Europos jaunimo portalas
Informacija ir galimybės visos Europos jaunimui.

Filosofija: studijuoti ar nestudijuoti?

Senovės filosofų užrašytos mintys, išsaugotos iki šių dienų, laikomos konservatoriškomis ir neveikliomis — štai toks stereotipas sklando visuomenėje.

„Žinau viską“ jaunoji žurnalistė Julija Mackevičiūtė

 

Nesuklysiu sakydama, jog šis gyvenimo tiesas pažinti padedantis mokslas yra kiek pamirštas: mokyklose, priešingai nei senovėje, filosofija kaip pamoka neegzistuoja, o aukštosiose mokyklose studentai, skaitydami filosofinius veikalus, vargiai ką tesuvokia. Tačiau filosofijai esat „nemadingai“, yra žmonių, pasirinkusių ją studijuoti. Šių studijų „už“ ir „prieš“ atskleidė studentas Ugnius Babinskas.

 

Kada nusprendei, kad studijuosi filosofiją?

Imtis filosofijos galutinai apsisprendžiau besibaigiant žurnalistikos bakalauro studijoms. Šiuo metu kaip laisvasis klausytojas esu pasišventęs metų trukmės parengiamosioms studijoms, visai neseniai laikiau ir pirmuosius egzaminus. Po antrojo semestro, o tiksliau jau kitais studijų metais, tikiuosi sėkmingai tapti filosofijos magistrantu.

 

Kuo šios studijos tave traukė?

Savo fundamentalumu. Nuo pat mokyklos laikų mane domino įvairūs metateoriniai klausimai. Jaučiau vis labiau augantį poreikį gilintis į kažką esminio, tai, kas man atrodytų iš tiesų reikšminga ir svarbu. Filosofija  yra unikalus žmogiškojo pažinimo būdas, išskirtinė kultūros forma, kuria siekiama paties esmingiausio daiktų, visos tikrovės pažinimo. Kaipgi gali nedominti tokie dalykai?

 

Kaip manai, kokių savybių žmogus turi turėti, kad filosofijos studijos jam būtų ir įdomios, ir įkandamos?

Į bet kokį mokslą besigilinančiam studentui, nesvarbu, jis domėtųsi filosofija ar fizika, svarbiausia yra būti motyvuotam. Be nuoširdaus noro mokytis bet kuri studijų programa bus ir varginanti, ir nuobodi. Tas pats galioja ir susidomėjimo filosofija atveju. Žmonės gali vienodai entuziastingai gilintis į šią sritį, tačiau daryti tai skirtingais būdais, dėmesį skiriant turinio požiūriu priešingoms temoms, vienas kito atžvilgiu turėti visiškai nederantį charakterį. Kad ir kaip bebūtų, svarbiausia, mano nuomone, yra troškimas siekti žinių ir gebėjimas mėgautis pažinimo procesu, nesvarbu, kokia forma jis vyktų – paskaitos, seminaro, diskusijos, knygos skaitymo ar filosofinio dialogo.                                                                                                                   

 

Kodėl rekomenduotumei šias studijas arba kodėl siūlytumei ten nestoti?

Stoti į filosofiją rekomenduočiau kiekvienam, kuris nepasitenkina mokslinių žinių teikiamais atsakymais apie žmogų ir jam prieinamą tikrovę. Atsiribodamas tiek nuo savo Alma Mater, tiek nuo kituose universitetuose siūlomų šios srities studijų programų, galiu pasakyti, kad gilinimasis į filosofiją yra prasmingas jau vien tuo, kad priverčia kritiškai paklausti to, kas visuomet atrodė savaime suprantama, visiems žinoma, akivaizdu, kuo abejoti, atrodė, iš esmės neįmanoma. Filosofijos studijos keičia mąstymą, ugdo savarankiškumą, lavina įžvalgumą, suteikia daug iš pažiūros nevertingų, tačiau kiekvienam žmogui, kaip asmenybei, svarbių žinių.

 

Ar sunku mokytis filosofijos?

Nėra sunku mokytis filosofijos, siekiant bendrais bruožais perprasti vienus ar kitus tekstus, tačiau ją studijuoti, keliant sau tikslą įsigilinti ne tiek į filosofų sistemas, kiek į pačias filosofines problemas, kurių sprendimui tos sistemos ir yra skirtos, tikrai nelengva. Nusimanyti gali kiekvienas, tačiau norintis tam tikrą dalyką išmanyti, mokslams turi skirti daug jėgų. Šiuo požiūriu filosofijos studijos nėra išskirtinės.

 

Ką patartumei abiturientui, prieš stojant į filosofiją?

Apsilankyti filosofijos fakultete ir sudalyvauti bent vienoje paskaitoje.

Paskelbta: S, 26/04/2015 - 09:53


Tweet Button: 

New!


Info for young people in the western balkans

Reikia specialisto pagalbos ar patarimo?

Teiraukitės mūsų!