Naršymo kelias

Atnaujinta 2014-06-23

shopping

Nesąžininga komercinė praktika

Kai perkate prekes ir paslaugas kurioje nors Europos Sąjungos vietoje (internetu, vietos parduotuvėje arba iš kitoje valstybėje narėje įsikūrusio prekiautojo), ES teisės aktais esate saugomas nuo nesąžiningos komercinės praktikos.

Produktus reklamuojančios, parduodančios arba tiekiančios įmonės privalo jums suteikti pakankamai tikslios informacijos (žiūrėkite, kokios jūsų teisės į informaciją internetu), kad apie perkamą produktą turėtumėte pakankamai žinių. Jei jie to nedaro, jų veikla gali būti laikoma nesąžininga. Skyriuje „Teisių gynimas“ nurodomi veiksmai, kurių galite imtis tokiu atveju.

Klaidinanti ir agresyvi komercinė praktika

Vartotojai saugomi nuo 2 svarbiausių rūšių nesąžiningos komercinės praktikos:

  • klaidinančios komercinės praktikos (tai gali būti veikla, pavyzdžiui, neteisingos informacijos suteikimas, arba neveikimas, pavyzdžiui, svarbios informacijos nesuteikimas),
  • agresyvios komercinės praktikos, kuria siekiama priversti pirkti.

Visais atvejais draudžiamos komercinės praktikos juodasis sąrašas

Juodasis sąrašasбългарски (bg)czech (cs)dansk (da)Deutsch (de)eesti (et)ελληνικά (el)English (en)español (es)Français (fr)Gaeilge (ga)italiano (it)latviešu (lv)magyar (hu)Malti (mt)Nederlands (nl)polski (pl)português (pt)română (ro)slovenčina (sk)slovenščina (sl)suomi (fi)svenska (sv) padeda atpažinti komercinę praktiką, kuri draudžiama bet kokiomis aplinkybėmis. Jei komercinė praktika įrašoma į šį sąrašą, ji automatiškai laikoma nesąžininga.

Toliau nurodyta dažniausia draudžiama praktika.

Reklaminis jaukas

Prekiautojams neleidžiama reklamuoti labai pigių prekių arba paslaugų, jei neturi pakankamai jų atsargų. Jie privalo informuoti klientus, kiek vienetų parduodama ir kiek laiko galioja pasiūlymas.

Atsitikimas

Aleksas skelbimų lentoje pamatė specialios skrydžių akcijos reklamą: „Skrydis į Barseloną tik už 1 eurą!“

Tačiau kai jis pabandė užsisakyti vietą, 1 euro vertės bilietų nebebuvo. Paskambinęs į bendrovės klientų aptarnavimo skyrių Aleksas sužinojo, kad už tokią kainą buvo parduodama tik labai nedaug bilietų.

Jis kreipėsi į nacionalinį vartotojų centrą ir ten gavo patvirtinimą, kad skrydžių bendrovė turėtų būti pajėgi pasiūlyti priimtiną kiekį bilietų už reklamoje nurodytą kainą (šis kiekis priklauso nuo reklaminės kampanijos masto) ir (arba) bent nurodyti, kiek bilietų parduodama už specialaus pasiūlymo kainą.

Nors pats Aleksas vis tiek negalėjo išsireikalauti parduoti jam bilieto už reklamoje nurodytą kainą, tačiau bent jau pasiekė, kad į tas pačias žabangas neįkliūtų kiti vartotojai – bendrovė nacionalinio vartotojų centro patarimu pašalino reklamą iš skelbimų lentos.

Nemokamų prekių ar paslaugų siūlymas telefonu

Prekiautojai privalo nurodyti tikrąją savo prekių ir paslaugų kainą. Jie neturi teisės apie mokamą paslaugą sakyti, kad ji nemokama, arba siūlyti papildomą „nemokamą“ paslaugą, kurios kaina iš tiesų jau įtraukta į pirkinio kainą.

Atsitikimas

Frančeska pasirašė SMS žinučių paslaugų sutartį. Tinklalapio apačioje ji pastebėjo mažą langelį su užrašu „5 nemokamos žinutės per dieną“. Kai spustelėjo, buvo nukreipta į kitą puslapį, kuriame irgi buvo parašyta „5 NEMOKAMOS ŽINUTĖS PER DIENĄ“.

