europoje ji taip pat žinoma dėl per Antrąjį pasaulinį karą vykdytą Holokaustą nužudytų žydų atminimo pagerbimo ir išsaugojimo bei atsidavimo Europos vertybėms ir vienybei. Ja žavimasi ir dėl politinės, ir dėl asmeninės drąsos, padėjusios išgyventi Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje.

S. Veil vaikystės patirtis ir skaudūs išgyvenimai per Antrąjį pasaulinį karą nulėmė jos pasiryžimą siekti vieningos Europos – šiam reikalui ji paskyrė visą savo likusį gyvenimą.

Skaitykite daugiau apie Simone Veil pdf(1.74 MB)

Nuorašas

No transcript available

Louise Weiss 

Ilgametė Europos vertybių ir moterų teisių aktyvistė

Žurnalistė ir politikė Louise Weiss nuo praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio iki savo mirties 1983 m. buvo įtakinga asmenybė Prancūzijos ir tarptautinėje arenoje. Jos patirtis dirbant lauko ligoninėse Pirmojo pasaulinio karo metu padarė jai didelę įtaką. Ji paskyrė savo gyvenimą taikos siekiui, visų pirma dirbdama su keletu laikraščių ir vėliau – savo pasišventimu dėl moterų rinkimų teisės; ji buvo įsitikinusi, kad suteikus moterims balso teisę, būtų galima išvengti Antrojo pasaulinio karo grėsmės. Per tą karą ji padėjo išgelbėti tūkstančius žydų vaikų nuo nacių ir prisijungė prie Prancūzijos pasipriešinimo judėjimo. Pasibaigus karui ji palaikė Europos, kaip atsvaros supervalstybėms Šaltojo karo metu, idėją. 1979 m., būdama 86 metų, ji buvo išrinkta į Europos Parlamentą ir jo įžanginiame posėdyje pasakė inauguracinę kalbą. Po jos mirties Europos Parlamentas, pripažindamas jos visą gyvenimą trukusią paramą Europos vertybėms, savo pagrindinį pastatą Strasbūre pavadino jos vardu.

Skaitykite daugiau apie Louise Weiss pdf(1.33 MB)

Back to top