Prekės - Lietuva
Atnaujinta 11/2010
-
Europos Sąjunga
-
Airija
en
-
Austrija
deen
-
Belgija
enfrnl
-
Bulgarija
bgen
-
Čekija
csen
-
Danija
daen
-
Estija
enet
-
Graikija
elen
-
Ispanija
enes
-
Italija
enit
-
Jungtinė Karalystė
en
-
Kipras
elen
-
Latvija
enlv
-
Lenkija
enpl
-
Lietuva
enlt
-
Liuksemburgas
enfr
-
Malta
en
-
Norvegija
enno
-
Nyderlandai
ennl
-
Portugalija
enpt
-
Prancūzija
enfr
-
Rumunija
enro
-
Slovakija
ensk
-
Slovėnija
ensl
-
Suomija
enfi
-
Švedija
ensv
-
Vengrija
enhu
-
Vokietija
deen
Teisiniai reikalavimai
Laisvą prekių judėjimą reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai:
- Produktų saugos įstatymas
- Kliūčių laisvam prekių judėjimui pašalinimo taisyklės
- Bandymų laboratorijų, sertifikavimo ir kontrolės įstaigų paskyrimo ir paskelbimo (notifikavimo) taisyklės
- Laisvo prekių judėjimo ir pasikeitimo informacija apie nacionalines priemones taisyklės
- Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklės
- Atitikties įvertinimo įstatymas
Ūkio ministerija koordinuoja ES vidaus rinkos politikos įgyvendinimą Lietuvoje.
Apribojimai
Lietuvoje parduodamos prekės turi būti paženklintos teisės aktų nustatyta tvarka.
Maisto sektorius
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) vykdo kontrolę, kad šalies rinkai tiekiamas maistas būtų saugus, tinkamai paženklintas ir atitiktų ES bei Lietuvos teisės aktais įteisintus maisto saugos, kokybės, ženklinimo ir kitus reikalavimus.
VMVT taip pat tikrina, kad eksportuojamas maistas atitiktų Lietuvos ir importuojančios valstybės reikalavimus, ir skatina Lietuvos ir užsienio vartotojų pasitikėjimą Lietuvoje pagamintu maistu.
Ne maisto sektorius
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos prižiūri, ar į rinką tiekiami ne maisto produktai, kurių priežiūrą Lietuvos Respublikos įstatymais ar kitais teisės aktais yra įpareigota vykdyti, atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsako už ginklų, sprogmenų ir šaudmenų priežiūros reguliavimo sritį.
Lietuvos metrologijos inspekcija atsako už matavimo priemonių, prekių kiekio, matavimo indų teisinės metrologijos atitikties kontrolę ir su tuo susijusią rinkos priežiūrą.
Lietuvos saugios laivybos administracija atsako už laivų įrenginių, tiekiamų Lietuvos jūrų laivų registre įregistruotiems laivams, rinkos priežiūrą, pramoginių bei asmeninių laivų ir jų sudedamųjų dalių rinkos priežiūrą.
Radiacinės saugos centras atsakingas už radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę.
Ryšių reguliavimo tarnyba atsakinga už radijo ryšio įrenginių ir galinių įrenginių priežiūrą.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakinga už medicinos prietaisų rinkos priežiūrą.
Aplinkos apsaugos agentūra – vykdo cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo valstybinę kontrolę.
Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdo sveikatos priežiūros, ugdymo, apgyvendinimo, grožio, soliariumų ir t.t. paslaugų ir kosmetikos bei su maisto besiliečiančių gaminių gamybos valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakinga už.
didmeninio platinimo įmonių ir vaistinių veiklos Lietuvoje kontrolę.
vykdymo bei legalios narkotinių ir psichotropinių vaistų apyvartos kontrolę.
Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atlieka sąveikos, kurią sudaro skirtingi geležinkelių transporto infrastruktūros, riedmenų sistemos ir eksploatacinių sistemų kompleksai, sudedamųjų dalių rinkos priežiūros funkciją.
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos vykdo motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių rinkos priežiūrą.
Valstybinė darbo inspekcija tikrina, ar naudojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, darbo sąlygos atitinka įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimus.
Akcizo mokestis
Akcizais paprastai apmokestinamas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas, energiniai produktai, elektros energija.
Akcizų mokėtoju paprastai yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, registruotas akcizais apmokestinamų prekių gavėjas.