Ji laikėsi nurodymų ir buvo informuota, kad yra užregistruota ir kad už paslaugą turės mokėti 3 eurus per savaitę. Ji grįžo atgal patikrinti ir pamatė, kad interneto svetainėje mažu šriftu užrašyta, jog paslauga mokama.

Gavę tokių pasiūlymų būkite budrūs ir atidžiai perskaitykite sąlygas.

Manipuliavimas vaikais

Prekiautojai neturi teisės raginti jūsų vaiką prašyti jus pirkti jų produktus. Tiesioginis raginimas, pavyzdžiui, „Pirk knygą dabar“ arba „Paprašyk tėvų nupirkti šitą žaidimą“, draudžiamas. Šis draudimas galioja visai žiniasklaidai, įskaitant televiziją ir – svarbiausia – internetą.

Atsitikimas

Cecilija nustebo, kai vieną dieną dukra ėmė įkyrėti jai prašymais nupirkti filmų su jos mėgstamiausiu knygos personažu rinkinį.

Ji suprato, kas vyksta, kai pamatė filmų rinkinio reklamą: „Jau išleistas tavo mėgstamiausios knygos DVD – pasakyk mamai, kad tau jį nupirktų!“

Ji kreipėsi į vartotojų apsaugos tarnybą, kuri patvirtino, kad tokia komercinė praktika nesąžininga, ir pateikė skundą, kad bendrovė savo kampaniją nutrauktų.

Klaidingi teiginiai apie gydomąjį poveikį

Jei reklamuojama, kad prekė turi gydomųjų savybių, pavyzdžiui, gydo nuo alergijos, padeda atsiauginti plaukus arba numesti svorio ir pan., turite teisę žinoti, ar tokie teiginiai moksliškai pagrįsti. Daugeliu atvejų tokie teiginiai nėra pagrįsti medicinos duomenimis ir yra pernelyg patrauklūs, kad būtų teisingi.

Atsitikimas

Mario gavo laišką iš kitos šalies bendrovės, kuriame buvo teigiama, kad naudojant jų priemonę jo plaukai ataugtų per tris savaites.

Kadangi laiške buvo teigiama, kad produktas išbandytas ir patikrintas, Mario nusprendė jį užsisakyti. Tačiau iš tiesų produktas nebuvo patikrintas ir nedavė jokių rezultatų. Mario kreipėsi į savo šalies vartotojų apsaugos tarnybą ir sužinojo, kad dėl to produkto skundėsi ir daug kitų apgautų vartotojų. Jam buvo patarta prisijungti prie bendrovei jau iškeltos bylos.

Žiniasklaidoje paslėpta reklama (užsakomieji reklaminiai straipsniai)

Turite teisę būti informuotas, jei laikraščio straipsnį, televizijos programą arba radijo laidą finansavo bendrovė, kad pareklamuotų savo produktus. Tai turi būti aišku iš paveikslėlių, rašytinio arba sakytinio teksto.

Atsitikimas

Janas kelionių žurnale perskaitė straipsnį apie žygius po Airiją.

Straipsnyje, kuris buvo paskelbtas taip, tarsi tai būtų vieno iš skaitytojų pasakojimas, buvo rašoma, kad kelionėje naudota tam tikros bendrovės pagaminta įranga buvo itin gera.

Norėdamas būti visiškai tikras, Janas nusprendė pasitikrinti interneto forume. Tik tuomet Janas sužinojo, kad tos bendrovės įranga daugeliui žygeivių nepatiko. Iš tiesų daug forumo dalyvių tą įrangą pirko, nes nežinojo, jog už straipsnį sumokėjo įrangos gamintojas.

Janas kreipėsi į vartotojų organizaciją ir sužinojo, kad pagal ES teisės aktus kelionių žurnalas privalėjo aiškiai nurodyti, jog straipsnis buvo reklaminis. Vartotojų organizacija susisiekė su žurnalo leidėju, kuris paskelbė paaiškinimą ir atsiprašė savo skaitytojų už suklaidinimą.

Piramidinės sistemos

Tai tokios sistemos, kai vartotojai moka už įsitraukimą į sistemą ir už tai įgyja galimybę gauti atlygį. Tačiau atlygis mokamas visų pirma už kitų žmonių įtraukimą į sistemą. Produktų pardavimas arba vartojimas beveik nesvarbus. Ateina laikas, kai piramidinė sistema sugriūna, ir tie, kas prie jos prisijungė paskutiniai, praranda savo inventicijas.

Atsitikimas

Oanai buvo pasiūlytas darbas pardavimo tinkle – prekiauti kosmetikos gaminiais. Jai buvo pažadėta, kad ji galės dirbti savo namuose laisvalaikiu ir užsidirbs daug pinigų.

Iškeltos 2 sąlygos: prieš tai sumokėti vienkartinį mokestį ir įtraukti į tinklą 5 draugus. Kuo daugiau draugų ji įtrauksianti į tinklą, tuo daugiau pinigų uždirbsianti. Jos draugai taip pat uždirbsią papildomų pinigų, jei jiems pavyks įtraukti 5 kitus draugus.

Oana nesuprato, kad pagrindinis jos pajamų šaltinis – naujų žmonių įtraukimas į tinklą, o ne kosmetikos gaminių pardavimas.

Jei atsidūrėte tokioje padėtyje, turėtumėte kreiptis į vartotojų organizaciją, kuri jus informuos, kokių teisių gynimo priemonių esama jūsų šalyje.

Netikri prizai ir dovanos

Prekiautojai neturi teisės reklamuoti „nemokamų“ prizų ir dovanų, o paskui pareikalauti, kad už juos sumokėtumėte. Jei paprastu arba elektroniniu paštu gavote laišką, kuriame rašoma: „Sveikiname, jūs laimėjote prizą!“, būkite atsargus – tai gali būti nesąžiningos komercinės praktikos atvejis.

Atsitikimas

Evelina iš vienos bendrovės gavo laišką su sveikinimu laimėjus prizų už daugiau kaip 100 eurų. Dėl prizų atsiėmimo jai reikėjo paskambinti likus savaitei iki pasiūlymo galiojimo pabaigos.

Kai Evelina paskambino laiške nurodytu numeriu, jai buvo pasakyta, kad tas pasiūlymas iš tiesų buvo tik reklama. Užuot atsiuntus prizus, jai buvo pasiūlyta pirkti namų apyvokos reikmenų, o po to ji dalyvautų loterijoje.

Evelina nusiminė ir nusprendė patikrinti, ar bendrovė turi teisę taip elgtis. Ji kreipėsi į savo šalies vartotojų organizaciją ir sužinojo, kad tokia praktika draudžiama. Vartotojų organizacija susisiekė su bendrove, ir bendrovė galiausiai liovėsi naudoti tokius metodus.

Pranešimas telefonu apie ypatingas sąlygas

Prekiautojai neturi teisės teigti, kad suteikia jums ypatingas teises, jei iš tiesų tas teises jau turite pagal įstatymus.

Atsitikimas

Konstantinas iš Salonikų nusprendė nusipirkti kompiuterį internetu.

Jis pasirinko interneto parduotuvę, kuri reklamavo ypatingą pasiūlymą suteikti pirkėjams 2 metų garantiją, kad brokuotas arba reklamos neatitinkantis produktas bus pataisytas arba pakeistas.

Konstantinas buvo įsitikinęs, kad tai ypatingas pasiūlymas, tačiau suteikti 2 metų garantiją yra įstatymais visiems prekiautojams nustatyta pareiga.

Daug prekiautojų arba gamintojų suteiktia savo prekybos garantijas, pagal kurias žadama produktą taisyti 1, 3 arba 5 metus. Tokios garantijos gali būti nemokamos arba pirkėjams gali būti suteikiama galimybė jas pirkti, tačiau šios papildomos prekybos garantijos niekada nepakeičia minimalios 2 metų garantijos, kurią prekiautojas visada privalo jums suteikti pagal teisės aktus.

Konstantinas parašė prekiautojui, kuris pripažino, kad šiuo atveju padaryta klaida, ir sutiko suteiki vartotojui papildomą 1 metų prekybos garantiją.

