European Youth Portal

Information and opportunities for young people across Europe.

Nuotr. organizatorių

„Misija Sibiras 2014“: noras atgaivinti istoriją

Pasaulio lietuvių vienybės dieną, minimą liepos 17 d., į tautos tragedijos ir tvirtybės atspindžiu tapusį Sibirą buvo palydėta tryliktoji jaunimo pilietiškumą ir patriotiškumą ugdančio projekto „Misija Sibiras 2014” ekspedicija.

Po dviejų savaičių žygio, 2014 m. rugpjūčio 1 d. ankstyvą rytą 15 jaunų žmonių komanda, kupini įspūdžių, traukiniu grįžo į Vilniaus Geležinkelio stotį. „Nemanau, kad mes būtume įveikę šią ekspediciją ir įgyvendinę išsikeltus tikslus kaip atskiri individai – komandinis darbas buvo svarbiausias vedlys“, - šyptelėjo „Misija Sibiras 2014” dalyvis Lukas Červonikovas.

Sutvarkę apleistas kapines, jas papuošė ir rankų darbo kryžiais

Nuo projekto „Misija Sibiras“ vykdymo pradžios lietuvių tremties ir įkalinimo vietose Sibire jau apsilankė dvylika jaunimo ekspedicijų, sutvarkiusių apie 100 lietuviškų kapinių ir susitikusių su ten gyvenančiais lietuviais. Tryliktosios ekspedicijos dalyviai tris dienas žygiavę per Sibiro taigą nuėjo 70 km, aplankė 9 kapines. Jose palaidoti ne vienerius metus badą, ligas, nepakeliamas darbo ir gyvenimo sąlygas kentę lietuviai.

 

Ekspedicijos dalyvis Lukas Červonikovas ypač džiaugėsi komandos vieningumu. „Kartu su komanda visi sunkumai buvo įveikiami žymiai lengviau. Vienas iš mūsų įgyvendintų darbų yra tas, kad pastatėme du rankų darbo kryžius, kurių aukštis siekia kone 5 metrus, kai jau juos įkasėme į žemę. Nemanau, kad mes būtume įveikę šią ekspediciją ir įgyvendinę išsikeltus tikslus kaip atskiri individai – komandinis darbas buvo svarbiausias vedlys“.

 

Kita šios ekspedicijos dalyvė Severija Pažemeckaitė pasidalino savo įžvalgomis: „Mes esame visiškai skirtingi, visiškai skirtingų specialybių, amžiaus, charakterio, bet sukūrėme puikią komandą. Važiavome atgal ir visą kelią dainavome liaudies dainas – nuostabus jausmas. Visos ekspedicijos metu jautėme vienas iš kito didžiulį palaikymą. Kartu pavyko nugalėti visus tuos iššūkius“.

Lietuvius vietiniai gyventojai sutiko itin šiltai

Pasak ekspedicijos dalyvio Tomo Jankaus, vietiniai gyventojai buvo labai paslaugūs: „Vos tik mes atvykome, pradėjo domėtis iš kur mes, padėjo apsistoti nakčiai”.

 

Sutikome lietuvių, buvusių tremtinių. Jie labai džiaugėsi, kad esame tokie iniciatyvūs ir vyktame į istorines vietas, kur mūsų protėviai patyrė žiaurias represijas. Iš jų jautėme palaikymą ir padėką už tai, kad juos aplankėme“, – svetingais vietiniais gyventojais džiaugėsi T. Jankus.

 

Lukas Červonikovas papasakojo apie sutiktą Krosnojarske gyvenantį lietuvį Saulių. Jis dabar yra įsitraukęs į lietuvių bendruomenės veiklą bei papasakojo atvykėliams apie vietinius įvykius, vykusius trėmimus. „Galima sakyti, kad turėjome galimybę paliesti gyvą istoriją. Pačių tremtinių pavyko sutikti tik vieną – kiti yra jų palikuoniai. Iš tikrųjų, labai šiltai mus priėmė, papasakojo įvairių istorijų apie buitį, gyvenimą“.

 

„Pats Saulius, kaip jis ir sako, yra tarp Lietuvos ir Rusijos – jis turi dvigubą pilietybę. Mums pasakojo, kad jam visada malonu yra grįžti atgal į Lietuvą, nors, deja, dėl tam tikrų priežasčių negali čia sugrįžti visam laikui, bet jis visada sutinka lietuvius šiltai“, – prisimena L. Červonikovas.

