Mokesčių mokėjimas - Lietuva
Atnaujinta 10/2010
-
Europos Sąjunga
-
Airija
en
-
Austrija
deen
-
Belgija
enfrnl
-
Bulgarija
bgen
-
Čekija
csen
-
Danija
daen
-
Estija
enet
-
Graikija
elen
-
Ispanija
enes
-
Italija
enit
-
Jungtinė Karalystė
en
-
Kipras
elen
-
Latvija
enlv
-
Lenkija
enpl
-
Lietuva
enlt
-
Liuksemburgas
enfr
-
Malta
en
-
Norvegija
enno
-
Nyderlandai
ennl
-
Portugalija
enpt
-
Prancūzija
enfr
-
Rumunija
enro
-
Slovakija
ensk
-
Slovėnija
ensl
-
Suomija
enfi
-
Švedija
ensv
-
Vengrija
enhu
-
Vokietija
deen
Teisiniai reikalavimai
Mokesčių administravimo procedūras ir Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas.
- Mokesčių administravimo įstatymas
- Valstybinė mokesčių inspekcija
- Mokesčių mokėtojo teisės ir pareigos
- Finansų ministerija
Mokesčių sistema
Lietuvos mokesčių sistema susideda iš tiesioginių ir netiesioginių mokesčių.
Lietuvoje dvigubas pajamų apmokestinimas yra naikinamas taikant Pelno mokesčio įstatymą, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir tarpvalstybines dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.
Tiesioginiai mokesčiai
Gyventojų pajamų mokestį moka nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai pajamų mokestį moka tik nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje: per nuolatinę bazę Lietuvoje vykdomos individualios veiklos pajamų, už veiklą Lietuvoje gautų su darbo santykiais susijusių pajamų, sporto ir atlikėjo veiklos pajamų, palūkanų, honoraro, dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, Lietuvoje esančio nekilnojamojo daikto ir Lietuvoje registruotino kilnojamojo daikto pardavimo pajamų bei Lietuvoje esančio nekilnojamojo daikto nuomos pajamų.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo ES valstybėse narėse arba valstybėse, su kuriomis sudarytos ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, gautų pajamų, išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarus, dvigubam apmokestinimui naikinti taikomas atleidimo nuo pajamų mokesčio metodas, jeigu nuo šių pajamų tose valstybėse buvo sumokėtas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis.
Naikinant nuolatinio Lietuvos gyventojo iš užsienio gautų dividendų, palūkanų ir honorarų dvigubą apmokestinimą, nuo dividendų, palūkanų ir honorarų užsienyje sumokėtas pajamų mokestis atskaitomas iš Lietuvoje mokėtinos pajamų mokesčio sumos.
Gyventojų gauti dividendai apmokestinami taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą, visos kitos pajamos apmokestinamos 15 proc. mokesčio tarifu, išskyrus iš žemės ūkio ir kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) pelno jo dalyvio (nario) gautas pajamas ir gyventojo, kurio žemės ūkio valdos ar ūkio valdos ekonominis dydis yra lygus 14 europinių dydžio vienetų ar didesnis, gautas žemės ūkio veiklos pajamas, kurios apmokestinamos taikant 10 proc. mokesčio tarifą (2009 m. buvo apmokestinamos 5 proc.).
Lietuvos vieneto pelno mokesčio objektas - visos Lietuvoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos.
Užsienio vieneto pelno mokesčio objektas yra pajamos iš veiklos Lietuvoje per nuolatinę buveinę bei tam tikros rūšies pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje.
Pelno mokesčio tarifas - 15% kai kurioms pajamų rūšims taikomas 10% pelno mokesčio tarifas.
Nekilnojamojo turto mokesčio objektas yra fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo,religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius bei inžinierinius statinius, jeigu jie nėra ekonominei ar individualiai veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas arba nėra neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduoti naudotis juridiniams asmenims bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvoje.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifas gali būti nuo 0,3% iki 1% nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
- Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas
- Mokesčių inspekcijos informacija apie nekilnojamojo turto mokestį
Netiesioginiai mokesčiai
Pridėtinės vertės mokesčiu paprastai yra apmokestinamas Lietuvoje vykstantis prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už atlygį, kai prekes tiekia ir paslaugas už atlygį teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas ekonominę veiklą.
Apmokestinamuoju asmeniu gali būti tiek Lietuvos asmuo, tiek užsieno valstybės asmuo.
Lietuvos apmokestinamasis asmuo yra Lietuvos juridinis arba fizinis asmuo, vykdantis bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą.
Užsienio apmokestinamasis asmuo yra bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantis užsienio valstybės juridinis asmuo, organizacija ar kitoks vienetas, taip pat fizinis asmuo,vykdantis ekonominę veiklą, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuva.
Pridėtinės vertės mokesčio tarifai:
- standartinis 21%
- lengvatiniai 9% ir 5%
- Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas
- Mokesčių inspekcijos informacija apie pridėtinės vertės ,mokestį
Akcizais paprastai yra apmokestinamas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas, energetiniai produktai, elektros energija.
Akcizų mokėtoju paprastai yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, registruotas akcizais apmokestinamų prekių gavėjas.
Siekdama užtikrinti mokestinių paslaugų tinkamą prieinamumą, Valstybinė mokesčių inspekcija parengė paslaugų klasifikatorių, kurį patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkas.
Pagal šį klasifikatorių yra išsamiai aprašytos 52 paslaugos: jų teikimo būdai ir dokumentų formos, paslaugų teikėjai ir gavėjai, taip pat taikytini teisės aktai.