Netikras ribotas pasiūlymas

Kai prekiautojas jums sako, kad ypatingas pasiūlymas galios labai trumpą laiką, gali būti, kad jis bando priversti jus pirkti kuo greičiau, kad neturėtumėte laiko surinkti visos reikiamos informacijos. Sakyti, kad pasiūlymas galios ribotą laiką, nors iš tiesų taip nėra, nesąžininga.

Atsitikimas

Belgas Simonas ketino pirkti dviratį. Nyderlanduose įsikūrusio priekiautojo interneto svetainėje jis rado tik 24 valandas galiojantį specialų pasiūlymą.

Dviratis buvo ne visai toks, kokio jis ieškojo, bet kadangi pasiūlymas galiojo taip trumpai, jis neturėjo laiko lyginti. Jis greitai apsisprendė pirkti dviratį, kad pasinaudotų 50 proc. nuolaida.

Tačiau koks buvo jo nustebimas, kai lygiai tą patį pasiūlymą jis pamatė naršydamas interneto parduotuvėje po savaitės, o paskui ir po dviejų.

Simonas suprato, kad tai buvo netikras ypatingas pasiūlymas, kuriuo buvo siekiama paskatinti jį pirkti dviratį. Jis dėl to nusiuntė prekiautojui du skundus, tačiau negavo jokio atsakymo.

Tuomet jis kreipėsi į Europos vartotojų centrą Belgijoje, kuris informaciją apie šį atvejį persiuntė kolegoms Nyderlanduose. Po kurio laiko Nyderlandų centras pranešė Simonui, kad imtasi veiksmų ir prekiautojas pakeitė savo interneto svetainėje teikiamą informaciją.

Įkyrūs pasiūlymai

Pagal ES teisę bendrovės neturi teisės telefonu, faksu, e. paštu arba kokiomis nors kitomis nuotolinei prekybai tinkamomis priemonėmis įkyriai siūlyti prekių ar paslaugų, kurių nenorite.

Atsitikimas

Margus apsilankė virtuvės baldų parduotuvėje ir užsiprenumeravo informacinį biuletenį, kuriame pranešama apie naujas nuolaidas.

Nuo to laiko jis ėmė gauti valgių receptų, sodininkystės, parašiutų sporto, būsto ir kitokių žurnalų reklamas. Nors niekada nebuvo prašęs įtraukti jį į jokį adrestų sąrašą, kartais gaudavo 10 e. laiškų per dieną. Į prašymus išbraukti iš adresatų sąrašo buvo nereaguojama.

Viena Margaus draugė patarė kreiptis į nacionalinį vartotojų centrą, nes jis buvo jai padėjęs išspręsti panašią problemą. Centras ėmėsi veiksmų ir bendrovė išbraukė Margų iš savo sąrašo.

Pažeidžiamų vartotojų apsauga

Prekiautojai neturi teisės išnaudoti pažeidžiamų vartotojų, pavyzdžiui, vaikų ir ligotų arba nuo priklausomybės kenčiančių žmonių. Pavyzdžiui, daryti vaikams spaudimą, kad jie pirktų prekę, arba tol įkyrėtų tėvams, kol šie nusileis ir jiems ją nupirks, yra neteisėta.

Gali būti, kad susidursite su, jūsų nuomone, nesąžininga komercine praktika, kuri nėra įtraukta į juodąjį sąrašą arba neatitinka čia aprašytų kriterijų. Kreipkitės patarimo į nacionalinę vartotojų asociaciją arba Europos vartotojų centrų tinkląбългарски (bg)czech (cs)dansk (da)Deutsch (de)eesti (et)ελληνικά (el)English (en)español (es)Français (fr)Gaeilge (ga)italiano (it)latviešu (lv)magyar (hu)Malti (mt)Nederlands (nl)polski (pl)português (pt)română (ro)slovenčina (sk)slovenščina (sl)suomi (fi)svenska (sv).

Pagalba

Pagalba

Neradote ieškomos informacijos? Reikia išspręsti problemą?

Footnote

šiuo atveju 27 ES valstybėse narėse, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje

Retour au texte en cours.