European Youth Portal
Information and opportunities for young people across Europe.

Žemės pardavimo užsieniečiams saugikliai – kompromisas visiems?

Nuotrauka Joanos Pribušauskaitės
Šia tema, rodos, tiek rašyta ir diskutuota, kad ji jau visiškai išsemta. Tačiau ar tikrai?

Bent šiek tiek atidžiau pasigilinus į žemės pardavimą užsienio piliečiams liečiančius faktus, tai yra, įstatymus, apklausas ir tyrimus, o ne žiniasklaidos teikiamą informaciją, iškyla daug klausimų. Šis straipsnis ir bandys paprastai, aiškiai ir nuosekliai išdėstyti visą su žemės pardavimu susijusią informaciją, kad galėtum susidaryti vaizdą, kaip buvo anksčiau ir kaip būtų 2014 m. birželio 29 dieną vyksiančiame referendume tautai priėmus neigiamą sprendimą.

 

Girdint žiniasklaidoje nuolat minimą žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimo panaikinimą, susidaro įspūdis, kad ne Lietuvos piliečiai įsigyti žemės Lietuvoje negali. Tačiau tai netiesa. Pagal 1996 ir 2003 metų Konstitucijos 47 straipsnio pataisas tiek juridiniai, tiek privatūs užsienio asmenys gali įsigyti žemės Lietuvoje. Taigi, kas keistųsi?

 

Anksčiau užsienio piliečiams, norintiems įsigyti žemės Lietuvoje, buvo taikomi kitokie reikalavimai nei Lietuvos piliečiams. Privatūs užsienio asmenys turėjo įrodyti, kad ne mažiau kaip 3 metus gyveno Lietuvoje ir vertėsi žemės ūkio veikla. Juridiniams užsienio asmenims, įsteigusiems filialus Lietuvoje, nebuvo taikomas 3 metų gyvenimo Lietuvoje kriterijus. Tereikėjo įrodyti, kad pastaruosius 3 metus vertėsi žemės ūkio veikla.

 

Jei nutarsime pardavinėti žemę užsieniečiams pagal Europos Sąjungos standartus, pretendentai įsigyti žemės ūkio paskirties žemę nebebus skirstomi į Lietuvos ir užsienio piliečius. Įsigyjant žemės sklypą, visiems bus taikomi vienodi standartai. Pirkdamas daugiau nei 5 ha žemės, fizinis asmuo turės įrodyti savo kompetenciją, grindžiamą mažiausiai 3 metus trunkančia ūkininkavimo patirtimi, įskaitant ir žemės ūkio studijas. Trejų metų ūkininkavimo terminas taikomas ir juridinėms institucijoms, bet šios dar turi 50 procentų visų savo pajamų gauti iš žemės ūkio veiklos. Privatiems asmenims žemę bus galima įsigyti tik savo gyvenamoje arba su ja besiribojančioje savivaldybėje. Šis saugiklis tarsi siekia žemę atiduoti tik į Lietuvos gyventojų rankas, užkirsdamas kelią neatsakingai veiklai savo gyvenamoje teritorijoje. Tai – atsakas į nuogąstavimus, kad užsieniečiai, kuriems visiškai nerūpi Lietuvos likimas, su žeme darys ką nori. Viliamasi, kad ten, kur pats gyveni, teršti ar visų miškų iškirsti nekils ranka. O gal ir kils, kas čia žino? Lyg visi lietuviai užsiimtų tik socialiai atsakinga žemdirbyste ir galvotų apie valstybės gerovę, o ne asmeninį pelną. O kur dar būtinybė parduodamą žemės sklypą visų pirma pasiūlyti valstybei, po to šalia esančios žemės savininkui ir tik tada savarankiškai ieškoti pirkėjų? Ar tai nepažeidžia savininko teisės laisvai disponuoti savo turtu ir jį parduoti kam panorėjus? Atrodo, lyg norėta išsaugoti žemę saviškių rankose. Susidaro įspūdis, kad užsieniečiais žemės pirkėjais visiškai nepasitikima ir daroma viskas, kad jiems įsigyti žemę būtų kuo sudėtingiau. Jei daroma tokia prielaida, ar nebūtų geriau žemės pardavimo sąlygų jiems nekeisti ir neapsunkinti savęs pačių? Suprantama, kad saugikliais atsižvelgiama į visus referendumo šalininkų nuogąstavimus. Tačiau tokiu atveju nė viena pusė nelieka patenkinta: žemė užsieniečiams vis tiek pardavinėjama, tik jai įsigyti taikomi nelabai racionalūs apribojimai, kurie, visų pirma, Lietuvos piliečiams apsunkina žemės įsigijimą.

 

 O juk vienintelis dalykas, kurio reikėtų bijoti – tai nekonkurencingos aplinkos Lietuvos pirkėjams sudarymas, kai užsieniečiai galės pasiūlyti keliskart daugiau nei lietuviai. Ekonomikos ekspertai nedidelį žemės ūkio paskirties žemės kainų šuolį prognozuoja labai trumpam. O ir žemės pirkėjų iš užsienio antplūdžio taip pat nenusimato. Juos domintų nebent dideli – 500-1000 hektarų dydžio – žemės sklypai, kuriuos užsienio kompanijos, jei norėjo, jau nupirko. Pavienių ūkininkų 10-15 hektarų dydžio žemės plotelių niekas nepuls pirkti. O ar moralu nesuteikti savo šalies piliečiams pirmenybės įsigyjant šalies žemę, spręsti liks tau.  

Published: Fri, 27/06/2014 - 12:18


Tweet Button: 

New!


Info for young people in the western balkans

Need expert help or advice?

Ask us!