Prekybos licencijavimo reikalavimai
Ūkio ministerija, būdama kompetentinga institucija įgyvendinant ES prekybos politiką su trečiosiomis šalimis, išduoda :
- importo licencijas plieno ir jo dirbinių, kalio chlorido importui;
- priežiūros dokumentus tekstilės prekių, plieno ir jo dirbinių importui;
- išankstinius leidimus tekstilės prekių ekonominiam laikinajam išvežimui perdirbti į trečiąsias šalis;
- eksporto licencijas dvejopo naudojimo prekių eksportui.
- Europos Sąjungos prekybos režimas
-
Dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolė
Kliūčių prekybai apskundimas
Dėl nepagrįstų valstybės institucijų reikalavimų, ribojančių laisvą prekių judėjimą, galima kreiptis tiesiogiai į tokius reikalavimus nustatančias rinkos priežiūros institucijas. Neradus bendro sprendimo, verslininkai gali kreiptis į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje veikiantį SOLVIT centrą, kuris ne ginčo tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl valstybės institucijų neteisingo Europos Sąjungos teisės normų taikymo, Taip pat yra galimybė kreiptis pagalbos ir patarimo į administracinį teismą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (žr. skyrių “Ginčai”).
Administracinės procedūros
Leidimai ir licencijos
Prekyba alkoholio produktais ir tabako gaminiais yra licencijuojama veikla.
Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholio produktais ir tabako gaminiais išduoda savivaldybių vykdomosios institucijos.
Licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir tabako gaminiais išduoda Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
- Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės
- Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklės
- Didmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklės
- Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Tarptautinis PVM numeris
Asmenys, įsikūrę už Europos Bendrijų teritorijos ribų, PVM mokėtojais yra registruojami per Lietuvoje turimą padalinį, o jeigu tokio neturi, - per paskirtą Lietuvoje fiskalinį agentą.
ES valstybių narių asmenims reikalavimas paskirti fiskalinį agentą netaikomas. Šie asmenys gali pasirinkti: PVM mokėtojais registruotis tiesiogiai arba per paskirtą fiskalinį agentą.
Juridiniai asmenys, pageidaujantys įsiregistruoti PVM mokėtojais, turi užpildyti FR0388 formą.
Fiziniai asmenys turi užpildyti FR0389 formą.
Reikalavimai sąskaitai
Tuo atveju, jei pardavėjas yra PVM mokėtojas, tai prekių pardavimą ir paslaugų teikimą jis paprastai įformina išrašydamas PVM sąskaitas faktūras.
PVM sąskaitų faktūrų privalomus rekvizitus nustato Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnis.
PVM sąskaita faktūra paprastai privalo būti išrašyta nedelsiant po prekių patiekimo ar paslaugų suteikimo.
Jeigu prekių tiekimo (paslaugų teikimo) faktas įforminamas ne PVM sąskaita faktūra, o kasos aparato kvitu, tai PVM sąskaita faktūra paprastai išrašoma tik pirkėjui (klientui) pareikalavus.
Prekybos prekėmis deklaracija
Bendrojo administracinio dokumento (BAD), kuris gali būti naudojamas, kaip prekių turimo Bendrijos prekių muitinio statuso įrodymas, pildymo tvarką reglamentuoja Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas:
Statistikos pateikimas
Valstybės žinios ybėmis, kiekvieną mėnesį privalo teikti Intrastato ataskaitas.
PVM mokėtojai, neviršiję Inrastato ribų, yra atleidžiami nuo prievolės teikti Intrastato ataskaitas.
Intrastato ataskaitą PVM mokėtojas gali pateikti elektroniniu būdu arba rašytine forma.
Intrastato ataskaitos teikiamos teritorinės muitinės Statistikos analizės skyriams mėnesiui pasibaigus, iki kito mėnesio 10 darbo dienos.
- Intrastato ataskaitos formos
- Ataskaitų apie Lietuvos PVM mokėtojo prekybą su ES valstybėmis pildymo, pateikimo ir priėmimo taisyklės
Tarifų suspendavimas arba naujų tarifų kvotų gavimas
Siekiant stiprinti ES pramonės pajėgumus, palengvinti gamintojams konkurenciją su trečiosiomis šalimis ir padėti ES įmonėms gauti žaliavų, pusgaminių ar komponentų, kurių negalima gauti ES ar jų kiekis yra nepakankamas, Europos Komisija yra sudariusi galimybę tam tikriems iš trečiųjų šalių įvežamiems produktams suspenduoti importo muitus arba gauti tarifinę kvotą.
