Europos jaunimo portalas
Informacija ir galimybės visos Europos jaunimui.

„Purpurinis vakaras“ varvėjo devintąkart

Akt. Ainis Storpirštis muzikiniame spektaklyje „Angelų pasakos
Akt. Ainis Storpirštis muzikiniame spektaklyje „Angelų pasakos“ (nuotr. aut. Vytas Tomašauskas)
Prieš beveik penkerius metus, kuomet atradau ir pradėjau branginti dainuojamosios poezijos žanrą, sau pažadėjau, jog kada nors būtinai apsilankysiu nacionaliniame bardų festivalyje „Purpurinis vakaras“, kuris vyksta Anykščiuose.

Akys visuomet raibo nuo ten pasirodančių atlikėjų, įspūdingų festivalio nuotraukų bei vaizdo įrašų. Bet, kaip sakoma, geriau vienąkart pamatyti, negu šimtus kartų tik girdėti. Esu laiminga, jog šiemet taip ilgai puoselėtą savo bardiškąją svajonę išpildžiau. Ir, regis, su kaupu.

 

Aplinka ir oras

 

Rodos, geresnės aplinkos festivaliui kaip Anykščių Dainuvos slėnis negalėtum surasti  –  vietovė nutolusi vos keletą kilometrų nuo miesto centro, į kurį gali nueiti palei Šventąją upę nutiestu pėsčiųjų taku. Kalbant apie orą, kad ir kaip banaliai beskambėtų, buvo lyg užsakytas: per tris festivalio dienas – nė vieno pilko lietaus debesies, vien tik saulė ir maloni šiluma, kuri garantavo, jog festivalis tikrai pavyks.

 

Palapinių miestelis

 

Vietiniai gyventojai teigė, jog visi aplinkui Anykščius esantys viešbučiai buvo užsakyti jau prieš keletą savaičių. Puiki alternatyva bardų muzikos ištroškusiems klausytojams – palapinių miestelis, esantis visai šalia didžiosios scenos: didelėje pievoje, šalia Šventosios upės, įsikūrė kelios dešimtys palapinių. Jų gyventojai, net ir pasibaigus kiekvienos dienos koncertams, neskubėdavo eiti miegoti – kūrė laužus ir iki paryčių dainavo mėgstamiausias bardų dainas, kartu pusryčiavo bei dalinosi neišdildomais įspūdžiais.

 

Vaikams ir ne tik

 

Svarbu paminėti, jog festivalis „Purpurinis vakaras“ skirtas ne tik ištikimiausiems dainuojamosios poezijos mylėtojams, bet ir šeimoms, norinčioms kartu praleisti įdomų savaitgalį. Šeštadienio popietę – antrąją festivalio dieną šalia Anykščių kultūros centro pradėjo aktorius Giedrius Arbačiauskas su koncertu „Bardo pasaka – vienaragis“. Į pasirodymą susirinko daugybė mažųjų žiūrovų su tėveliais bei seneliais. Atlikėjas jau nuo pat pirmųjų minučių įtraukė visus žiūrovus į pasaką, kurioje buvo ne tik lietuvių liaudies, bet ir kitų tautų pasakų motyvai. Po valandos į Anykščių kultūros centro didžiąją salę kvietė aktoriai Gediminas ir Ainis Storpirščiai su spektakliu „Angelų pasakos“ (rež. V. V. Landsbergis). Šeimyninis duetas, pavirtęs į angelus Mykolą ir Gabrielių, sklandė debesimis, mokė žiūrovus gyvenimo išminties: kaip atskirti pragarą ir dangų bei atliko gerai žinomas ir visų pamėgtas dainas: „Archangelai“, „Apie panašų į ožį Liucipieriuką“. Kad šeštadienio bardiškieji muzikiniai pietūs buvo „kultūringai skanūs“, buvo galima lengvai suprasti – po pasirodymo aktoriams atsistoję plojo dešimtys mažųjų ir vyresnių žiūrovų, kurie plojimais norėjo padėkoti už padovanotas nepaprastas akimirkas.

