Naršymo kelias

Darbuotojai

Atnaujinta 2012-12

Išmokos

Jei esate darbuotojas migrantas (dirbantis pagal darbo sutartį arba savarankiškai), jūs ir jūsų išlaikomi asmenys yra apdrausti pagal priimančiosios šalies socialinės apsaugos sistemą.

Jos įstatymais nustatyta, kokios išmokos jums bus mokamos ligos, motinystės arba tėvystės, išėjimo į pensiją, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, mirties, bedarbystės, ankstyvo išėjimo į pensiją atvejais ir kokios bus jūsų šeimos išmokos.

Dėl išmokų sistemų skirtumų kylančios bendros problemos

Šalies, į kuria ketinate persikelti gyventi, išmokų sistema greičiausiai skirsis nuo jūsų šalies sistemos.

Kad išvengtumėte nesusipratimų, kurių pasekmės gali būti skaudžios, prieš išvykdami išsiaiškinkite, į kokias išmokas turite teisę šalyje, į kurią rengiatės vykti.

Draudimo laikotarpiai

Daugelyje šalių jūsų teisė į išmokas priklausys nuo ankstesnių įmokų mokėjimo laikotarpių.

Šalis, iš kurios prašysite išmokų, turės įskaityti visus jūsų darbo ir įmokų mokėjimo kitose ES šalyse laikotarpius, lyg jie būtų įgyti pagal jos įstatymus.

Jei šie laikotarpiai nebūtų įskaityti, kreipkitės į mūsų pagalbos tarnybas.

Atsitikimas

Jūsų nauja gyvenamoji šalis turi įskaityti visus kitose ES šalyse išdirbtus laikotarpius

Lenkė Ana 6 metus išdirbusi  Lenkijoje persikėlė gyventi į Vokietiją ir ten dirbo 2 metus.

Nelaimei, ji pateko į avariją, po kurios nebegalėjo vaikščioti. Tuomet ji paprašė Lenkijos ir Vokietijos invalidumo pensijos.

Vokietijos valdžios institucijos prašymą atmetė, grįsdamos tuo, kad Vokietijoje ji neišdirbo 5 metų (tai minimalus laikotarpis, po kurio Vokietijoje įgyjama teisė į invalidumo pensiją).

Vis dėlto skaičiuodamos Anos darbo metus institucijos turėjo atsižvelgti ir į Lenkijoje išdirbtus laikotarpius. Viską sudėjus Anos darbo stažas yra 8 metai – gerokai ilgesnis nei Vokietijoje reikalaujamas minimalus laikotarpis.

Todėl Ana turi teisę gauti invalidumo pensiją ir Vokietijoje, ir Lenkijoje: kiekviena šalis turės mokėti pensijos dalį, proporcingą Anos darbo laikotarpiui toje šalyje.

Teisės į išmokas ES šalyse skiriasi

ES šalys gali pačios savo įstatymais nustatyti, į kokias išmokas turėsite teisę, po kiek darbo metų įgysite teisę į bedarbio pašalpą, kokios bus išmokų skaičiavimo taisyklės ir jų mokėjimo trukmė. Pavyzdžiui, savo gimtojoje šalyje galite turėti teisę gauti bedarbio pašalpą 24 mėnesius, o dabartinėje gyvenamojoje šalyje – tik 12 mėnesių.

Jei jus domina jūsų teisė į bedarbio pašalpą, turite būtinai išsiaiškinti:

  • kiek laiko turite išdirbti, kad įgytumėte teisę į bedarbio pašalpą;
  • kokie koeficientai taikomi skaičiuojant išmokas;
  • kokia išmokų mokėjimo trukmė.

Netekus darbo bedarbio pašalpos paprastai reikia prašyti toje šalyje, kurioje buvo paskutinė darbovietė.

Jei norite sužinoti, ar galite grįžti į savo šalį ir užsiregistruoti joje kaip darbo ieškantis asmuo, susisiekite su jos užimtumo tarnybomis.

Atsitikimas

Kiekviena šalis turi savo išmokų skirstymo taisykles

Danė Linė gyveno ir dirbo Kipre, bet praradusi darbą paprašė tenai bedarbio pašalpos.

Deja, ji labai nusivylė sužinojusi, kad pašalpą gaus tik 156 dienas. Danijoje bedarbio pašalpa mokama net iki 4 metų. Mergina visiškai nesitikėjo, kad skirtumas gali būti toks didelis.

ES šalių socialinės apsaugos sistemos labai skiriasi. Prieš vykdami į kitą šalį išsiaiškinkite, kokios joje jūsų teisės.

Skirtingose šalyse išmokų dydžiai yra labai nevienodi. Ypač skiriasi šeimos ir tėvystės išmokos. Kai kuriose šalyse jos visai nemokamos.

Plačiau apie:

šeimos ir tėvystės išmokas

Jei prašote invalidumo pensijos, kiekviena šalis, kurioje esate dirbęs (-usi), gali reikalauti, kad jus apžiūrėtų gydytojas. Viena šalis gali pripažinti 70 % jūsų invalidumą, kita – apskritai jo nepripažinti.

Po darbo užsienyje tapote bedarbiu

Netekus darbo bedarbio pašalpos paprastai reikia prašyti toje šalyje, kurioje buvo paskutinė darbovietė.

Jei kasdien važinėjote dirbti į užsienį (pagal sutartį ar savarankiškai), išmokų turite prašyti savo gyvenamojoje šalyje.

Jei paskutinį kartą, kai buvote įdarbinta(s) arba dirbote savarankiškai, gyvenote kitoje ES šalyje, negu ta, kurioje dirbote, tačiau į gyvenamąją šalį grįždavote rečiau nei kartą per savaitę, galite prašyti bedarbio pašalpos gyvenamojoje šalyje arba šalyje, kurioje paskutinį kartą dirbote.

Tam tikromis aplinkybėmis bedarbio pašalpą galima perkelti į kitą ES šalį ir ieškotis darbo tenai. Pašalpos perkeliamos paprastai 3 mėnesiams, bet šis laikotarpis gali būti pratęstas iki 6 mėnesių.

Dėl savo teisės į bedarbio pašalpą kreipkitės į atitinkamos šalies užimtumo tarnybas.

Atsitikimas

Išsiaiškinkite, kur turite teisę prašyti bedarbio pašalpos

Artūras 2008 m. Vokietijoje tapęs bedarbiu iš karto išvyko dirbti į Vengriją. Ten jis pasirašė vienerių metų darbo sutartį. Oficialiai jis tebegyveno Vokietijoje ir į ją reguliariai grįždavo. Vėliau jis vėl neteko darbo. Artūras galėjo paprašyti bedarbio pašalpos Vengrijoje, bet nusprendė grįžti į Vokietiją. Ten jis gavo pašalpą be jokių sunkumų.

Pirmiau nurodytos taisyklės galioja savarankiškai dirbantiems asmenims nuo 2010 m. gegužės 1 d. Jei jūsų teisių nepaisoma, kreipkitės į mūsų pagalbos tarnybas.

Gyvenimas darbovietės šalyje

Jei netekęs (-usi) darbo nusprendžiate pasilikti šalyje, kurioje buvote įdarbinta(s), turite užsiregistruoti kaip darbo ieškantis asmuo. Turėsite tokias pačias teises kaip tos šalies piliečiai.

Jei jums reikėtų pateikti pažymėjimus, patvirtinančius darbo ir socialinio draudimo laikotarpius užsienyje, šalyse, kuriose dirbote anksčiau, gali tekti paprašyti U1 formos (buvusios E 301 formos).

Jei jūsų paraišką tvarkančiai institucijai šio dokumento nepateiksite, ji galės tiesiogiai paprašyti reikiamos informacijos iš kitų šalių. Vis dėlto užpildyta U1 forma gali padėti institucijai jūsų paraišką sutvarkyti greičiau.

Grįžimas į savo šalį

Jei netekę darbo nuspręstumėte grįžti į savo gimtąją šalį, turėtumėte susisiekti su nacionaline užimtumo tarnyba ir išsiaiškinti, ar tebeturite teisę gauti bedarbio pašalpą po gyvenimo užsienyje.

Jei taip, turėsite:

  • iš karto ten užsiregistruoti kaip darbo ieškantis asmuo ir
  • šalyje, kurioje paskutinį kartą dirbote, paprašyti U1 formos (buvusios E 301 formos).

Jei jūsų paraišką tvarkančiai institucijai šio dokumento nepateiksite, ji galės tiesiogiai paprašyti reikiamos informacijos iš kitų šalių. Vis dėlto užpildyta U1 forma gali padėti institucijai jūsų paraišką sutvarkyti greičiau.

Jei savo gimtojoje šalyje teisės į pašalpą neturite, galite paprašyti leidimo perkelti 3 mėnesiams bedarbio pašalpą iš šalies, kurioje tapote bedarbiu (-e):

  • į šalį, kurioje gyvenote anksčiau, arba
  • į bet kurią kitą šalį, kurioje norite ieškoti darbo.

Taip pat žr.

Ieškančių darbo asmenų teisės perkelti bedarbio pašalpą į kitą ES šalį

Formos, kurių jums prireiks

Kad jums skirtos išmokos būtų perkeltos iš vienos šalies sistemos į kitos šalies, atvykę į naują šalį veikiausiai turėsite pateikti šią formą:

U1 formą (buvusią E 301 formą). Ja patvirtinami draudimo laikotarpiai, į kuriuos turi būti atsižvelgta skiriant bedarbio pašalpą. Šią formą galite gauti iš šalies (-ių), kurioje (-iose) paskutinį kartą dirbote, nacionalinės užimtumo tarnybos. Ją turėtumėte pateikti šalies, kurioje norėtumėte prašyti bedarbio pašalpos, nacionalinei užimtumo tarnybai.

Kelionės ES

Jei turite Europos sveikatos draudimo kortelę, keliaudami po kitas ES šalis turite teisę į visas sveikatos priežiūros paslaugas, kurių gali prireikti kitose ES šalyse – net jūsų gimtojoje šalyje, nesvarbu, kad joje nebegyventumėte.

Reikia daugiau pagalbos?

Footnote

27 ES valstybės narės ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija bei Šveicarija

Retour au texte en cours.

Šiuo atveju 27 ES valstybės narės ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija bei Šveicarija

Retour au texte en cours.

Šiuo atveju 27 ES valstybės narės ir Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija bei Šveicarija

Retour au texte en cours.