Naršymo kelias

Atnaujinta 2016-11-25

Nesąžininga komercinė praktika

Kai perkate prekes ir paslaugas kurioje nors Europos Sąjungos vietoje (internetu, vietos parduotuvėje arba iš kitoje valstybėje narėje įsikūrusio prekiautojo), ES teisės aktais esate saugomas nuo nesąžiningos komercinės praktikos.

Produktus reklamuojančios, parduodančios arba tiekiančios įmonės privalo jums suteikti pakankamai tikslios informacijos, kad apie perkamą produktą turėtumėte pakankamai žinių. Skaitykite daugiau apie sutarčių informaciją.

Tokios informacijos neteikiančių įmonių veikla gali būti laikoma nesąžininga. Jei su jumis pasielgta nesąžiningai, turite teisę reikalauti žalos atlyginimo.

Klaidinanti ir agresyvi komercinė praktika

Vartotojai saugomi nuo 2 svarbiausių rūšių nesąžiningos komercinės praktikos:

  • klaidinančios komercinės praktikos (tai gali būti veikla, pavyzdžiui, neteisingos informacijos suteikimas, arba neveikimas, pavyzdžiui, svarbios informacijos nesuteikimas),
  • agresyvios komercinės praktikos, kuria siekiama priversti pirkti.

Kai kuri komercinė praktika draudžiama bet kokiomis aplinkybėmis. Toliau išvardytos įprasčiausios tokios praktikos rūšys.

Reklaminis jaukas

Prekiautojams neleidžiama reklamuoti labai pigių prekių arba paslaugų, jei neturi pakankamai jų atsargų. Jie privalo informuoti klientus, kiek vienetų parduodama ir kiek laiko galioja pasiūlymas.

Atsitikimas

Aleksas pamatė specialios skrydžių akcijos reklamą: „Skrydis į Barseloną tik už 1 eurą!"

Kai jis pabandė užsisakyti vietą, 1 euro vertės bilietų nebebuvo. Paskambinęs į bendrovės klientų aptarnavimo skyrių Aleksas sužinojo, kad už tokią kainą buvo parduodama tik labai nedaug bilietų.

Jis pasiskundė nacionaliniam vartotojų centrui ir ten gavo patvirtinimą, kad skrydžių bendrovė turėtų būti pajėgi pasiūlyti priimtiną kiekį bilietų už reklamoje nurodytą kainą (šis kiekis priklauso nuo reklaminės kampanijos masto) ir (arba) bent nurodyti, kiek bilietų parduodama už specialaus pasiūlymo kainą.

Nors pats Aleksas negalėjo išsireikalauti bilieto už reklamoje nurodytą kainą, tačiau bent jau pasiekė, kad į tas pačias žabangas neįkliūtų kiti vartotojai – nacionalinis vartotojų centras patarė bendrovei pašalinti reklamą.

Netikras nemokamų prekių ar paslaugų siūlymas

Prekiautojai privalo nurodyti tikrąją savo prekių ir paslaugų kainą. Jie neturi teisės apie mokamą paslaugą sakyti, kad ji nemokama, arba siūlyti papildomą neva nemokamą paslaugą, kurios kaina iš tiesų jau įtraukta į pirkinio kainą.

Atsitikimas

Frančeska pasirašė SMS žinučių paslaugų sutartį. Tinklalapio apačioje ji pastebėjo langelį su užrašu „5 nemokamos žinutės per dieną". Kai spustelėjo, buvo nukreipta į kitą puslapį, kuriame irgi buvo parašyta „5 NEMOKAMOS ŽINUTĖS PER DIENĄ".

Ji laikėsi nurodymų ir buvo informuota, kad yra užregistruota ir kad už paslaugą turės mokėti 3 eurus per savaitę. Interneto svetainėje ji rado įrašą smulkiu šriftu, kad paslauga mokama.

Gavę tokių pasiūlymų būkite budrūs ir atidžiai perskaitykite sąlygas.

Manipuliavimas vaikais

Prekiautojai neturi teisės raginti jūsų vaiką prašyti jūsų pirkti jų produktus. Tiesioginis raginimas, pavyzdžiui, „Pirk knygą dabar" arba „Paprašyk tėvų nupirkti šitą žaidimą", draudžiamas. Šis draudimas galioja visai žiniasklaidai, įskaitant televiziją ir – svarbiausia – internetą.

Atsitikimas

Sesilija nustebo, kai vieną dieną dukra ėmė prašyti nupirkti DVD su jos mėgstamiausiu knygos personažu rinkinį.

Ji suprato, kas vyksta, kai pamatė DVD rinkinio reklamą: „Jau išleistas tavo mėgstamiausios knygos DVD – pasakyk mamai, kad tau jį nupirktų!"

Ji kreipėsi į vartotojų apsaugos tarnybą, kuri patvirtino, kad tokia komercinė praktika nesąžininga, ir pateikė skundą, kad bendrovė savo kampaniją nutrauktų.

