Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos - Kalba

Pranešimas apie Sąjungos padėtį 2016 m.: Kurkime geresnę Europą – Europą, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina

Strasbūras, 2016 m. rugsėjo 14 d.

.

[AUTHORISED VERSION]

 

Gerbiamasis Pirmininke,

Gerbiamieji Europos Parlamento nariai,

Prieš metus čia stovėdamas jums sakiau, kad Sąjungos padėtis nėra gera. Sakiau, kad šioje Sąjungoje nepakanka Europos ir kad šioje Sąjungoje nepakanka Sąjungos.

Šiandien negaliu jums pasakyti, kad dabar jau viskas gerai.

Būkime atviri –

taip nėra.

Mūsų Europos Sąjunga išgyvena dalinę egzistencinękrizę.

Per vasarą įdėmiai klausiausi daugybės įvairių žmonių nuomonių: šio Parlamento narių, vyriausybių atstovų, nacionalinių parlamentų narių ir paprastų europiečių.

Esu dešimtmečius trukusios ES integracijos liudininkas. Joje buvo daug stiprių momentų. Žinoma, buvo ir daug sunkių laikotarpių, ir krizių.

Tačiau dar niekada nemačiau tiek mažai bendrumo tarp valstybių narių. Tiek mažai sričių, kuriose jos sutinka dirbti išvien.

Dar niekada negirdėjau, kad tiek daug vadovų kalbėtų vien apie savo vidaus problemas, o Europą minėtų tik lyg tarp kitko.

Dar niekada nemačiau, kad ES institucijų atstovai nusistatytų tokius skirtingus prioritetus, kurie kartais tiesiogiai prieštarauja nacionalinių vyriausybių ir nacionalinių parlamentų prioritetams. Atrodo, kad tarp ES ir jos valstybių narių sostinių beveik nebeliko sankirtos taškų.

Dar niekada nemačiau, kad nacionalinės vyriausybės būtų taip susilpnintos populizmo jėgų ir paralyžiuotos iš baimės pralaimėti kituose rinkimuose.

Dar niekada mūsų Sąjungoje nemačiau tiek daug susiskaldymo ir tiek mažai bendrumo.

Prieš mus – labai svarbus pasirinkimas.

Ar pasiduosime labai suprantamam bejėgiškumo jausmui? Ar leisime sau pulti į bendrą depresiją? Ar norime leisti Sąjungai iširti tiesiai mums prieš akis?

Ar tarsime sau: ar ne metas visiems susiimti? Ar ne metas pasiraitoti rankoves ir stengtis dvigubai, trigubai labiau? Ar nereikėtų Europai vadovauti ryžtingiau nei lig šiol, o ne politikams bėgti iš laivo?

Pradėdami vertinti Sąjungos padėtį turime būti nusiteikę labai realistiškai ir būti labai atviri.

Pirma, turime pripažinti, kad Europoje turime daug neišspręstų problemų. Dėl to negali būti jokios abejonės.

Kiekviena valstybė narė vienaip ar kitaip yra paveikta besitęsiančių mūsų laikų krizių – didelio nedarbo ir socialinės nelygybės, milžiniškos valdžios sektoriaus skolos, didžiulio pabėgėlių integracijos iššūkio ir labai realios grėsmės mūsų saugumui viduje ir išorėje.

Mus netgi, deja, žada palikti viena iš mūsų narių.

Antra, turime nepamiršti, kad pasaulis mus stebi.

Ką tik grįžau iš Didžiojo dvidešimtuko susitikimo Kinijoje. Prie šio svarbaus pasaulinio susirinkimo stalo Europa užima 7 vietas. Nors mūsų ten buvo daug, klausimų buvo daugiau, negu turėjome bendrų atsakymų.

Ar Europa dar sugebės sudaryti prekybos susitarimus ir formuoti pasaulio ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos standartus?