Įmonės, norėdamos gauti muito suspendavimą ar tarifinę kvotą pramoninėms prekėms (Kombinuotosios nomenklatūros V – XXI skyriai), turėtų iki vasario 15 d. (kad prašymas įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d.) arba iki rugpjūčio 15 d. (kad prašymas įsigaliotų nuo kitų metų liepos 1 d.), užpildyti
ir atsiųsti jį Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento Prekybos politikos skyriui.
Prašyme turi būti pateiktas detalus produkto aprašymas, techniniai produkto parametrai, argumentacija, kodėl reikalingas muito suspendavimas ar tarifinė kvota. Prašymai turi atitikti Europos Komisijos komunikato dėl autonominių tarifų sustabdymo ir kvotų reikalavimus.
- Prašymo forma ir papildoma informacija - Užsienio reikalų ministerija
- Kombinuotosios nomenklatūros V – XXI skyriai
Tarptautinis važtos dokumentas
Geležinkelių transportas
Tarptautiniam krovinių vežimui geležinkeliais Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) erdvėje dažniausiai naudojamas SMGS važtaraštis (Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 12 priedas). Tarptautiniam krovinių vežimui tarp Tarptautinio vežimo geležinkeliais Sutarties (COTIF) narių naudojamas CIM važtaraštis. Tarptautiniams vežimams tarp OSŽD ir COTIF erdvių atskirais atvejais gali būti naudojamas CIM/SMGS važtaraštis (Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 22 priedas).
Kelių transportas
Vežant krovinius kelių transportu reikalingas CMR važtaraštis, kurio naudojimą.
Reglamentuoja Konvencija apie tarptautinio krovinių vežimo sutartis (CMR).
Vandens transportas
Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 14 straipsnis numato, kad krovinių vežimo jūra sutarties sudarymo faktas ir jos turinys patvirtinamas konosamentu ar kitu dokumentu. Kroviniai jūra vežami vadovaujantis 1924 m. tarptautine konvencija dėl teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės) ir šią konvenciją keičiančiais protokolais.
Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje bendriausia prasme konosamentas apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.106 straipsnyje.
Be konosamento, naudojamas ir jūrinis važtaraštis (ang. waybill), kuris Bendrųjų krovinių vežimo jūra taisyklių 4 punkte apibrėžiamas, kaip laivo valdytojo krovinio siuntėjui išduodamas dokumentas, patvirtinantis krovinio priėmimo faktą ir esantis vežimo sutarties įrodymu.
- Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymas
- Hagos taisyklės
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
- Bendrųjų krovinių vežimo jūra taisyklės
Oro transportas
Vykdyti oro susisiekimą galima tik turint vežėjo pažymėjimą ir licenciją oro susisiekimui vykdyti. Vežėjo pažymėjimą išduoda Civilinės aviacijos administracija, vadovaudamasi Civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašu, licenciją oro susisiekimui vykdyti – Susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Licencijų vykdyti oro susisiekimą išdavimo taisyklėmis bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių nuostatomis.
- Civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašas
- Licencijų vykdyti oro susisiekimą išdavimo taisyklės
-
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrosios






















[113 KB] - Civilinės aviacijos administracija
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija
Ginčai
Jūs galite kreiptis pagalbos ir patarimo į administracinį teismą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, jei manote, kad ES vidaus rinkos teisės aktai pažeidžia jūsų teisėtus interesus arba jų atžvilgiu nėra teisingai įgyvendinami.
-
Administraciniai teismai
- Administracinių bylų teisenos įstatymas
- SOLVIT - neteisminis ginčų sprendimas
Ištekliai
- Informacija verslininkams apie eksportą ir verslą Lietuvoje
- Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema: viešųjų pirkimų skelbimai, informacija apie viešuosius pirkimus, viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas
Su šia sritimi susiję teisės aktai:
-
Europos Sąjunga
-
Airija
en
-
Austrija
deen
-
Belgija
enfrnl
-
Bulgarija
bgen
-
Čekija
csen
-
Danija
daen
-
Estija
enet
-
Graikija
elen
-
Ispanija
enes
-
Italija
enit
-
Jungtinė Karalystė
en
-
Kipras
elen
-
Latvija
enlv
-
Lenkija
enpl
-
Lietuva
enlt
-
Liuksemburgas
enfr
-
Malta
en
-
Norvegija
enno
-
Nyderlandai
ennl
-
Portugalija
enpt
-
Prancūzija
enfr
-
Rumunija
enro
-
Slovakija
ensk
-
Slovėnija
ensl
-
Suomija
enfi
-
Švedija
ensv
-
Vengrija
enhu
-
Vokietija
deen





