Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Kalba - [Autentiškas tik sakomas tekstas]

Pasirengimo deryboms ir derybų su Jungtine Karalyste vyriausiojo derybininko Michelio Barnier kalba, pasakyta Europos regionų komiteto plenarinėje sesijoje

Briuselis, 2017 m. kovo 22 d.

„Sąlygos, reikalingos susitarimui su Jungtine Karalyste pasiekti“

Gerbiamasis Pirmininke M. Markkula,

sveiki visi,

gerbiamieji pirmininkai, merai, Regionų komiteto nariai,

labai džiaugiuosi čia dar kartą čia lankydamasis ir dėkoju, kad pakvietėte jums papasakoti apie būsimas derybas. Jos bus sunkios ir neeilinės. Apie šiuos dalykus viešai kalbėsiu pirmą kartą nuo lapkričio mėn. Tačiau pirmiausia noriu išreikšti savo solidarumą. Ką tik sužinojome apie rimtus įvykius Londone. Yra aukų. Kol kas neturiu informacijos apie įvykio pobūdį, tačiau noriu išreikšti savo solidarumą su Jungtinės Karalystės gyventojais ir valdžios institucijomis.

44 metus Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė buvo bendro projekto dalyvės.

  • Drauge sukūrėme bendrąją rinką – pašalinome tarp mūsų buvusias kliūtis ir priėmėme bendras laisvą prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą užtikrinančias taisykles.
  • Drauge pasiekėme, kad europiečiai, be savo nacionalinės pilietybės, turėtų ir Europos Sąjungos pilietybę, sustiprinome tokias vertybes kaip įstatymo viršenybė, taika ir demokratija – tai yra mūsų europinės tapatybės kertiniai akmenys.
  • Griuvus Berlyno sienai drauge padėjome Europai susivienyti. Jungtinė Karalystė nedvejodama atvėrė savo sienas ir darbo rinką kitų valstybių narių piliečiams. Siekdami sumažinti istoriškai susiklosčiusius ir teritorinius skirtumus mūsų žemyne, įsipareigojome finansuoti sanglaudos politiką, su kuria glaudžiai susijęs ir jūsų komitetas.

Šis bendras projektas gyvuos toliau, tačiau be Jungtinės Karalystės, nes toks jos noras.

Britų daugumai nusprendus išstoti iš Europos Sąjungos, susiklostė išskirtinė situacija.

Žinome, kad Jungtinė Karalystė apie savo ketinimą išstoti Europos Vadovų Tarybai praneš kovo 29 d. Taip oficialiai prasidės dvejų metų derybos.

Juo remdamiesi 27 valstybių ar vyriausybių vadovai, taip pat pirmininkai D. Tuskas ir J.-C. Junckeris, vykdydami Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos įgaliojimus ir šiandien jus priėmusiam Europos Parlamentui išreiškus pasitikėjimą, per porą savaičių pradės rengti derybų rekomendacijas.

„Brexit“ turės reikšmingų pasekmių gyventojams, ekonomikai, finansams, teisei ir politikai.

Tačiau jei susitarti nepavyktų, pasekmės būtų dar skaudesnės – visiems:

  • daugiau kaip 4 milijonai asmenų – Jungtinės Karalystės piliečių Europos Sąjungoje ir ES piliečių Jungtinėje Karalystėje – atsidurtų visiškoje nežinomybėje dėl savo teisių ir ateities;
  • tiekimo problemos sutrikdytų vertės grandines Jungtinėje Karalystėje;
  • būtų įvesti varginantys muitinės patikrinimai, dėl kurių neišvengiamai sulėtėtų prekyba ir pailgėtų sunkvežimių eilės Doveryje;
  • būtų smarkiai sutrikdytas oro eismas iš Jungtinės Karalystės ir į ją;
  • būtų nutrauktas branduolinių medžiagų tiekimas Jungtinei Karalystei, nes per naktį ji atsidurtų už EURATOMO ribų;
  • tokių pavyzdžių galėčiau nurodyti daug.

Dėl tokios situacijos Jungtinė Karalystė smarkiai nukentėtų: šiuo metu, galėdama naudotis bendrąja rinka ir laisvosios prekybos susitarimais su daugiau kaip 60 šalių partnerių, ji du trečdalius savo prekybos vykdo palankiomis sąlygomis.

Mūsų Sąjunga taip pat nukentės, tačiau mes toliau galėsime prekiauti 27 valstybių narių bendrojoje rinkoje ir naudotis mūsų laisvosios prekybos susitarimais.