Ar Europos ekonomika pagaliau atsigaus, ar dar dešimtmetį neišsivaduos iš mažo augimo ir mažos infliacijos?

Ar Europa išliks pasaulio lyderė kovoje už žmogaus teises ir pagrindines vertybes?

Ar Europa garsiai ir vieningai tars „ne“ veiksmams, pažeidžiantiems tarptautinę teisę ir keliantiems grėsmę teritoriniam vientisumui?

O gal Europa išnyks iš tarptautinės arenos ir pasaulio likimą paliks spręsti kitiems?

Žinau, kad jūs, susirinkę šiuose rūmuose, esate nusiteikę aiškiai atsakyti į šiuos klausimus. Tačiau reikia, kad mūsų žodžius lydėtų bendri veiksmai. Antraip tai tebus žodžiai. Vien žodžiais negali daryti poveikio pasauliui.

Trečia, turime pripažinti, kad visų savo problemų neišspręsime dar viena kalba. Arba dar vienu aukščiausiojo lygio susitikimu.

Mes nesame Jungtinės Amerikos Valstijos, kur prezidentas abejiem Kongreso rūmams skaito kalbą apie Sąjungos padėtį, o gyvai per televiziją milijonai piliečių gaudo kiekvieną jo žodį.

Kitaip nei anapus Atlanto, čia, Europoje, pranešimas apie Sąjungos padėtį labai aiškiai atskleidžia mūsų Sąjungos neišbaigtumą. Šiandien kalbu jums Europos Parlamente. Penktadienį atskirai susitiksiu su valstybių narių vadovais Bratislavoje.

Savo kalba negaliu tiktai siekti jūsų palankumo neatsižvelgdamas į tai, ką valstybių narių vadovai pasakys penktadienį. Taip pat negaliu vykti į Bratislavą su kita žinia, nei sakau jums. Turiu atsižvelgti į abu mūsų Sąjungos demokratijos lygmenis, nes jie abu vienodai svarbūs.

Nesame Jungtinės Europos Valstijos. Mūsų Europos Sąjunga daug sudėtingesnė. Nepaisyti šio sudėtingumo būtų klaida ir tai lemtų neteisingus mūsų sprendimus.

Europa gali būti veiksminga tik jei kalbos, kuriomis išreiškiama parama mūsų bendram projektui, bus sakomos ne vien šiuose garbinguose rūmuose, bet ir visų valstybių narių parlamentuose.

Europa gali būti veiksminga tik jei visi sieksime vienybės ir bendrumo, nesivaržydami dėl kompetencijos sričių, o institucijos pamirš tarpusavio konkurenciją. Tik tada Europa bus daugiau nei jos dalių suma. Tik tada Europa gali būti stipresnė ir geresnė nei dabar. Tik tada ES institucijų ir nacionalinių vyriausybių vadovai galės grąžinti Europos piliečiams tikėjimą mūsų bendru projektu.

Europiečiai pavargo nuo nesibaigiančių diskusijų, ginčų ir rietenų.

Jie nori matyti, kaip konkrečiai sprendžiama dabartinė Sąjungos problema. Jiems reikia daugiau nei pažadų, rezoliucijų ir aukščiausiojo lygio susitikimų išvadų. Visa tai jie jau girdėjo ir matė su kaupu.

Europiečiai nori, kad sprendimai būtų priimami vieningai ir įgyvendinami greitai bei veiksmingai.

Akivaizdu, kad mums reikia ilgalaikės vizijos. Tokią ateities viziją Komisija išdėstys baltojoje knygoje, kuri bus pateikta 2017 m. kovo mėn. minint Romos sutarčių 60-ąsias metines. Joje bus išdėstyta, kaip sustiprinti ir pertvarkyti mūsų ekonominę ir pinigų sąjungą. Taip pat įvertinsime politinius ir demokratinius 27 valstybių narių Sąjungos ateities iššūkius. Be abejo, šiame procese visapusiškai dalyvaus Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai.

