Europos jaunimo portalas
Informacija ir galimybės visos Europos jaunimui.

Viskas apie erkes

Kadangi vasaros malonumų gamtoje atsisakyti neįmanoma, būtina žinoti svarbiausią informaciją apie erkes bei tai, kaip nuo jų apsisaugoti.

Erkių aktyvumas ir jų buvimo vietos

Erkės - kraujasiurbiai voragyviai. Jos maitinasi tiek žmogaus, tiek įvairių gyvūnų krauju ir tampa itin aktyvios pasibaigus žiemai. Remiantis Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis dar prieš dešimtį metų erkės aktyvios būdavo balandžio – spalio mėnesiais, tačiau dabar jų aktyvumo sezonas siekia kovo – gruodžio mėnesius. Tad palaipsniui keičiantis ir šylant klimatui atsiranda didesnė tikimybė pasigauti erkę ir užsikrėsti jos pernešama liga.

Kadangi erkės žūsta esant sausrai, jos gyvena ten, kur pakanka drėgmės. Jų gausu lapuočių ir mišriuose miškuose, o tuo tarpu pušynuose aptinkama mažiau. Klaidinga manyti, kad erkių galima pasigauti tik būnant miške, erkės gali įsisiurbti ir gyvenamojoje aplinkoje: kieme, sode, parke, paežerėje, kur esame mažiau apsirengę, vilkime atvirus drabužius, deginamės.

Erkės aktyviausios ir pavojingiausios liepos – rugsėjo mėnesiais, kuomet ir vyksta visos vasaros linksmybės. Dėl šios priežasties esant gamtoje svarbu būti kuo atsargesniam ir išvengti erkių įkandimo dėl jų platinamų ligų. Žinant tokią informaciją, reikėtų nepamiršti ir pagrindinių taisyklių padėsiančių apsisaugoti nuo erkių įkandimų. Itin svarbu, jog erkės labai dažnai įsisiurbia visiškai netikėtai, o pajausti, jog tau įsisiurbė erkė beveik neįmanoma. Tad būnant gamtoje reikia imtis visų atsargumo priemonių, jog būtų išvengiama

 

Platinamos ligos: erkinis encefalitas ir Laimo liga

Dažniausiai erkių platinamos ir pernešamos ligos - erkinis encefalitas ir Laimo liga.

 

Kalbant apie erkinį encefalitą, svarbu tai, kad Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro teigimu, rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu Baltijos šalyse yra viena iš didžiausių. Tad Lietuva yra viena iš tų valstybių, kuriose didėja rizika susirgti šia erkių platinama liga (Didžiausias pavojus užsikrėsti yra Vidurio Lietuvoje).

Liga perduodama iš karto po užsikrėtusios erkės įsisiurbimo, o pirmieji simptomai pasireiškia praėjus 7-21 d. Jie panašūs į gripo, t. y. karščiavimas, galvos, kaulų, raumenų skausmas ir pan., bei trunka apie savaitę. Kas trečiam užsikrėtusiam virusas išsiplečia ir prasideda antroji ligos banga, pasireiškianti stipriu karščiavimu bei galvos skausmu, vėmimu, šaltkrėčiu, galvos svaigimu, sprando raumenų įtempimu. Atsiradus minėtiems požymiams, būtina kreiptis į gydytoją.

 

Kaip teigia Tauragės visuomenės sveikatos centras, erkinis encefalitas ne visada būna visiškai išgydomas – tik 30 proc. užsikrėtusių visiškai pasveiksta, kiti 30 proc. pasveiksta per kelis metus, o dar trečdaliui visam gyvenimui išlieka ligos komplikacijos: atsiranda dėmesio, miego ir emociniai sutrikimai, nuovargis bei atminties ir koordinacijos pablogėjimas, paralyžius ir kt. Apie 9 proc. persirgusių erkiniu encefalitu tampa neįgaliais.

 

Laimo liga susergama daug dažniau nei erkiniu encefalitu ir ji nėra tokia pavojinga kaip erkinis encefalitas. Užsikrėtus šia liga, įkandimo vietoje atsiranda ovali ar apvali dėmė, kurios centras yra šviesesnis, o kraštai ryškesni. Ši dėmė būna raudonai alyvinės spalvos ir atsiranda praėjus maždaug 3-30 d. nuo erkės įkandimo. Pastebėjus tokius požymius, būtina kuo skubiau apsilankyti pas gydytoją, nes priešingu atveju liga gali išplisti ir paveikti nervų sistemą, sąnarius, širdį.