Tačiau mūsų tikslas nėra nesusitarti.

Susitarti mes norime. Mes norime sėkmingų derybų rezultatų.

Ir kad tie rezultatai būtų naudingi abiem pusėms, net tik mums.

Todėl 27 valstybių narių ir mano komandos prioritetas yra susitarti dėl tinkamo Jungtinės Karalystės pasitraukimo ir pasirengti naujai partnerystei.

Šiuo metu turime aptarti sąlygas, reikalingas susitarimui pasiekti.

Pirmoji sąlyga – 27 valstybių narių vienybė, neatsiejama nuo skaidrumo ir viešų diskusijų.

Nuo spalio 1 d., kai pradėjau eiti savo pareigas, susitikau su visų 27 valstybių narių vyriausybėms.

 

Prieš kelias savaites pradėjau antrą apsilankymų sostinėse raundą: lankausi nacionaliniuose parlamentuose, susitinku su vyriausybėmis, profesinėmis sąjungomis ir profesinėmis organizacijomis.

Žinoma, šiuo laikotarpiu ir per visas derybas glaudžiai bendradarbiausiu su Europos Vadovų Taryba ir jos Pirmininku Donaldu Tusku, su Taryba, Europos Parlamentu ir jo Pirmininku Antonio Tajani, taip pat visomis kitomis Europos Sąjungos įstaigomis ir institucijomis.

Todėl, gerbiamasis Pirmininke M. Markkula, ponios ir ponai, džiaugiuosi galėdamas šiandien susitikti su Regionų komitetu. Kai buvau už regioninę politiką atsakingas Komisijos narys, man ne kartą teko su jumis dirbti. Jūs esate įvairiausių regionų, miestų ir kaimo vietovių balsas.

Vienybė nėra vienodumas. Vienybė yra pirmoji sąlyga norint pasiekti susitarimą derybose.

Tai, žinoma, reikalinga mums patiems. Tačiau tuo suinteresuota ir Jungtinė Karalystė. Tai sakau mūsų partneriams Jungtinėje Karalystėje, žinau, kad jų yra šioje salėje. Galiausiai mums visiems reikės vieningos Europos, kad galėtume pasiekti susitarimą.

Be to, ši vienybė bus dar stipresnė tada, kai bus grindžiama skaidrumu ir viešomis diskusijomis. Žinau, kad jūsų komitetas šiose viešose diskusijose ir šį kartą aktyviai dalyvaus.

Šios derybos negali vykti slaptai.

Derėsimės skaidriai ir atvirai, visiems aiškindami savo žingsnius.

Per šias derybas taip pat turime pasitraukiančiai šaliai ir kitoms valstybėms narėms objektyviai paaiškinti, ką reiškia „išstojimas iš Europos Sąjungos“.

Privalome savo piliečiams pasakyti ir pasakysime tiesą, ką reiškia „Brexit“.

Antroji susitarimo pasiekimo sąlyga – panaikinti netikrumą, kurį sukėlė Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos.

Netikrumo laikotarpį visų pirma išgyvena keturi su puse milijono piliečių:

  • lenkų studentai, kurie gali studijuoti Jungtinės Karalystės universitetuose tokiomis pat sąlygomis kaip britai;
  • Ispanijoje gyvenantys britų pensininkai, kurie dabar gali naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis tokiomis pat sąlygomis kaip ir Ispanijos pensininkai;
  • iš Rumunijos atvykę gydytojai ir slaugės, prisidedantys prie sveikatos priežiūros kokybės Jungtinėje Karalystėje;
  • arba Italijos, Vokietijos ar kitų šalių inžinieriai, pasirinkę dirbti Jungtinėje Karalystėje, kaip ir tūkstančiai britų, išvažiavę dirbti į Berlyną, Romą ar Vieną.

Girdime jų abejones. Suprantame jų nerimą ir turime veiksmingai į jį reaguoti.

Nuo pat derybų pradžios svarbiausias mūsų prioritetas bus garantuoti jų, kaip Europos piliečių, teises ilguoju laikotarpiu.

Mūsų šūkis bus „Pirmiausia piliečiai!“. Todėl džiugu, kad Kolegija šįryt užregistravo dvi piliečių iniciatyvas.

Spręstini klausimai yra sudėtingi ir įvairūs – susiję su gyvenimo šalyje teisėmis, patekimu į darbo rinką, pensijomis, socialinės apsaugos teisėmis ar galimybe gauti išsilavinimą.

