Sąžininga konkurencija

Atnaujinta 2011-07

Konkurencija – itin svarbi ekonomikos augimo paskata ir vienas svarbiausių ES politinių uždavinių. Todėl ES nustatė taisykles, kuriomis siekia užtikrinti laisvą ir sąžiningą konkurenciją savo rinkoje. Europos Komisija atsakinga už tai, kad konkurencija nebūtų iškraipoma, ir įgaliota taisyti konkurenciją pažeidžiantį elgesį.

ES konkurencijos politika

Antimonopolinės taisyklės

Antimonopolinėmis taisyklėmis bendrovėms draudžiama sudaryti konkurenciją ribojančius tarpusavio susitarimus arba piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje.

Antimonopolinės taisyklės

Susitarimai

Dviejų arba daugiau bendrovių susitarimai, kuriais ribojama konkurencija, yra draudžiami (Sutarties 101 straipsnis). Pavyzdžiui, konkurentų sudaromi karteliai siekiant kontroliuoti kainas arba pasidalyti rinkas riboja konkurenciją.

Sutartis dėl ES veikimo

Kai kurie susitarimai naudingi, nes jais, pavyzdžiui, skatinama technikos pažanga arba didinama sklaida, todėl gali būti leidžiama juos sudaryti. Tam tikrų kategorijų susitarimams, pavyzdžiui, su mokslinių tyrimų bei technologijų plėtra ir technologijų perdavimu susijusiems susitarimams, taikomos netgi bendro sios išimtys. Šie susitarimai turi atitikti tam tikras sąlygas, kad būtų suderinami su ES konkurencijos taisyklėmis.

Karteliai

Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi

Dominuojančią padėtį rinkoje užimančioms įmonėms šia padėtimi piktnaudžiauti draudžiama (Sutarties 102 straipsnis). Vienas piktnaudžiavimo pavyzdžių – bendrovės naudojimasis grobuoniška kainodara, kad iš rinkos pašalintų konkurentus.

Sutartis dėl ES veikimo

Europos Komisija skiria itin daug dėmesio mažesnių įmonių dėl piktnaudžiavimo pateiktiems skundams.

Siekdama taikyti konkurencijos taisykles, Europos Komisija gali pradėti tyrimu s ir skirti nuobaudas. Ji gali reikalauti informacijos ir nepranešusi patikrinti įmonių patalpas. ES antimonopolines taisykles pažeidžiančioms bendrovėms gali būti skiriamos baudos arba reikalaujama pakeisti elgesį.

Susijungimas

Susijungti ketinančios didelės bendrovės turi gauti Europos Komisijos leidimą, kad ir kur būtų jų būstinės. Atsižvelgiama ne į jų būstinių vietą, o į ES vykdomo verslo apimtį. Mažųjų įmonių susijungimui ES procedūros paprastai netaikomos, bet gali būti taikomos nacionalinės taisyklės.

Susijungimo kontrolės teisės aktai
Susijungimas su kita bendrove Europos Sąjungoje Susijungimas su kita bendrove Europos Sąjungoje

Valstybės pagalba

Kartais ES šalys naudoja viešuosius išteklius tam tikrai ekonominei veiklai skatinti arba šalies pramonės šakoms apsaugoti. Kyla pavojus, kad dėl šios rūšies valstybės paramos tam tikros įmonės įgis pranašumą prieš konkurentes ir taip bus iškreipta konkurencija. Todėl Sutartyje valstybės pagalba iš esmės draudžiama.

Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

Išimtys taikomos bendru interesu grindžiamai pagalbai. Sutartyje išvardytos aplinkybės, kuriomis valstybės parama gali būti leidžiama. Europos Komisija atsakinga už tokios paramos skyrimo stebėjimą ir teigiamo ir neigiamo poveikio konkurencijai pusiausvyros išlaikymą.

Valstybės pagalbos teisės aktai
Valstybės pagalbos kontrolė

Bendrovės gali pranešti apie valstybės pagalbą, kuri, jų nuomone, buvo neteisėtai skirta konkurentėms, naudodamosi elektronine skundo forma.

Skundo forma

Išimtys

Bėgant metams ES parengė bendrosios išimties reglamentus, kuriuose aiškiai nurodoma, kada parama laikoma pagrįsta, ir kuriais remdamosi ES šalys gali skirti tam tikros rūšies paramą kiekvieną kartą iš anksto apie tai nepranešdamos Komisijai.

Galiojančios taisyklės yra suderintos ir konsoliduotos Bendrajame bendrosios išimties reglamente, kuris taikomas pirmiausia mažosioms įmonėms, regioninei plėtrai, moksliniams tyrimams, inovacijoms, mokymui, užimtumui ir rizikos kapitalui, aplinkos apsaugai ir verslumo skatinimui.

Bendrasis bendrosios išimties reglamentas

Valstybės pagalba mažosioms įmonėms

Įsigaliojus Bendrajam bendrosios išimties reglamentui vyriausybėms lengviau padėti mažosioms įmonėms, nes juo supaprastintos taisyklės ir nustatyta didesnė leistina suma, kurios nesiekianti valstybės paramos suma nelaikoma keliančia grėsmę konkurencijai. Juo taip pat remiama Europos smulkiojo verslo akto iniciatyva (angl. „Small Business Act“), pagal kurią valstybės narės gali padėti mažosioms įmonėms įvairiais jų raidos etapais.

Bendrijos valstybės pagalbos MVĮ taisyklių vadovas [221 KB]
Europos smulkiojo verslo aktas

Valstybės pagalbos reforma

Nuo 2005 m. ES šalys buvo raginamos teikti mažesnę, bet tikslingesnę paramą, kad padėtų kurti darbo vietas, skatintų ekonomikos augimą ir šalintų rinkos nesklandumus, su kuriais susiduria mažosios įmonės.

Valstybės pagalbos reforma

Su šia sritimi susiję teisės aktai: