EU PROTECTS > Mūsų aplinka > Eršketų išsaugojimas: kaip ES saugoma gamta ir padedama Dunojaus regiono gyventojams

„Mokydamiesi apie upės gyvūniją ir augmeniją mano moksleiviai geriau pasiruošia rūpintis planeta dabartinėms ir būsimoms kartoms.“

Julie Himmelbauer

Mūsų upėse eršketai veisiasi daugiau kaip 200 mln. metų, tačiau šiandien penkioms iš šešių rūšių Dunojuje kilęs didžiulis išnykimo pavojus. Siekdama išsaugoti rūšis, ES telkia tyrėjus, vietos pareigūnus, NVO ir mokytojus iš Austrijos, Bulgarijos, Rumunijos, Serbijos, Ukrainos ir Vokietijos.

Tai, kad Dunojuje užfiksuojama vis mažiau eršketų, yra pavojaus signalas. Būtina nedelsiant imtis veiksmų Europos biologinei įvairovei apsaugoti, kartu užtikrinant vietos žvejybos bendruomenių pragyvenimo šaltinius. Be to, grėsmė kilo ne tik eršketams – skubiai reikia apsaugoti daugybę kitų rūšių, atliekančių svarbų vaidmenį mūsų ekosistemose.

Eršketų išsaugojimas: kaip ES saugoma gamta ir padedama Dunojaus regiono gyventojams

Pastaruosius 50 metų eršketų populiacija Dunojaus upėje mažėja. Jei netektume šios senovinės žuvies, tai turėtų rimtų pasekmių upės būklei ir Dunojaus regione žvejyba besiverčiančioms bendruomenėms. Sužinokite apie pasiaukojamai dirbančius paprastus žmones, siekiančius apsaugoti eršketų buveines, gyvūnus ir nuo jų priklausančias bendruomenes.

Slinkti, kad būtų tęsiama

Thomas Friedrich

Gamtos išteklių ir gyvybės mokslų universitetas

Austrija

„Šiandien Europos eršketams pavojų kelia peržvejojimas, buveinių mažėjimas, užtvankos ir kitos jų migravimo maršrutams trukdančios fizinės kliūtys. Pasinaudodami ES teikiama pagalba, bendradarbiaujame su įvairiomis regiono šalimis, kad įveiktume šias grėsmes.“

„Eršketai atlieka svarbų vaidmenį visoje ekosistemoje. Derinant mokslinius tyrimus ir aktyvius apsaugos veiksmus, galima pagerinti upės sąlygas visiems jos gyventojams – nuo žuvų iki žmonių.“

„Svarbi ne vien ši rūšis. Klausimas, ar mūsų visuomenė supras, kad mums svarbi sveika aplinka.“

 – Thomas Friedrichas

Ekaterina Voynova

Pasaulinis gamtos fondas

Bulgarija

„Bulgarija yra viena didžiausių teisėtų ikrų gamintojų pasaulyje. Dėl labai geros kokybės laukinių eršketų kiaušinėliai tapo grobiu brakonieriams, užsiimantiems neteisėta prekyba ikrais.“

„Įgyvendindami šį ES finansuojamą projektą, dirbame su Bulgarijos, Rumunijos, Ukrainos ir Serbijos teisėsaugos pareigūnais, kad apsaugotume laukinius eršketus, neršiančius visame žemutiniame Dunojuje – nuo Geležinių Vartų iki Juodosios jūros.“

„Negalime apsaugoti eršketų imdamiesi veiksmų vien tik savo valstybėje.“

 – Ekaterina Voynova

Jutta Jahrl

Pasaulinis gamtos fondas

Austrija

„Koordinuojame ES projektą, kuriuo siekiama apsaugoti eršketus. Tiesiogiai bendradarbiaujame su žvejyba užsiimančiomis bendruomenėmis Dunojaus regione. Eršketai nuo seno yra šių bendruomenių pragyvenimo šaltinis.“

„Rengiame viešus seminarus ir mokymus žvejams, norėdami suprasti jų poreikius ir apsvarstyti alternatyvius pragyvenimo šaltinius, tokius kaip turizmas arba vietinė gamyba.“

 

„Žvejyba vis dėlto turėtų būti pajamų šaltinis, tačiau neturėtų mažinti eršketų populiacijos.“

 – Jutta Jahrl

Cristina Munteanu

Pasaulinis gamtos fondas

Rumunija

„Įgyvendindami ES Dunojaus saugojimo projektą, parengėme šviečiamosios medžiagos komplektą jaunimui. Jame pateikta informacijos apie Dunojų, jo eršketus ir kitus gamtos išteklius.“

„Šis projektas yra daugiau nei vien šviečiamoji veikla ir jis yra svarbus ne tik Rumunijai – stengiamės paruošti Dunojaus regiono žmones, kad jie galėtų uždirbti pajamų savo bendruomenėse, ir ugdyti pagarbą savo aplinkai.“

„Skatiname jaunimą kurti mažas įmones, naudojant jų vietovėje prieinamus išteklius, tačiau nedarant žalos gamtai.“

 – Cristina Munteanu

Julie Himmelbauer

Mokytoja, Rudolfo Steinerio mokykla

Austrija

„Mano moksleiviai dalyvavo ES eršketų populiacijos atkūrimo programoje. Kiekvienas moksleivis paleidžia eršketą į laukinę gamtą.“

„Nesvarbu, ar po 20 metų jie visi taps jūrų biologais. Jei jie nepamirš šios patirties ir pažinos juos supančią gamtą, manau, tai išties turės daug naudos.“

„Dėl klimato kaitos šiandien labiau nei kada nors anksčiau svarbu jaunesnėms kartoms žinoti apie laukinę upių gyvūniją ir augmeniją.“

 – Julie Himmelbauer

 

Ar žinojote?

2 500 porų perinčių baltųjų pelikanų

– didžiausia ne Afrikos kolonija, kiekvieną pavasarį atkeliaujanti į Dunojaus deltą. Kaip ir eršketai, jie yra saugomi pagal ES teisės aktus ir yra įtraukti į ES strategiją dėl Dunojaus regiono. Prie šios strategijos prisijungė 14 šalių ir tokios organizacijos kaip Pasaulinis gamtos fondas (WWF), siekdami saugoti gamtą ir skatinti gerovę regione palei upę.

18 %

ES žemės ploto, kurį užima didžiausias pasaulyje saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“, dalis.

70%

ES finansuojamam gamtos saugojimo projektui („LIFE – rusiniai eršketai“) priskiriamų 200 bendruomenių narių žvejų procentas.

30 000-60 000

Sterlių (eršketų tipas), kurios per ateinančius 4–5 metus bus kasmet išleidžiamos įgyvendinant ES projektą „LIFE – sterlių populiacijos atkūrimas“, skaičius.

ES apdulkintojai

Dar viena Europoje įgyvendinama iniciatyva, kuria siekiama apsaugoti mūsų sveikatai, aprūpinimui maistu ir gerai mūsų planetos būklei būtinas rūšis (bites, drugelius ir kitus apdulkinančius vabzdžius).

KOKIE DAR ŽMONĖS SAUGO APLINKĄ?

Kai kurie jų netgi gali būti jūsų bendrapiliečiai.

ES subūrė vietoje dirbančių žmonių tinklus, saugančius mus nuo grėsmių aplinkai, rūšių nykimo ir pan. Sužinokite, kaip ES jiems – gamtosaugininkams, muitinės ir maisto saugos pareigūnams, gelbėjimo tarnyboms, vykstančioms į iškvietimus per potvynius, ir kt. – padeda.