Visus šiuos klausimus spręsime metodiškai. Neliks neišspręsta nė viena smulkmena, dėl to jau dirbame su visomis valstybėmis narėmis.

Tai užtruks – bent keletą mėnesių tikrai. Su Jungtine Karalyste turime atlikti didelį teisinį darbą.

Tačiau kad nepaliktume šių piliečių nežinomybėje, galime ir turėtume kuo greičiau susitarti dėl tęstinumo, abipusiškumo ir nediskriminavimo principų.

Kitas klausimas – regioninių ir vietos valdžios institucijų ir šiuo metu iš Europos Sąjungos biudžeto finansuojamų programų dalyvių padėties netikrumas.

Apie ką aš kalbu?

  • Apie Europos socialinio fondo pagalbos gavėjus. Visiems regionams paskirstyta beveik 90 mlrd. eurų šio fondo lėšų, ir jos naudojamos siekiant padėti mažiausiai kvalifikuotiems vyrams ir moterims, kuriems sunkiausia susirasti darbą.
  • Apie jums puikiai žinomo Europos regioninės plėtros fondo pagalbos gavėjus: ekonominių sunkumų patiriantiems regionams ir izoliuotiems regionams paremti iš šio fondo skirta beveik 200 mlrd. eurų.
  • Apie Junkerio investicijų plano pagalbos gavėjus: investicijos pagal šį planą siekia 315 mlrd. eurų. ir jos, be kita ko, skiriamos kovai su klimato kaita, pavyzdžiui, vėjo jėgainių parkui Belgijoje finansuoti. Pagal šį planą taip pat remiamos sveikatos priežiūros ir energetikos pažangios infrastruktūros Jungtinėje Karalystėje.
  • Apie mokslinių tyrimų programos „Horizontas 2020“ paramos gavėjus. Pagal šią programą ES investuoja beveik 80 mlrd. eurų į mokslo ir pramonės inovacijas, padedančias mums susidoroti su nūdienos iššūkiais.
  • Šios programos yra mūsų:
  • visos 28 valstybės narės, įskaitant Jungtinę Karalystę, jas drauge patvirtino;
  • visos 28 valstybės narės jas drauge finansuoja;
  • visos 28 valstybės narės jomis drauge naudojasi.

Kiekviena šalis turi laikytis savo įsipareigojimų kitoms šalims. Norėčiau pabrėžti: kai valstybė narė palieka Sąjungą, niekas nebaudžiamas. Kad išstotum, nieko neturi sumokėti. Tačiau turi įvykdyti savo įsipareigojimus. Neprašysime, kad Jungtinė Karalystė mokėtų už tai, dėl ko ji bendrai nesusitarė kaip Sąjungos narė.

Savo ruožtu 27 valstybių narių Sąjunga vykdys savo įsipareigojimus Jungtinei Karalystei, jos piliečiams, įmonėms ir regionams. Tai yra abipusiškai atsakingas elgesys.

Jums leidus, norėčiau nuolankiai pacituoti vieną Europos istorijos didžiavyrį – Vinstoną Čerčilį: „Didybės kaina – atsakomybė.“

Tai galioja ir Jungtinei Karalystei, ir mums.

Trečias dėl Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti atsiradęs neaiškumas yra susijęs su naujomis Sąjungos sienomis.

Manau, jį ypač jaučia Airija.

Buvau už programą PEACE atsakingas Komisijos narys. Suprantu Sąjungos vaidmenį stiprinant dialogą Šiaurės Airijoje ir remiant Didžiojo penktadienio susitarimo įgyvendinimą, kurio vienas iš garantų yra Jungtinė Karalystė.

Todėl šiose derybose mes – ir aš asmeniškai – atidžiai įvertinsime, kokios galėtų būti Jungtinės Karalystės sprendimo išstoti iš muitų sąjungos pasekmės ir kas galėtų vienaip ar kitaip susilpninti dialogą ir taiką.

Gerbiamasis Pirmininke, ponios ir ponai,

trečia susitarimo pasiekimo sąlyga – klausimai turi būti sprendžiami tinkama tvarka ir turint omenyje visą perspektyvą.

Mūsų uždavinys – naują Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės partnerystę kurti ant tvirto pagrindo, remiantis abipusiu pasitikėjimu.

