Europos jaunimo portalas
Informacija ir galimybės visos Europos jaunimui.

Skandinavistika – vis daugiau populiarumo sulaukianti specialybė

Ar žinojai, kad laimingiausių pasaulio valstybių penketuke puikuojasi net trys Skandinavijos regiono šalys, o Danija jau kurį laiką karaliauja sąrašo viršuje?

„Žinau viską“ žurnalistė Karolina Panto.

 

Tuo patikėti nesunku, juk šiauriau esančios vietos, ko gero, žavi ne vieną jauną žmogų – valstybės garsėja aukštu pragyvenimo lygiu, įspūdinga gamta, modernia visuomene ir laisvu požiūriu į gyvenimiškus dalykus.

 

Gal tai ir paaiškina faktą, kodėl jau kelerius metus iš eilės prie dažniausiai abiturientų pasirenkamų studijų programų, tokių kaip medicina, teisė ar ekonomika, puikuojasi ir skandinavų filologijos studijos. Prestižu vadinama programa tokia yra ne veltui – norėdamas patekti į valstybės finansuojamą vietą, abiturientas turi turėti ganėtinai aukštą konkursinį balą, o jau esami studentai labai dažnai sulaukia svečių vizitų iš įvairių Skandinavijos valstybių. Lietuvoje ši filologijos programa vykdoma Vilniaus universitete jau nuo 1990 m., o 2006 m. Skandinavistikos katedra buvo reorganizuota į modernų Skandinavistikos centrą, kuris sulaukia daug šiltų atsiliepimų – nedidelis, atrodo jaukiai, o tradicinį „laba diena“ jau seniai yra pakeitęs mažiau formalus švediškas „hej“ ir kiti pasisveikinimai norvegų, danų kalbomis.

 

Dabartiniai studentai, motyvuodami savo apsisprendimą, turi galimybę mokytis vieną iš trijų – norvegų, švedų, danų – kalbų. Neseniai mokyklą baigusiai pirmakursei Viltautei Zarembaitei pasisekė – ji mokosi norimą ir populiariausia vadinamą švedų kalbą ir nesigaili apsisprendusi studijuoti šią programą: „Dar mokykloje dvejojau tarp filologijos ir socialinių mokslų. Pirmas pasirinkimas elektroninėje stojimų sistemoje buvo skandinavistika Vilniaus universitete. Sprendimą lėmė tai, jog jau anksčiau žavėjausi šiuo regionu, skandinavų visuomenės gerovės modeliu, minimalizmo estetika bei menais. Dabar studijuoju švedų kalbą, nes būtent šiai valstybei jaučiu didžiausią prielankumą. Esu patenkinta studijų įvairiapusiškumu – ne tik intensyviai mokomės pasirinktos kalbos, bet ir Skandinavijos valstybių istorijos, literatūros, kinematografijos; studentai taip pat gali mokytis suomių bei islandų kalbų. Smagu ir naudinga, kad tampama ne tik kalbos, bet ir turtingos Šiaurės šalių kultūros specialistais. Be to, po paskaitų galima dalyvauti ir prisidėti prie įvairių su Skandinavija susijusių renginių.“

 

Tolimesniam studentės mokslų keliui įtaką padarė ir tai, jog skandinavisitika yra laikoma viena iš perspektyviausių specialybių – naujos skandinavų įmonės Lietuvoje dažnai ieško darbuotojų, gebančių puikiai komunikuoti Šiaurės regiono kalbomis. Daugelis jau po antro kurso, gerai mokėdami kalbą, išvyksta uždarbiauti ar gilintis į mokslą svetur. „Aš emigruoti visam laikui neketinu – norėčiau darbo Lietuvoje, susijusio su studijuojama sritimi. O kol kas po studijų baigimo save įsivaizduoju siekiančią aukštesnio išsilavinimo ir nebūtinai šioje srityje, o galbūt socialiniuose moksluose – tuomet atsivertų dar daugiau galimybių,“ – sako Viltautė.

 

Regis, keista, jog tokia geidžiama specialybė vis dar yra girdima pirmą kartą didžiajai daliai abiturientų. Tačiau jeigu tave sudomino ši studijų sritis, nesnausk, mokykis, puikiai išlaikyk egzaminus ir prisijunk prie smagaus skandinavistų gyvenimo!

Paskelbta: A, 03/03/2015 - 12:02


Tweet Button: 

New!


Info for young people in the western balkans

Reikia specialisto pagalbos ar patarimo?

Teiraukitės mūsų!