Kiekviena ES šalis turi savo socialinės apsaugos įstatymus. Pareigos ir teisės pagal šiuos įstatymus vienodos visiems tos šalies darbuotojams - nesvarbu, ar jie jos piliečiai, ar atvykę iš užsienio.
Tačiau siekiant užtikrinti, kad iš vienos ES šalies į kitą persikeliantys žmonės neprarastų savo socialinių garantijų (pavyzdžiui, teisių į pensiją ir sveikatos priežiūrą) ir visuomet žinotų, kurios šalies įstatymai jiems taikomi, nacionalinės sistemos koordinuojamos ES taisyklėmis.
Pagal ES taisykles asmeniui vienu metu gali būti taikomi tik vienos šalies socialinės apsaugos įstatymai, todėl socialinio draudimo įmokas jie turi mokėti tik toje šalyje.
Paprastai taikomi šalies, kurioje asmuo dirba (kaip samdomasis darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo), įstatymai. Joje turi būti mokamos ir įmokos. Nėra svarbu, kur asmuo gyvena (pavyzdžiui, jei jis važinėja į darbą iš kitos šalies) ar kur įsisteigęs jo darbdavys.
Trumpiau kaip 2 metams į užsienį komandiruotiems darbuotojams taikoma išimtis: jie gali ir toliau būti apdrausti ir mokėti įmokas šalyje, iš kurios jie komandiruoti.
Specialiomis taisyklėmis nustatoma, kurios šalies įstatymai taikomi tuo pat metu daugiau kaip vienoje šalyje dirbantiems asmenims ir kur jie turėtų mokėti įmokas.
Nacionalinę informaciją rasite toliau.