Den europeiske ungdomsportalen
Informasjon og muligheter for unge i aldersgruppen 13 til 30.

„Erasmus“: noras pažinti skirtingas kultūras, o galbūt – save?

„Erasmus“ – bent viena ausimi girdėtas arba žiniasklaidoje regėtas pavadinimas. Tai galimybė, kuria pasinaudoti pasiryžta ne kiekvienas studentas.

„Žinau viską“ žurnalistė Meda Krisiūnaitė

 

Dažnai kyla neramumų dėl to, kad teks palikti gimtąją šalį, pusmečiui ar net dviems atsisveikinti su savo šeima, draugais. Jaunuolius baugina mintis, kad per tam tikrą laikotarpį reikės iš visų jėgų stengtis įsitvirtinti nepažįstamoje valstybėje, susidoroti su iškilusiais iššūkiais, išvykti ieškoti savo laimės visiškos nežinomybės link. Šį kartą apie savo džiaugsmus ir rūpesčius pasakoja Vilniaus universiteto studentė Živilė Karevaitė, kuri pasinaudojusi „Erasmus“ galimybe pusmečiui pasiryžo išvykti į Norvegijoje esantį mažą miestelį pavadinimu Volda ir ten tęsti žurnalistikos studijas Voldos universiteto koledže (Volda University College). 

 

Paklausta, kokiomis savybėmis pasižymi mergina, ji apibūdina save kaip ypač kritišką, nuolat sau keliančią reikalavimus ir tikslus: „Iš tikrųjų sau esu kritiška labiau nei bet kam kitam. Dėl to viską, ko imuosi, bandau padaryti taip, kad vėliau likčiau patenkinta rezultatu. Nesakau, kad tai visada pavyksta padaryti, bet procesui atiduodu visas jėgas. Keliu sau didelius tikslus, tačiau reikalavimai nuo jų neatsilieka. Manau, kad kuo didesnį ilgalaikį tikslą turėsi, tuo labiau stengsiesi jį pasiekti, nuolat tobulėsi ir mokysiesi.“

 

Živilė teigia, kad kelionės yra jos didžiausia silpnybė, kuriai galėtų išleisti paskutines savo santaupas, todėl tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl ji pasinaudojo galimybe tęsti mokslus visai nepažįstamoje šalyje: didelis noras pažinti kitas kultūras bei jų gyvenimo įpročius. Tuo metu, kai Živilė gavo žinią, kad būtent jai yra suteikta galimybė studijuoti Norvegijoje, ji atostogavo Paryžiuje, tad likusį laiką merginą lydėjo šypsena.

 

Pasirinkimą pasirinkti  lietingą ir nuolat pučiančių vėjų valstybę – Norvegiją – lėmė tai, kad šioje šalyje buvo siūloma galimybė studijuoti viename geriausių universitetų žurnalistikos srityje. Paklausus, kokie didžiausi sunkumai Živilei iškilo Norvegijoje, mergina atsako, kad vienintelė iškilusi sunkinanti aplinkybė buvo didžiulės kainos: „Norvegija beprotiškai brangi šalis ir kiekvieną vakarą prie kavos puodelio ar alaus bokalo nepasėdėsi. Dėl to visas gyvenimas verda namuose.“ Beje, mergina dėl to per daug nedūsauja, nes gyvena su kitais studentais bendrabutyje, kuriame tikrai smagu.

 

Nors Živilė tvirtina, kad kitataučius universiteto bendruomenė priima šiltai ir maloniai, tačiau teigia, kad gatvėje sutikti žmonės nėra linkę be reikalo šypsotis ir veltis į draugiškus pašnekesius su nepažįstamaisiais. Živilei paklausus norvegų nuomonės dėl vis didėjančio imigrantų skaičiaus gimtinėje, šie atsako: „Neturime nieko prieš juos iki tol, kol jie laikosi Norvegijos įstatymų.“

 

Ar mergina įsivaizduoja savo ateitį užsienyje nėra tikra, tačiau šiuo metu jos tikslas yra pamatyti ir aplankyti įvairius pasaulio kampelius. Kalbėdama apie studijų skirtumus Norvegijoje ir Lietuvoje, studentė neslepia to, jog skirtumai tikrai dideli: „Vietoje septynių dalykų, kuriuos dabar mokosi mano kurso draugai Lietuvoje, čia studijuoju du. Paskaitą retai veda vienas dėstytojas, dažniausiai – du ar net trys. Vizituojančių dėstytojų čia atvyksta labai daug. Tačiau didžiausias skirtumas yra tai, jog čia pirmoje vietoje yra ne teorinės žinios, bet jų pritaikymas praktikoje. Tai atsispindi ir egzaminuose, kuriuose ne sėdi ir tris valandas atsakinėji į klausimus, bet giniesi savo darbų  portfelį, žodžiu argumentuoji pasirinkimus, net fotografuoji. Tik egzamino gale gauni keletą klausimų iš teorijos, kurios nereikia „iškalti“ – turi suprasti dalyko istorijos raidą. Sunku atsistebėti, kad profesoriai nebando puikuotis prieš studentus savo kompetencija ar profesiniu laipsniu, yra ypač geranoriški, negaili asmeninio laiko ir noro sužinoti apie tavo šalį.“

 

Išvykus svetur, yra sukaupiamas didžiulis žinių bagažas, tačiau kokį bagažą susikrovė Živilė?

 

„Sužinojau, kokie panašūs, bet savo kultūromis ir įpročiais skirtingi esame! Ispanai negali gyventi tokioje rimtoje ir ramioje aplinkoje, kurią dievina norvegai. Tokių pavyzdžių per šį pusmetį buvo labai daug, kuriuos smagu atrasti, apie juos kalbėti, diskutuoti, iš kur jie atsiranda. Daug išmokau universitete, tai buvo labai praktiškos studijos, vertingos ir realiai pritaikomos kasdieniame žurnalisto darbe. Dėl to ypač džiaugiuosi. Tačiau uždariusi universiteto duris, tiek pat pasiėmiau ir iš gyvenimo. Galimybė turėti draugų iš viso pasaulio yra nuostabi“, pažymi mergina.

 

Tiems, kurie dar neapsisprendžia, ar verta pasirinkti „Erasmus“ programą ir išvykti svetur, Živilė turi atsakymą: „Kad ir kokią šalį pasirinksi, tikrai nepasigailėsi. Pusė metų pralekia tikrai greitai, tačiau patirtis, kalbos praktika, nauji draugai ir žinios išliks visam gyvenimui. Nepraleisk šanso pagyventi kitoje valstybėje, nes būtent išvažiavęs iš namų supranti, ką jie tau reiškia.“

 

Publisert: Tor, 09/07/2015 - 13:39


Tweet Button: 

New!


Info for young people in the western balkans

Trenger du eksperthjelp eller råd?

Ask us!