Tai reiškia, kad klausimai turi būti sprendžiami iš eilės: pirmiausia turime susitarti dėl Jungtinės Karalystės tvarkingo pasitraukimo principų, kad paskui galėtume abipusiškai pasitikėdami kalbėti apie mūsų būsimus santykius.

Kuo greičiau sutarsime dėl tvarkingo pasitraukimo principų, tuo greičiau galėsime ruoštis būsimiems santykiams.

Priešingai, jei nebus pašalinti neaiškumai ir sunkius klausimus atidėsime derybų pabaigai, rizikuojame patirti fiasko.

Žinoma, bus sunkių momentų.

Visą savo politinę karjerą, taip pat ir kai buvau Savojos regiono vadovas, mačiau, kad sunkumus daug lengviau įveikti, kai yra perspektyva ir kai į problemas pažvelgiame iš perspektyvos. Per šias derybas taip pat vadovausimės šiuo principu ir, tikiuosi, tai padarysime kuo greičiau.

Apie kokią perspektyvą kalbu?

Apie naują Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės partnerystę.

Ilgą laiką – nuo pat savo pirmo balsavimo 1972 m., kai buvau dvidešimt vienų, kai agitavau už Jungtinės Karalystės įstojimą į Europos bendriją – buvau įsitikinęs, kad mus su Jungtine Karalyste sieja ilgalaikiai ryšiai. Mus sieja bendros vertybės ir interesai.

Manau, kad šiandien ne per anksti daryti mūsų naujos partnerystės apmatus, nors pačioms deryboms dar ne laikas.

Šios partnerystės pagrindas bus laisvosios prekybos susitarimas, dėl kurio, atėjus laikui, vyks derybos su Jungtine Karalyste.

Toks laisvosios prekybos susitarimas negali būti lygiavertis tam, kas yra dabar. Visi turime būti tam pasirengę.

Jungtinė Karalystė nusprendė išeiti iš bendrosios rinkos ir muitų sąjungos. Po dvejų metų ji taps trečiąja šalimi.

Akivaizdu, kad pasirinkusi tokį kelią ji atsidurs ne tokioje palankioje padėtyje kaip būdama valstybe nare.

Jungtinė Karalystė negalės „nusigriebti grietinėlės“ – pasirinkti dalyvauti tam tikrose bendrosios rinkos dalyse.

Toks laisvosios prekybos susitarimas bus pirmas Europos istorijoje.

Iki šiol visi Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimai su daugiau kaip 60 šalių, pavyzdžiui, su Pietų Korėja ir neseniai pasirašytas susitarimas su Kanada, buvo sudaromi remiantis reguliavimo konvergencijos principu.

Šiuo atveju situacija bus kitokia: derybų pradžioje Jungtinės Karalystės ir 27 ES valstybių narių standartai ir taisyklės bus visiškai integruoti.

Taigi reguliavimo konvergencijos siekti nereikės, priešingai, bus rizika ar tikimybė, kad reguliavimas pradės skirtis, o tai galėtų pakenkti bendrajai rinkai.

Visi atidžiai stebėsime, kad tokie reguliavimo skirtumai netaptų reguliavimo dempingu. Tai visų – vyriausybių, Europos Parlamento, mano, kaip derybininko, nacionalinių parlamentų ir pilietinės visuomenės – užduotis.

Antraip šiose derybose kiltų nesusipratimų ir atsirastų pasipriešinimas laisvosios prekybos susitarimui.

Norėčiau jums priminti, kad tokį, be abejo, mišrų susitarimą bet kokiu atveju dar turėtų ratifikuoti visos valstybės narės ir jų nacionaliniai parlamentai.

Kad nekiltų mano minėta rizika, turime užkirsti kelią reguliavimo dempingui. Bus labai svarbu užtikrinti ir įgyvendinti šias bendras taisykles ir sudaryti vienodas sąlygas.

Pritariame Theresai May, kuri neseniai paragino siekti „drąsaus ir plataus užmojo laisvosios prekybos susitarimo“.

Taip, platus užmojis yra gerai! Tačiau platus užmojis lygiai taip pat apima Europos piliečiams svarbius socialinius, mokestinius, aplinkosaugos ir vartotojų apsaugos standartus.

Mus su Jungtine Karalyste sieja daug daugiau vertybių ir interesų nei vien prekyba.

Esame užsimoję daug pasiekti mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklų, laboratorijų, universitetų veikloje, net jei reguliavimo ir finansinės sąlygos, kuriomis šiuo metu vyksta mūsų bendradarbiavimas, ateityje neabejotinai pasikeis.