Vis dėlto vien vizijos nepakaks. Piliečiams labiau reikia,kad kas nors vadovautų. Kad kas nors imtųsi spręsti mūsų laiko iššūkius.

Europa – tarsi iš daugelio gijų nuvytas lynas; ji veiksminga tik tada, kai visi – ES institucijos ir nacionalinės vyriausybės bei parlamentai – juda ta pačia kryptimi. Turime vėl įrodyti, kad tai įmanoma – priimti bendrus sprendimus keliose labiausiai neatidėliotinose srityse.

Todėl ateinantiems dvylikai mėnesių siūlau pozityvią konkrečių Europos veiksmų darbotvarkę.

Manau, kad ateinantys dvylika mėnesių bus lemtingi, jei norime suvienyti mūsų Sąjungą. Jei norime įveikti per pastaruosius mėnesius išryškėjusius didžiulius Rytų ir Vakarų nesutarimus. Jei norime parodyti, kad svarbiais klausimais galime veikti greitai ir ryžtingai. Jei norime parodyti pasauliui, kad Europa tebėra jėga, galinti veikti išvien.

Turime imtis darbo.

Šįryt su ta pačia žinia nusiunčiau raštą Pirmininkui Martinui Schulzui ir Ministrui Pirmininkui Robertui Fico.

Ateinantys dvylika mėnesių – lemiamas laikas, per kurį turime sukurti geresnę Europą:

Europą, kuri apsaugo;

Europą, kuri išsaugo europietišką gyvenimo būdą;

Europą, kuri suteikia galių savo piliečiams,

Europą, kuri gina žmones tiek Sąjungoje, tiek užsienyje, ir

Europą, kuri imasi atsakomybės.

 

EUROPA, KURI IŠSAUGO MŪSŲ GYVENIMO BŪDĄ

Esu įsitikinęs, kad europietiškas gyvenimo būdas yra vertas išsaugoti.

Atrodo, kad daugelis jau pamiršo, ką reiškia būti europiečiu.

Ką reiškia būti šios europiečių Sąjungos dalimi ir kas sieja Lietuvos ūkininką ir vienišą motiną Zagrebe, slaugytojąValetoje ir studentą Mastrichte.

Turime atsiminti, kodėl Europos tautos pasirinko dirbti kartu.

Atsiminti, kodėl 2004 m. gegužės 1 d. Varšuvos gatvėse minios žmonių šventė solidarumą.

Atsiminti, kodėl 1986 m. sausio 1 d. Puertadel Sol aikštėje išdidžiai plevėsavo Europos vėliava.

Atsiminti, kad Europa yra pajėgi paskatinti Kipro susivienijimą – šia prasme palaikau abiejų Kipro vadovų pastangas.

Vis dėlto visų pirmiausia Europa reiškia taiką. Ilgiausias taikos laikotarpis rašytinėje Europos istorijoje prasidėjo sukūrus Europos Bendrijas. Tai ne atsitiktinumas.

Europoje jau 70 metų viešpatauja taika. Tuo tarpu pasaulyje liepsnoja 40 aktyvių ginkluotų konfliktų, kasmet pasiglemžiančių 170 000 gyvybių.

Žinoma, kad tebesame skirtingi. Taip, dažnai nesutariame. Kartais kaunamės. Tačiau kaunamės žodžiais. Ir savo nesutarimus išsprendžiame prie derybų stalo, o ne apkasuose.

Neatsiejama europietiško gyvenimo dalis yra mūsų vertybės

laisvė, demokratija, įstatymo viršenybė. Šios vertybės buvo šimtmečius ginamos kovos lauke ir įvairiose tribūnose.

Esame europiečiai ir negalime taikstytis su tuo, kad Harlou gatvėse užgauliojami, mušami ir net nužudomi lenkų darbininkai. Laisvas darbuotojų judėjimas yra tokia pati bendra Europos vertybė kaip ir kova su diskriminacija ir rasizmu.

