European Union website, the official EU website

Galimybių ir iššūkių dešimtmetis

Galimybių ir iššūkių dešimtmetis

Sudėtingas dešimtmetis

Pasaulinė ekonomikos krizė skaudžiai kirto Europai. ES padėjo kelioms šalims spręsti iškilusias problemas ir įsteigė bankų sąjungą, siekdama sukurti saugesnį ir patikimesnį bankininkystės sektorių. 2012 m. Europos Sąjungai įteikta Nobelio taikos premija. 2013 m. Kroatija tapo 28-ąja ES valstybe nare. Klimato kaita išliko svarbiu darbotvarkės punktu – vadovai susitarė sumažinti žalingų teršalų išmetimą. 2014 m. įvyko Europos Parlamento rinkimai, į jį buvo išrinkta daugiau euroskeptikų. Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos apibrėžta nauja saugumo politika. Artimuosiuose Rytuose ir įvairiose pasaulio šalyse bei regionuose suaktyvėjo religinis ekstremizmas, todėl kilo neramumai ir karai, dėl kurių daugeliui žmonių teko bėgti iš savo namų ir ieškoti prieglobsčio Europoje. ES ne tik buvo priversta spręsti dilemą, kaip jais pasirūpinti, bet ir patyrė kelis teroro išpuolius.

2010 m.

Po 2008 m. prasidėjusios ekonomikos krizės kelioms šalims iškilo sunkumų dėl viešųjų finansų. 16 euro zonos zonos šalių pritarė planui, kaip padėti joms spręsti biudžeto deficito problemas.

2011 m. kovo mėn.

Sirijoje kilo demokratijos rėmėjų protestai. Saugumo pajėgoms atidengus ugnį į demonstrantus, kilo smurto banga ir susiformavo sukilėlių būriai, kovojantys su valstybės saugumo pajėgomis. Sirijoje prasidėjo pilietinis karas, daugeliui metų tapęs pasaulio politikos problema.

2011 m. spalio mėn.

Paleidusi pirmuosius du „Galileo“ palydovus ES dar vienu žingsniu priartėjo prie savos palydovinės navigacijos sistemos sukūrimo. „Galileo“ padės gerinti transporto sistemas, gelbėjimo tarnybų darbą, bankinius sandorius ir elektros energijos tiekimą.

2012 m. balandžio mėn.

Pradėjo veikti Europos piliečių iniciatyvos mechanizmas, suteikiantis piliečiams tiesioginę galimybę siūlyti Europos Komisijai parengti teisės aktą.

2012 m. gruodžio 10 d.

ES skirta Nobelio taikos premija už daugiau nei šešiasdešimties metų darbą siekiant taikos ir susitaikymo, ugdant demokratiją ir ginant žmogaus teises Europoje.

2013 m. kovo 11 d.

Baigėsi kosmetikos gaminių bandymų su gyvūnais laipsniško panaikinimo laikotarpis. ES rinkoje tapo draudžiama prekiauti su gyvūnais išbandomais kosmetikos gaminiais.

2013 m. liepos 1 d.

Kroatija įstojo į ES ir tapo jos 28-ąja valstybe nare.

Valstybės narės Valstybės narės: Vokietija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Belgija, Liuksemburgas, Danija, Airija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Ispanija, Portugalija, Austrija, Suomija, Švedija, Čekija, Kipras, Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija, Slovakija, Bulgarija, Rumunija.

Naujos valstybės narės Nauja valstybė narė: Kroatija.

Šalys kandidatės Šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės; Albanija, Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Kosovas, Juodkalnija, Turkija.

 ES valstybių narių žemėlapis 2013 m. © Europos Sąjunga

2014 m. vasario 22 d.

Po kelis mėnesius trukusių gyventojų protestų ir neramumų Ukrainos parlamentas nušalino prezidentą. Svarbiausia ilgo neapibrėžtumo periodo problema – šalies santykiai su ES ir Rusija. Rusija neteisėtai aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą – ES pasmerkė šį veiksmą.

2014 m. liepos 15 d.

Per gegužę įvykusius rinkimus išrinktas Europos Parlamentas Europos Komisijos pirmininku išrinko Jeaną-Claude’ą Junckerį.

2014 m. spalio mėn.

ES vadovai įsipareigojo skirti 1 mlrd. eurų kovai su Vakarų Afrikoje, ypač Gvinėjoje, Siera Leonėje ir Liberijoje plintančiu Ebolos virusu. Tai didžiausias ir sudėtingiausias šios ligos protrūkis nuo 1976 m., kai Ebolos virusas buvo aptiktas pirmą kartą. Iki 2015 m. pabaigos virusas šiose šalyse praktiškai išnaikintas.

 

2014 m. lapkričio 26 d.

Siekdama sukurti iki 1,3 mln. naujų darbo vietų, Komisija paskelbė 315 mlrd. eurų vertės investicijų planą.

2015 m. liepos mėn.

Graikija tapo labiausiai nuo ekonomikos krizės nukentėjusia ES šalimi. Po diskusijų apie reformas šioje šalyje ir ES paramą sudarytas naujas susitarimas.

2015 m. lapkričio 13 d.

Per teroristinį išpuolį Paryžiuje žuvo 130 žmonių. Netrukus po to ES ministrai susitarė dėl griežtesnių Šengeno erdvės išorinių sienų apsaugos priemonių.

2015 m. gruodžio mėn.

Per 2015 m. į Europą atvyko apie milijoną prieglobsčio prašytojų, daugelis jų bėgo nuo pilietinio karo Sirijoje, ieškodami tarptautinės apsaugos. ES vadovai dėjo daugiau pastangų, kad būtų sustiprinta išorės sienų kontrolė, ir sumažintas prieglobsčio prašytojų skaičius – tuo tikslu bendradarbiauta su kaimyninėmis šalimis, pavyzdžiui, Turkija.

2015 m. gruodžio mėn.

Klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje 195 šalys susitarė siekti, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2°C.

Papildoma informacija: