Europos jaunimo portalas
Informacija ir galimybės visos Europos jaunimui.

Pokalbis apie neformaliojo ugdymo naudą

Interviu apie neformaliojo ugdymo privalumus su neformaliojo ugdymo programų iniciatoriais Lietuvoje ir Latvijoje.

Miglės Labeikytės nuotrauka

 

Ar esi kada susimąstęs, kokią naudą tavo asmeniniam tobulėjimui teikia švietimo sistema? Anksčiau tai buvo įrankis susirasti geresnį darbą. Šiandien universitetas tapo tikslu. Jauni žmonės nežinodami, ko nori iš gyvenimo, renkasi studijas Tačiau ar toks pasirinkimas yra iš tiesų teisingas? Kas galėtų padėti apnikus dvejonėms apie tolimesnę ateitį po mokyklos? Galbūt atsakymas slypi neformaliojo ugdymo veikloje? Svarbiausias neformaliojo ugdymo privalumas yra lankstumas. Gebėjimas prisitaikyti prie individualių žmogaus poreikių ir pokyčių visuomenėje. Jis gali pasitarnauti ne tik ugdant asmenybę, bet ir tobulinant profesinius įgūdžius.

 

Rytų partnerystės jaunimo forume susipažinau su neformaliojo ugdymo programų iniciatoriais Lietuvoje ir Latvijoje. Inga Čėsnaite, „Tarptautinių jaunimo apdovanojimų“ programos vadove, Laura Bačinskiene, Jaunimo reikalų departamento Informacijos analizės ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja, ir Inese Shubevica, nevyriausybinės organizacijos „Jaunimo lyderių koalicija“ vadove Latvijoje.

 

Ingos patirtis nevyriausybinių organizacijų sektoriuje atskleidė, kaip neformaliojo ugdymo programos praturtino jos universitetines žinias bei padėjo ieškant darbo.

 

Nuo paprastos savanorės iki organizacijos kūrėjos

 

„Mokiausi ir gyvenau Kaune. Įstojusi į psichologiją pradėjau domėtis papildoma veikla. Dar mokykloje buvau moksleivių tarybos narė, miesto savivaldose atstovavau jaunimo organizacijoms, todėl norėjosi įsitraukti į papildomą socialinę veiklą, būti ne vien tik universiteto studente. Per draugus ir pažįstamus atėjau į „Jaunimo liniją“ – emocinės paramos telefonu ir laiškais tarnybą. Praėjau atranką ir tapau savanore konsultante. Ši patirtis praplėtė mano akiratį, sutikau daugybę žmonių, susipažinau su nevyriausybiniu sektoriumi, projektais. Vėliau sugalvojome, kaip galėtume įgyvendinti struktūrinius pokyčius organizacijoje, tapau ta, kuri moko naujus atėjusius konsultantus, prisidėjau strategijos kūrimo. Taigi tas kelias buvo nuo paprasto savanorio iki organizacijos kūrėjo“.

 

Pasak Ingos, savanoriavimo patirtis sustiprino jos teorines žinias, įgytas studijų metu, ir pagelbėjo ieškant darbo: „Būnant šioje organizacijoje užsimezgė pažįstamų tinklas, įgijau labai daug žinių, papildančių mano universitetinį išsilavinimą, ši patirtis labai stipriai pagerino studijų kokybę. Čia buvo labai daug praktikos, o universitete buvo labai daug teorijos. Man tai padėjo geriau integruotis į darbo rinką. Jau turėjau tam tikros praktinės patirties ir atėjusi į darbą jau žinojau, ką pasakyti, ką padaryti, galėjau remtis savo patirtimi.“

 

Rytų partnerystės jaunimo forume teko išgirsti ir daugiau panašių asmeninių istorijų, kaip neformaliojo ugdymo programos pakeitė žmonių gyvenimus, leido jiems suprasti, kur link iš tiesų krypsta jų širdys ir ką jie norėtų veikti gyvenime.

 

Bendradarbiavimo svarba

 

Vienai organizacijai dirbti su didelėmis problemomis ir neformaliojo ugdymo plėtra yra nepaprastai sudėtinga. Todėl siekiant sustiprinti neformaliojo ugdymo plėtrą yra svarbu skatinti dialogą tarp įvairių institucijų ir skirtingų visuomenės grupių atstovų. Mano pašnekovė Laura Bačinskienė paminėjo, kad vienas iš šiandieninių iššūkių, vykdant neformaliojo ugdymo programą, yra skirtingų ministerijų bendradarbiavimas.

 

Inese Shubevica pasidalino savo pasakojimu, kaip įvairių profesijų atstovai susivienijo tam, kad parengtų jaunimo darbo strategiją Jūrmaloje: „Prieš keletą metų įgyvendinome vieną projektą Jūrmaloje, kuris subūrė pačių įvairiausių profesijų atstovus ir skirtingas valdžios institucijas. Mūsų nevyriausybinė organizacija surengė mokymus apie jaunimo projektų ruošimą ir įgyvendinimą. Po jų dalyviai turėjo parengti projektus savo vietinėje bendruomenėje ir grįžti pas mus su įvertinimu. Dalyviai nusprendė dirbti su jaunimo darbo strategijos kūrimu Jūrmaloje: išsirinko tarybą, suorganizavo daugybę susitikimų su politikais, atsakingais departamentais ir jaunimu. Susitikimų metu kalbėjosi apie šios strategijos įgyvendinimą, svarbą ir jaunimo poreikius. Gegužę buvo pateikta paraiška miesto tarybai. Birželį – sukurta 20 žmonių darbo grupė dėl jaunimo darbo strategijos kūrimo.“ Anot mano pašnekovės, ši darbo grupė buvo unikalus pavyzdys Latvijoje. Atstovai buvo surinkti iš visų sektorių: jaunų žmonių mokyklose ir universitetuose, švietimo institucijų, nevyriausybinių organizacijų, taip pat bedarbiai ir jaunos mamos.

 

Pasiteiravau, kaip sekėsi organizuoti darbą tokioje komandoje, sudarytoje iš pačių įvairiausių sričių atstovų? Inese atsako, kad susitikimai būdavę nepaprastai produktyvūs, jų metu vykdavo diskusijos, žmonės ieškodavo informacijos, statistikos duomenų apie tam tikrus departamentus, taip pat turėjo apie 20 konsultacijų su jaunimo politikos ekspertais: „Jie iš tiesų stengėsi kuo labiau įsigilinti į tai, kas dėjosi Jūrmaloje, suprasti, ko jaunimui reikia ir ką jie norėtų veikti. Gruodį šis dokumentas buvo nusiųstas miesto tarybai, kur buvo svarstomas pusę metų. Buvo peržiūrima, diskutuojama ir koreguojama, kol galiausiai po vienerių metų diskusijų dokumentas buvo patvirtintas.“

 

Anot Inesės, svarbiausia skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir dialogą. Inesė paminėjo, kad tai galima daryti rengiant seminarus valdžios atstovams apie jaunimo psichologiją ir poreikius, kuriant darbo grupes, sudarytas iš nevyriausybinių organizacijų ir valdžios atstovų bei kitų ekspertų, kuri rinktų informaciją, susijusią su įstatymais bei pasiūlymais dėl jaunimo problemų sprendimo; rengiant veiksmų planus neformaliojo ugdymo plėtrai skirtingu lygmeniu bei organizuojant informacines kampanijas.

 

Eurodesk Lietuva ir ES programos “Veiklus jaunimas” jaunoji žurnalistė Girmantė Kareivaitė

Paskelbta: P, 16/12/2013 - 12:07


Tweet Button: 


Info for young people in the western balkans

Reikia specialisto pagalbos ar patarimo?

Teiraukitės mūsų!