Klaidingi teiginiai apie gydomąjį poveikį

Jei reklamuojama, kad prekė turi gydomųjų savybių, pavyzdžiui, gydo nuo alergijos, padeda atsiauginti plaukus arba numesti svorio ir pan., turite teisę žinoti, ar tokie teiginiai moksliškai pagrįsti. Daugeliu atvejų tokie teiginiai nėra pagrįsti medicinos duomenimis ir yra pernelyg patrauklūs, kad būtų teisingi.

Atsitikimas

Mario gavo laišką iš kitos šalies bendrovės, kuriame buvo teigiama, kad naudojant jų priemonę jo plaukai ataugtų per tris savaites.

Kadangi laiške buvo teigiama, kad produktas išbandytas ir patikrintas, Mario nusprendė jį užsisakyti. Tačiau iš tiesų produktas nebuvo patikrintas ir nedavė jokių rezultatų.

Mario kreipėsi į savo šalies vartotojų apsaugos tarnybą ir sužinojo, kad dėl to produkto skundėsi ir daug kitų apgautų vartotojų. Jam buvo patarta prisijungti prie bendrovei jau iškeltos bylos.

Žiniasklaidoje paslėpta reklama (užsakomieji reklaminiai straipsniai)

Turite teisę būti informuotas, jei laikraščio straipsnį, televizijos programą arba radijo laidą finansavo bendrovė, kad pareklamuotų savo produktus. Tai turi būti aišku iš paveikslėlių, rašytinio arba sakytinio teksto.

Atsitikimas

Janas kelionių žurnale perskaitė straipsnį apie žygius po Airiją. Straipsnyje, kuris buvo paskelbtas taip, tarsi tai būtų vieno iš skaitytojų pasakojimas, buvo rašoma, kad kelionėje naudota tam tikros bendrovės pagaminta įranga buvo itin gera.

Janas nusprendė pasitikrinti interneto forume ir sužinojo, kad to prekės ženklo įranga nebuvo laikoma labai kokybiška. Daug forumo dalyvių teigė, kad tą įrangą pirko, nes nežinojo, jog už straipsnį sumokėjo įrangos gamintojas (tai buvo vadinamasis užsakomasis reklaminis straipsnis).

Janas kreipėsi į vartotojų organizaciją ir sužinojo, kad pagal ES teisės aktus kelionių žurnalas privalėjo aiškiai nurodyti, jog straipsnis buvo reklaminis. Vartotojų organizacija susisiekė su žurnalo leidėju, kuris paskelbė paaiškinimą ir atsiprašė skaitytojų už suklaidinimą.

Piramidinės sistemos

Tai tokios sistemos, kai vartotojai moka už įsitraukimą į sistemą ir už tai įgyja galimybę gauti atlygį. Tačiau atlygis mokamas visų pirma už kitų žmonių įtraukimą į sistemą. Produktų pardavimas arba vartojimas beveik nesvarbus. Ateina laikas, kai piramidinė sistema sugriūna, ir tie, kas prie jos prisijungė paskutiniai, praranda savo investicijas.

Atsitikimas

Oanai buvo pasiūlytas darbas pardavimo tinkle – prekiauti kosmetikos gaminiais. Jai buvo pažadėta, kad ji galės dirbti savo namuose laisvalaikiu ir užsidirbs daug pinigų.

Jos buvo paprašyta sumokėti vienkartinį mokestį ir įtraukti į tinklą 5 draugus. Kuo daugiau draugų ji įtrauksianti į tinklą, tuo daugiau pinigų uždirbsianti. Jos draugai taip pat uždirbsią papildomų pinigų, jei jiems pavyks įtraukti 5 kitus draugus.

Oana nesuprato, kad pagrindinis jos pajamų šaltinis – naujų žmonių įtraukimas į tinklą, o ne kosmetikos gaminių pardavimas.

Jei atsidūrėte tokioje padėtyje, turėtumėte kreiptis į vartotojų organizaciją, kuri jus informuos, kokiomis teisių gynimo priemonėmis galite naudotis savo šalyje.

Netikri prizai ir dovanos

Prekiautojai neturi teisės reklamuoti „nemokamų" prizų ir dovanų, o paskui pareikalauti, kad už juos sumokėtumėte. Jei paprastu arba elektroniniu paštu gavote laišką, kuriame rašoma: „Sveikiname, jūs laimėjote prizą!", būkite atsargus – tai gali būti nesąžiningos komercinės praktikos atvejis.

Atsitikimas

Evelina iš vienos bendrovės gavo laišką su sveikinimu laimėjus 100 eurų prizą. Dėl prizo atsiėmimo jai reikėjo paskambinti per savaitę.

Kai Evelina paskambino laiške nurodytu numeriu, jai buvo pasakyta, kad tas pasiūlymas iš tiesų buvo tik reklama. Užuot atidavus prizą, jai buvo pasakyta, kad ji galės dalyvauti loterijoje, jei pirks namų apyvokos reikmenų.

Nusivylusi Evelina nusprendė patikrinti, ar bendrovė turi teisę taip elgtis. Ji kreipėsi į savo šalies vartotojų organizaciją ir sužinojo, kad tokia praktika draudžiama. Vartotojų organizacija susisiekė su bendrove, ir bendrovė galiausiai liovėsi naudoti tokius metodus.

Klaidinantis pranešimas apie ypatingas sąlygas

Prekiautojai neturi teisės teigti, kad suteikia jums ypatingas teises, jei iš tiesų tas teises jau turite pagal įstatymus.

Atsitikimas

Konstantinas iš Salonikų nusprendė internetu nusipirkti kompiuterį.

Jis pasirinko interneto parduotuvę, kuri teikė pirkėjams ypatingą pasiūlymą – 2 metų garantiją, kad brokuotas arba reklamos neatitinkantis produktas bus pataisytas arba pakeistas.

Konstantinas buvo įsitikinęs, kad tai ypatingas pasiūlymas, tačiau suteikti 2 metų garantiją yra įstatymais visiems prekiautojams nustatyta pareiga.

Daug prekiautojų arba gamintojų suteikia savo prekybos garantijas, pagal kurias žadama produktą taisyti 1, 3 arba 5 metus. Tokios garantijos gali būti nemokamos arba pirkėjams gali būti suteikiama galimybė jas pirkti, tačiau šios papildomos prekybos garantijos niekada nepakeičia minimalios 2 metų garantijos, kurią prekiautojas visada privalo jums suteikti pagal teisės aktus.

Konstantinas parašė prekiautojui, kuris pripažino, kad padarė klaidą, ir sutiko suteikti jam papildomą 1 metų prekybos garantiją.

Netikras ribotas pasiūlymas

Kai prekiautojas jums sako, kad ypatingas pasiūlymas galios labai trumpą laiką, gali būti, kad jis bando priversti jus pirkti kuo greičiau, kad neturėtumėte laiko surinkti visos reikiamos informacijos. Sakyti, kad pasiūlymas galios ribotą laiką, nors iš tiesų taip nėra, nesąžininga.

Atsitikimas

Belgas Simonas ketino pirkti dviratį. Nyderlanduose įsikūrusio prekiautojo interneto parduotuvėje jis rado tik 24 valandas galiojantį ypatingą pasiūlymą.

Dviratis buvo ne visai toks, kokio jis ieškojo, bet kadangi pasiūlymas galiojo taip trumpai, jis neturėjo laiko palyginti. Jis greitai apsisprendė pirkti dviratį, kad pasinaudotų 50 % nuolaida.

Tačiau kaip jis nustebo, kai lygiai tą patį pasiūlymą jis pamatė naršydamas interneto parduotuvėje po savaitės. Simonas suprato, kad tai buvo netikras ypatingas pasiūlymas, kuriuo buvo siekiama paskatinti jį pirkti dviratį. Jis pateikė prekybininkui skundą, tačiau negavo jokio atsakymo.

Tuomet jis kreipėsi į Europos vartotojų centrą Belgijoje, kuris informaciją apie šį atvejį persiuntė kolegoms Nyderlanduose. Po kurio laiko Nyderlandų centras pranešė Simonui, kad imtasi veiksmų ir prekiautojas pakeitė savo interneto svetainėje teikiamą informaciją.

Įkyrūs pasiūlymai

Pagal ES teisę bendrovės neturi teisės telefonu, faksu, e. paštu arba kokiomis nors kitomis nuotolinei prekybai tinkamomis priemonėmis įkyriai siūlyti prekių ar paslaugų, kurių nenorite.

Atsitikimas

Margus apsilankė virtuvės baldų parduotuvėje ir užsiprenumeravo informacinį biuletenį, kuriame pranešama apie naujus pasiūlymus.

Nuo to laiko jis ėmė gauti valgių receptų, sodininkystės, parašiutų sporto, būsto ir kitokių žurnalų reklamas. Nors niekada nebuvo prašęs įtraukti jį į jokį adresatų sąrašą, kartais gaudavo 10 e. laiškų per dieną. Į prašymus išbraukti iš adresatų sąrašo buvo nereaguojama.

Viena Margaus draugė patarė kreiptis į nacionalinį vartotojų centrą, nes jis buvo jai padėjęs išspręsti panašią problemą. Centras ėmėsi veiksmų ir galiausiai bendrovė išbraukė Margų iš savo sąrašo.

Gali būti, kad susidursite su, jūsų nuomone, nesąžininga komercine praktika, kuri neatitinka čia pateiktų kriterijų. Kreipkitės patarimo į nacionalinę vartotojų asociacijąEnglish arba Europos vartotojų centrų tinkląEnglish.

Daugiau informacijos: Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos vykdymo užtikrinimas ir taikymasEnglish

ES teisės aktai
Viešosios konsultacijos
    Pagalbos tarnybos
    Pagalba ir patarimai