 

Dalyvis Gytis Vercinskas pastebėjo, kad Sibire gyvenantis lietuvis dar vis gali laisvai šnekėti lietuviškai. „Labai keista, bet šis žmogus jau gal 20 metų neturėdamas su kuo kalbėti gimtąją kalba, dar vis geba aiškiai kalbėti. Taigi, pilietiškumą galima skleisti ne tik Lietuvoje.“

Kiekvieną dalyvį atvedė į ekspediciją skirtingi interesai, tačiau tikslas – vienas

 

Studentė Severija Pažemeckaitė nusprendė dalyvauti šiame projekte lydima smalsumo ir noro pažinti istoriją. „Pati norėjau patirti, ką reiškia būti ištremtam už 5000 km, nejausti namų šilumos. Aišku, šiuo atveju, tai pajusti yra sunku, nes mes visada žinome, kad galime nusipirkti bilietą atgal ir parvykti – ne taip, kaip buvę tremtiniai sovietmečiu. Tačiau mes galėjome prisidėti prie tautos istorijos atkūrimo, turėjome galimybę pabūti ten, kur jie verkė, kentėjo, dirbo. Tvarkydami kapines ir pastatydami atminimo paminklus tarsi pagerbėme juos už tai, ką jie ištvėrė“.

 

„Išsipildė mano vaizduotės sukurtas Sibiro portretas: žmonės, visa aplinka bei gamta“, – ekspedicijos dalyvį Tomą Jankų vykti į Sibirą paskatino domėjimasis istorija, šeimos vertybės bei faktas, kad jo giminės irgi buvo ištremti.

 

„Mano šeimos situacija paskatino, nes senelis buvo ištremtas ir esu girdėjęs daug istorijų, pasakojimų apie tremtinius. Taip pat į ekspediciją vykti įkvėpė šeimos suformuotos vertybės, noras domėtis savo šalies istorija ir savom akim išvysti, kaip viskas vyko. Iš tikrųjų mes matėme gyvą istoriją – tremtinius, kurie ten gyvena dar iki šiol, jaučia lietuvišką dvasią, nors ir namai yra be galo toli“, – pasakojo T. Jankus.

 

Pilietinės akcijos idėja motyvavo studentą Giedrių Tradisauską važiuoti į ekspediciją. „Ji skatina patriotiškumą ir suteikia galimybę jaunimui pasireikšti. Labai norėjau nuvažiuoti į Sibirą, pamatyti kaip ten viskas atrodo. Pati projekto idėja yra žavinga bei pilietiška“, - aiškino Giedrius.

Netikėtumai ir iššūkiai ant kiekvieno kampo

Ekspedicijos dalyvis Tomas Jankus pripažino, kad žygis buvo išties pavojingas, nes niekada nežinojo, kas jų laukia kitame žingsnyje. „Su iššūkiais susidurdavome kasdien. Niekada nežinai, kas tavęs laukia. Tai buvo trijų dienų žygis per kalnus, taigą, pavojingą gamtą. Naktį tekdavo pakaitomis budėti, norint apsisaugoti nuo laukinių žvėrių, tokių kaip meškos. Iššūkius įveikėme be problemų ir dabar esame kaip vienas kumštis“.

 

 „Jeigu lyginsime mūsų ekspediciją su 2012-ųjų, 2013-ųjų metų – šis žygis buvo ypač sunkus. Teko lipti per kalnus keturiomis, eiti per vos peržengiamus brūzgynus. Mūsų tikslas buvo pasiekti kapines ir nors važiuoti aplinkkeliais būtų paprasčiau, bet kelias būtų buvęs žymiai tolimesnis. Tad žygiavę trumpiausiu keliu, išvydome tikrąją Sibiro gamtą. Sudėtingiausias išbandymas ir buvo šis žygis, nes kuprinė be galo sunki ir supranti, kad neturi kur traukis – jokios kitos susisiekimo priemonės neturi, tik savo kojas“, – užsidegusi pasakojo dalyvė Severija Pažemeckaitė.

 

Istorija modernioje valstybėje, kuriai sėkmingai veikti reikalingas aktyvus piliečių įsitraukimas ir valstybės idėjos puoselėjimas, tautos savivokai tampa būtina viena sąlyga – pateikti istorinio valstybės ir jos ilgaamžiškumo vaizdą. Todėl tokie projektai, kaip  „Misija Sibiras“, kurie skatina jaunosios bendruomenės įsitraukimą į aktyvų visuomeninį gyvenimą, paremtą pilietiškumu ir patriotiškumu, yra tikrai reikalingi.

 

„Misija Sibiras“ – yra jau devintus metus labdaros ir paramos fondo „Jauniems“ organizuojamas jaunimo pilietiškumą bei patriotiškumą ugdantis projektas. Šios ekspedicijos dalyviai buvo atrinkti po atrankos, kai turėjo įveikti bandomąjį žygį. Šiemet tai buvo jau tryliktasis „Misija Sibiras“ žygis.

 

Straipsnio autorė „Žinau viską“ jaunųjų žurnalistų tinklo narė Patricija Babrauskaitė