EU PROTECTS > Mūsų sveikata > Kaip ištverti karščius. Europa natūraliai kovoja su karščio bangomis

„Sulaukusi tokio amžiaus nenorėčiau rizikuoti kiekvieną kartą eidama iš namų.“

Umbelina Martinho

72 metų Umbelina gyvena Ribeira das Vinhas slėnyje netoli Kaskaiso, Portugalijoje. Vasarą per regioną praslenka net kelios didžiulio karščio bangos. Tačiau slėnio forma nukreipia vėją iš kalnų į miestelį ir sukuria natūralų vėjo koridorių. Pasinaudodama ES parama, vietos valdžia atstatė natūralų vėjo koridorių, kad sustiprintų vėsaus oro tėkmę per slėnį į miestelį. 

Vis dėlto ne visi darbai nudirbami tik ant žemės, kai kas padaroma ir danguje. Europos palydovai renka klimato duomenis ir padeda vietos miestų bendruomenėms prognozuoti artėjančias karščio bangas, jų kryptį ir stiprumą. 

Su ES pagalba vietos valdžios institucijos ėmėsi priemonių, kad gyventojai, pavyzdžiui, Umbelina, jaustųsi saugiai, jaukiai ir patogiai.

Kaip ištverti karščius. Europa natūraliai kovoja su karščio bangomis

Vien tik Europoje karščiai kasmet nusineša daugiau nei 3 000 gyvybių. ES remia miestų planuotojus, architektus ir mokslininkus, kurie sprendžia su ekstremaliu karščiu susijusias vietos problemas: nuo natūralaus, ekologiško vėjo koridoriaus Kaskaise iki šiuolaikiškiausių Europos palydovų, matuojančių ir registruojančių didėjančią temperatūrą Bolonijoje. Kam kyla pavojus? – Tūkstančiams gyvybių vasarą visoje Europoje.

Slinkti, kad būtų tęsiama

Umbelina Martinho

Portugalija

„Kelias per slėnį mane sujungia su miestu, su draugais, dukterimis. Taip pat tai vienintelis kelias, kuriuo galu pasiekti parduotuves. Anksčiau kelias į miestą buvo nusėtas akmenimis, gausiai apžėlęs. Dabar atnaujintu keliu galėsiu karštomis dienomis lengvai nuvykti ten, kur reikia.“

 

 

 

 

 

 

 

„Ribeira das Vinjaso slėnis – tai vieta, kur karštomis dienomis žmonės iš miesto gali atsivėsinti.“

- Umbelina Martinho

João Dinis

Kaskaiso savivaldybė

Portugalija

„Šiaurės ir šiaurės rytų vėjai pučia per Ribeira das Vinhas slėnį. ES lėšomis pasodinome medžių, išvalėme iš slėnio uolienas ir netgi įrengėme dviračių taką, kad gyventojai galėtų mėgautis vaizdu.“ 

„Dabar dalijamės savo darbo patirtimi klimato kaitos valdymo srityje su kitų Portugalijos ir Europos miestų merais, pavyzdžiui, su Bolonijos miesto Italijoje.“

„Vien praeitą vasarą karščio banga Kaskaisą užklupo keturis kartus!“

- João Dinis

Jean-Noël Thépaut

Prancūzijos atstovas, „Copernicus“ klimato kaitos tarnyba

Jungtinė Karalystė

„Mūsų palydovai turi unikalią galimybę realiu laiku įvertinti planetos būklę. Bendradarbiaudami su Emilijos-Romanijos regionu, Bolonijos miestui parengėme skirtingus temperatūros pokyčių modelius. Šiuo metu ieškome techninių sprendimų, kad ši tyrimo priemonė būtų prieinama kiekvienam Europos miestui.“ 

 

 

 

 

 

„Pagal mūsų palydovų duomenis galima sumodeliuoti klimato pokyčius vietos mastu.“ 

- Jean-Noël Thépaut

Giovanni Fini

Bolonijos savivaldybė

Italija

„Iki 2020 m. pasodinsime 5 000 medžių, ant viešųjų pastatų įrengsime dešimt žaliųjų stogų, istoriniame miesto centre sukursime daugiau žaliųjų zonų. Naudodamiesi už ES lėšas surinktais palydovų duomenimis galėjome sudaryti karščio bangų mūsų regione žemėlapius.“

„Susitikę su kitų Europos miestų atstovais dalijamės šiais klimato ir energetikos sprendimais. Kartu stengiamės suvaldyti kylančią temperatūrą.“

 

„Jei nedelsdami nesiimsime veiksmų, karščio bangos Bolonijoje stiprės.“

- Giovanni Fini

Ar žinojote?

Karšta ir gali būti dar karščiau

Vidutinei temperatūrai pasaulyje pakilus 2 °C, dauguma europiečių (ypač gyvenančių Pietų Europoje) kas 5 metus gali tikėtis didelių karščių.

Daugiau nei 250 mln.

Tai skaičius žmonių, gyvenančių miestuose (įskaičiuojant Kaskaisą ir Boloniją), kurie pasiryžo kovoti su klimato kaita pagal ES Merų pakto planą.

Žvilgsnis iš viršaus

Naudojant palydovų duomenis pagal Europos Žemės stebėjimo programą „Copernicus“ yra sukurta nemokamų atvirų duomenų biblioteka. Naudodamiesi šiais duomenimis asmenys, įmonės ir viešosios tarnybos gali padėti kovoti su klimato kaitos padariniais ir prie jų prisitaikyti.

Karščio mažinimas

Apželdinus pastatų sienas ir stogus (žaliosios zonos ar žalieji stogai) temperatūrą Viduržemio jūros regionuose galima sumažinti kone 10 °C.

180 mlrd. €

2014–2020 m. ES skiriamos lėšos klimato apsaugai, pasirengimui ekstremaliems klimato pokyčiams, pvz., karščiams, ir jų tikimybei mažinti.

KAS TIE KITI HEROJAI, KOVOJANTYS SU KLIMATO KAITA?

Kai kurie jų netgi gali būti iš jūsų šalies.

ES veikia vietinių herojų, saugančių mus nuo tokių grėsmių, kaip karščio bangos, aplinkos tarša, rūšių išnykimas ir pan., tinklas. Sužinokite, kaip ES padeda vietiniams jūsų šalies herojams: aplinkosaugininkams, gelbėjimo tarnyboms, sveikatos specialistams ir socialiniams darbuotojams.