Esame išsikėlę plataus užmojo kovos su klimato kaita tikslus, ir drauge, kaip esame įsipareigoję pagal Paryžiaus susitarimą, pasieksime dar daugiau.

Mūsų platus užmojis apima ir tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi, ypač kaimyniniame Afrikos žemyne.

Taip pat turime plačių užmojų vidaus ir išorės saugumo srityje, ar tai būtų kova su terorizmu, keitimasis informacija, kova su mišraus pobūdžio grėsmėmis ar kibernetinis saugumas.

Šiandien tai sakydamas visų pirma galvoju apie Londono išpuolių aukas, tačiau taip pat ir apie kovo 22 d. išpuolių Briuselyje ir visų kitų Europoje ir visame pasaulyje įvykdytų išpuolių aukas.

Mūsų užmojis platus ir gynybos srityje.

Šiuo klausimu Jungtinė Karalystė drauge su daugeliu kitų Europos šalių visada atliko aktyvų ir svarbų vaidmenį ne tik NATO, bet ir daugelyje Europos Sąjungos iniciatyvų ir operacijų, susijusių su bendra saugumo ir gynybos politika.

27 valstybių narių Sąjunga, rūpindamasi savo gynyba pagal Federicos Mogherini ir Komisijos pasiūlymus, turėtų palikti atvirą ir dvišalio bendradarbiavimo su Jungtine Karalyste galimybę.

Neturėtume dėl savo piliečių saugumo derėtis prekybos diskusijose.

Šiose derybose jokie kompromisai tarp saugumo ir komercinių interesų neturėtų būti daromi.

Gerbiamasis Pirmininke, ponios ir ponai,

kai susitarsime dėl naujos partnerystės apmatų, galėsime nustatyti reikiamas pereinamojo laikotarpio priemones.

Žinome, kad naujajai partnerystei suformuoti – nesvarbu, ar tai būtų laisvosios prekybos susitarimas, ar kita bendradarbiavimo forma, – reikės laiko.

Gali reikėti tam tikrų pereinamojo laikotarpio priemonių. Kol kas sunku pasakyti.

Bet kuriuo atveju šios galimos priemonės turės būti nustatomos vadovaujantis Europos teise ir su ja susijusia teisine sistema. Jų trukmė bus griežtai apribota. Jų jokiu būdu negalima tapatinti su bendrosios rinkos „grietinėlės nugriebimu“.

 

Baigdamas noriu pakartoti, kad mūsų ketinimas – derybose pasiekti susitarimą. Būsime tvirti, draugiški, tačiau jokiu būdu ne naivūs. Šiandien kalbėjau labai atvirai, kad visi suprastų sąlygas, reikalingas susitarimui pasiekti.

  • 27 valstybių narių Sąjunga turi veikti išvien, skaidriai ir apie tai diskutuodama viešai.
  • Reikia greitai panaikinti dėl Jungtinės Karalystės sprendimo atsiradusį netikrumą – visų pirma piliečių ir finansavimo iš Europos biudžeto gavėjų, taip pat netikrumą dėl naujų Sąjungos sienų.
  • Klausimus reikia spręsti tinkama tvarka ir žvelgiant į perspektyvą.

Tuomet turėsime tvirtą pagrindą diskusijoms apie mūsų būsimus santykius.

Kalbėdamas apie 27 valstybių narių Sąjungos ateitį neturiu pabrėžti, kad mūsų uždaviniai, iššūkiai ir nauja Europos darbotvarkė yra daug daugiau nei tik „Brexit“ klausimas. Jie apima kur kas daugiau.

Mūsų prioritetas yra ir bus stiprinti Sąjungą, kad drauge galėtume įveikti bendras problemas.

Pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio vadovaujama Europos Komisija šias diskusijas pradėjo Baltąja knyga dėl Europos ateities.

Šią savaitę mūsų valstybių ir vyriausybių vadovai rinksis Romoje minėti 60-ųjų mūsų steigiamosios sutarties metinių.

Nepaisant krizių, nepaisant „Brexit“ ir jo sunkumų, ši sukaktis nebus nostalgiška ar gynybinė.

Mums, 27 valstybėms narėms, tai reikšmingas įvykis, tai nauja pradžia Sąjungai ir metas kibti į darbus.

Ačiū.

SPEECH/17/723


Side Bar