 

Be to,  priešingai nei erkinio encefalito atveju, Laimo liga užsikrečiama ne iš karto po erkės įsisiurbimo, o praėjus dviem paroms, todėl itin svarbu visuomet tinkamai apžiūrėti kūną po buvimo gamtoje ar didelės rizikos pasigauti erkę vietose. Radus erkę reikia ją tinkamai ištraukti, tada ligos bus galima išvengti.

 

Kaip elgtis radus įsisiurbusią erkę

Erkės yra labai mažos, o jų įkandimas neskausmingas, todėl jas labai sunku pastebėti. Tad po kiekvieno buvimo lauke, o ypač drėgnesnėse ir daugiau augalijos turinčiose vietose, svarbu apsižiūrėti savo kūną ir aptikus erkę elgtis atsargiai. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras pateikia rekomendacijas, kaip reikėtų tinkamai ištraukti rastą erkę:

  • Tai derėtų daryti pincetu, nagais ar specialiu išėmikliu;
  • Kuriuo nors iš aukščiau minėtų prietaisų suimti erkės kūną kuo arčiau galvutės;
  • Erkę pašalinti truktelėjus atgal;
  • Erkės netraiškyti, nespausti, kol ji įsisiurbusi, nes taip užkratas gali lengviau patekti į žaizdą;
  • Kol erkė įsisiurbusi, netepti aliejais, spiritu ir kitomis priemonėmis, kadangi tai gali suerzinti erkę ir tokiu būdu atsiranda didesnė tikimybė, kad užkratas greičiau pateks į žaizdą;
  • Ištraukus erkę, žaizdą nuplauti vandeniu su muilu arba patepti dezinfekuojančia medžiaga;
  • Likus odoje kokiai nors erkės kūno daliai, organizmas ilgainiui ją pats pašalina, todėl pažeistos vietos negalima draskyti.

 

Tirti ką tik ištrauktą erkę ar kreiptis į gydytoją sėkmingai ją pašalinus nebūtina, kadangi ne visos erkės perneša ligą. Dėl šios priežasties nereikia imtis panikos, radus ją ant kūno, svarbu stebėti savo sveikatą apie mėnesį ir tik įkandimo vietoje pastebėjus paraudimą arba pakilus kūno temperatūrai, atsiradus panašiems į peršalimą ar gripą simptomams apsilankyti pas gydytoją.

 

Kaip išvengti erkių ir nuo jų apsisaugoti

Kalbant apie tai, kaip išvengti erkių ir apsisaugoti nuo jų įkandimo, būtina vadovautis Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Utenos visuomenės sveikatos centrų rekomendacijomis:

  • Nepatartina gulėti žolėje, sėdėti ant kelmų, o vietoj to reikėtų pasitiesti kilimėlį ar pledą;
  • Laisvalaikį gamtoje leisti aktyviau, nes kūnui judant, erkei sunkiau įsisiurbti;
  • Būtina naudoti repelentus – erkes atbaidančias priemones, jomis apipurškiant visą kūną, o ypač atviras vietas, kas kelias valandas;
  • Būnant gamtoje patartina rengtis šviesesniais rūbais, nes ant jų geriau pastebimos ropojančios erkes, be to, rekomenduotina, jog rūbai būtų prigludę prie kūno, ilgomis rankovėmis, nes tokiu atveju erkei bus sunkiau įsisiurbti;
  • Grįžus namo pasitikrinti kūną, o ypač kojas, pažastis, ausis, sprandą, juosmens sritį, taip pat išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti, o vilkėtus drabužius pakabinti saulėtoje vietoje arba negyvenamoje patalpoje;
  • Tvarkyti aplinką, t. y. nuolat tvarkyti sodų bei gyvenamųjų namų teritorijas – dažniau šienauti, naikinti nereikalingus krūmynus, praplatinti vaikščiojamuosius takus;
  • Apsaugoti gyvūnus nuo erkių: naudoti specialius antkaklius, po pasivaikščiojimo atsargiai apžiūrėti augintinį ir patikrinti, ar neįsisiurbė erkė;
  • Skiepytis, nes skiepai – efektyviausia priemonė apsisaugoti nuo erkinio encefalito.

Paskelbta: Š, 19/03/2016 - 18:33


Tweet Button: 

New!


Info for young people in the western balkans

Reikia specialisto pagalbos ar patarimo?

Teiraukitės mūsų!