 

Atlikėjai

 

Pirmojo festivalio vakaro koncerto akcentas – jaunieji atlikėjai. Penktadienio, pirmosios festivalio dienos,  vakaras leido darkart pasidžiaugti, jog Lietuvoje bardų kultūra yra aktuali ne tik vyresniems žmonėms, bet ir jaunimui. Jauni žmonės noriai ir originaliai perteikia Vytauto Kernagio dainas, skaito žymių lietuvių poetų kūrybą ir rašo tekstus savo sukurtai muzikai. Svarbu paminėti, jog dauguma  jaunųjų atlikėjų – Viktorija Pranaitytė, Valentinas Abarius ir kiti –  iš Jaunųjų bardų stovyklos, kuri šįmet vyko jau ketvirtą kartą. Tai darkart įrodo, jog jaunimas noriai semiasi patirties, stengiasi tobulėti  bei skleidžia žinią apie save. Džiugu, jog festivalis tapo viena iš vietų, kur jaunieji atlikėjai gali save pristatyti, o  žiūrovai – juos išgirsti. Taigi intriguojantį  jaunųjų bardų vakarą vainikavo visų jau pamėgtos grupės „Baltasis Kiras“, „Baltos varnos“ bei charizmatiškasis Andrius Kaniava su grupe „Origami“. Pastarasis juokais vėliau teigė, jog „Baltojo Kiro“ daina „Lupytės“ turbūt dar šimtą metų skambės visų žiūrovų ausyse bei lūpose.

 

Antrojo festivalio vakaro pasirodymai – kiekvieno bardų muzikos mylėtojo svajonė. Per keletą valandų Dainuvos slėnyje buvo galima išgirsti ir poeto Juozo Erlicko subtilių įžvalgų, ir Kosto Smorigino puikiai žinomų dainų, Giedriaus ir Agnės Arbačiauskų muzikinį tandemą, Justo Tertelio pamąstymų apie internautus, Bjelle ir „Baltų varnų“ skambesį, Domanto Razausko gyvenimiškas mintis, Ievos Narkutės melancholiškų kūrinių apie meilę. Taip pat scenoje buvo galima išvysti ir svečių iš užsienio – savo kūrybą atliko ir Lietuvos bardų kultūros mėgėjams gerai žinomas airis Denis McLaughlin su bičiule Pia Nygaard bei temperamentingosios ispanų atlikėjos Maria Rozalen ir Rocio Ramos. Visą festivalį vainikavo žymiausi Lietuvos bardai, tikri kultūros šviesuliai: Andrius Kaniava, Aidas Giniotis, Gediminas Storpirštis ir Sigitas Mickis su programa „Ten seneliai jauni...“.

 

Ir pabaigai...

 

Kaip ir prieš aštuonerius metus, taip ir šįmet, festivalį vainikavo atlikėjų, organizatorių ir savanorių atliekamas festivalio himnas  Vytauto Kernagio daina „Purpurinis vakaras“, kurį drauge padėjo traukti ir žiūrovų minia. Kurtinančio pakartojimo metu Gediminas Storpirštis kreipėsi į gausiai susirinkusius bardiškos kultūros gerbėjus su viltimi, jog kitąmet jau dešimtasis festivalis bus taip pat neužmirštamas: „Įspūdžius susimaukim į karolius ir juos nešiokime iki kitų metų“.

 

Pasipuošus širdį glostančių dainų ir neišdildomų įspūdžių bardiškuoju vėriniu, belieka kantriai laukti dešimtojo  – jubiliejinio – „Purpurinio vakaro“.

...

 

„Žinau viską“ žurnalistė Margarita Rasiulytė

Paskelbta: K, 25/08/2016 - 11:06


Tweet Button: 


Info for young people in the western balkans

Reikia specialisto pagalbos ar patarimo?

Teiraukitės mūsų!