Administracinės procedūros
Mokesčių mokėtojų registracija
Užsienio asmenys privalo registruotis PVM mokėtojais Lietuvoje, kai:
- pradeda vykdyti PVM apmokestinamą ekonominę veiklą Lietuvoje,
- Lietuvoje iš kitose ES valstybėse narėse įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų įsigyja prekių ir įsigytų prekių vertė per kalendorinius metus viršija 35 000 Lt,
- Lietuvoje isigyja paslaugų iš užsienio valstybėse įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų,
- vykdo nuotolinę prekybą ir tiekiamų ir į Lietuvą atgabentų per kalendorinius metus prekių vertė viršija 125 000 Lt.
Užsienio asmuo prašymą įregistruoti PVM mokėtoju turi pateikti nedelsiant, kai atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju, arba ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki pageidaujamos įregistravimo dienos, jeigu asmuo registruojasi savanoriškai. Prašymas įregistruoti PVM mokėtoju gali būti pateikiamas:
- tiesiogiai,
- atsiunčiamas paštu,
- pateikiamas elektroniniu būdu, t.y. naudojantis elektronine deklaravimo sistema (EDS)
Užsienio valstybių asmenys, iš Lietuvos PVM mokėtojų registro gali išsiregistruoti, kai:
- nustoja vykdyti Lietuvoje ekonominę veiklą,
- pradeda vykdyti tik tokią veiklą, dėl kurios neprivalo būti įsiregistravę PVM mokėtojais,
- po privalomo įsiregistravimo PVM mokėtojais dėl nuotolinės prekybos per praėjusius kalendorinius metus į Lietuvą atgabentų visų prekių vertė neviršijo ir einamaisiais kalendoriniais metais nenumato viršyti 125 000 Lt ribos,
- po privalomo įsiregistravimo PVM mokėtojais dėl prekių įsigijimo iš kitos ES valstybės narės/paslaugų įsigijimo iš užsienio asmenų, įsigytų prekių vertė praėjusiais kalendoriniais metais nesiekė ir einamaisiais kalendoriniais metais nenumato viršyti 35 000 Lt ribos/asmuo praėjusiais ir (ar) einamaisiais kalendoriniais metais neįsigijo paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų,
- nuo savanoriško įsiregistravimo PVM mokėtoju dėl prekių įsigijimų iš kitos ES valstybės narės ir/ar dėl nuotolinės prekybos vykdymo praėjo daugiau kaip 24 mėnesiai (išskyrus atvejus, kai asmuo įgyja likviduojamo asmens statusą), o asmuo neįgijo privalomo PVM mokėtojo statuso.
Mokesčių deklaracijos pateikimas
Mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais. Centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio deklaracijos pateikimo terminas gali būti pratęstas.
Mokesčių administravimo įstatymas nustato deklaracijos pateikimo būdus: raštu, el. būdu. Mokesčių mokėtojas turi teisę pasirinkti mokesčio deklaracijos pateikimo būdą.
Mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnis numato atvejus, kai mokesčių mokėtojas gali būti laikinai atleistas nuo mokesčio deklaracijos pateikimo.
Bankrutuojančio arba restruktūrizuojamo juridinio asmens mokesčio deklaracijos pateikimo ypatumus nustato Mokesčių administravimo įstatymo 78 straipsnis.
Elektroninio deklaravimo sistema (EDS) supaprastina mokesčių deklaracijų gavimą ir apdorojimą.
EDS paslaugos apima:
- deklaracijų pildymą internete;
- pranešimus mokesčių mokėtojams apie apdorotų deklaracijų rezultatus, pvz., aptiktas klaidas jose;
- pranešimus mokesčių mokėtojams apie trūkstamas deklaracijas, kurias privaloma pateikti; ir kt. elektronines paslaugas.
-
Elektroninio deklaravimo sistema - EDS
Ištekliai
Konsultacinės medžiagos duomenų bazė (KMDB) paaiškina mokesčius, informuoja, kaip juos apskaičiuoti ir mokėti, pateikia dažnai užduodamus klausimus ir atsakymus.
Integruotą tarifą sudaro Europos Bendrijų integruoto tarifo (TARIC), galiojančio Lietuvoje nuo 2004 m. gegužės 1 d., duomenys. Jį papildo duomenys apie nacionalinius mokesčius, kuriuos administruoja muitinė (akcizą ir PVM), taip pat galiojančius nuo 2004 m. gegužės 1 d. Jis apima įvairius draudimus ir apribojimus.
Naujiems mokesčių mokėtojams skirtas leidinys "Mokesčių procedūros " trumpai aprašo šias procedūras, nurodydamas jas reglamentuojančius teisės aktus.
Su šia sritimi susiję teisės aktai:
-
Europos Sąjunga
-
Airija
en
-
Austrija
deen
-
Belgija
enfrnl
-
Bulgarija
bgen
-
Čekija
csen
-
Danija
daen
-
Estija
enet
-
Graikija
elen
-
Ispanija
enes
-
Italija
enit
-
Jungtinė Karalystė
en
-
Kipras
elen
-
Latvija
enlv
-
Lenkija
enpl
-
Lietuva
enlt
-
Liuksemburgas
enfr
-
Malta
en
-
Norvegija
enno
-
Nyderlandai
ennl
-
Portugalija
enpt
-
Prancūzija
enfr
-
Rumunija
enro
-
Slovakija
ensk
-
Slovėnija
ensl
-
Suomija
enfi
-
Švedija
ensv
-
Vengrija
enhu
-
Vokietija
deen