Esame europiečiai ir griežtai pasisakome prieš mirties bausmę, nes tikime, kad kiekviena žmogaus gyvybė yra vertinga, ir ją gerbiame.

Esame europiečiai ir manome, kad teisingumo sistema turi būti nepriklausoma ir veiksminga.Nepriklausomi teismai užtikrina vyriausybių, įmonių ir piliečių kontrolę. Veiksmingos teisingumo sistemos padeda augti ekonomikai ir ginti pagrindines teises. Todėl Europa puoselėja ir gina įstatymo viršenybę.

Būti europiečiu taip pat reiškia būti atviram ir prekiauti, o ne kariauti su kaimynais. Esame didžiausias pasaulyje prekybos blokas – prekybos susitarimus esame sudarę arba dėl jų deramės su daugiau kaip 140 partnerių visame pasaulyje.

Prekyba yra tiesiogiai susijusi su darbo vietomis – kiekvienas iš eksporto uždirbtas milijardas eurų reiškia 14 000 naujų darbo vietų ES. Daugiau kaip 30 mln. darbo vietų, septintadalis visų ES dirbančiųjų, dabar priklauso nuo eksporto į kitas pasaulio šalis.

Todėl Europa ir Kanada siekia viena kitai atverti savo rinkas. Kanada yra viena artimiausių mūsų partnerių – mus sieja bendri interesai ir vertybės, teisinės valstybės principų laikymasis ir toks pats kultūrinės įvairovės supratimas. ES ir Kanados prekybos susitarimas yra geriausias ir pažangiausias ES susitarimas, dėl kurio Europos Sąjungai yra tekę derėtis. Dirbsiu drauge su jumis ir visomis valstybėmis narėmis, kad šis susitarimas būtų kuo greičiau ratifikuotas.

Būti europiečiu taip pat reiškia, kad tvirti Europos įstatymai saugo jūsų asmens duomenų privatumą. Europiečiai nenorėtų, kad bepiločiai orlaiviai virš jų galvų sektų kiekvieną žingsnį, o įmonės fiksuotų kiekvieną kompiuterio pelytės paspaudimą. Todėl šių metų gegužės mėn. Parlamentas, Taryba ir Komisija susitarė dėl bendro Europos duomenų apsaugos reglamento. Šis griežtas Europos įstatymas taikomas visoms įmonėms, tvarkančioms jūsų duomenis, kad ir kur jos būtų įsisteigusios. Europoje privatumas yra svarbus, tai žmogaus orumo klausimas.

Būti europiečiu taip pat reiškia, kad visiems sudaromos vienodos veiklos sąlygos.

Visi darbuotojai už tokį patį darbą toje pačioje vietoje turi gauti tokį patį užmokestį. Tai socialinio teisingumo klausimas. Todėl Komisija tvirtai pasiryžusi ginti savo Darbuotojų komandiravimo direktyvos pasiūlymą. Vidaus rinkoje neturi būti išnaudojami Rytų Europos darbuotojai ir jiems neturi būti taikomi žemesni socialiniai standartai. Europa – ne laukiniai vakarai, o socialinė rinkos ekonomika.

Vienodomis veiklos sąlygomis taip pat užtikrinama Europos vartotojų apsauga nuo galingų įmonių kartelinių susitarimų ir nesąžiningo jų elgesio. Be to, kiekviena – kad ir kokia didelė ar maža – įmonė turi susimokėti mokesčius ten, kur uždirba pelną. Tai taikoma ir tokiems rinkos milžinams kaip „Apple“, net jei jų rinkos vertė pranoksta 165 pasaulio valstybių BVP. Neteisėti užkulisiniai galingų įmonių sandėriai dėl mokesčių Europoje netoleruojami.

Airijos apmokestinimo lygis – ne mūsų reikalas. Airija turi teisę nusistatyti norimą mokesčių lygį. Tačiau nesąžininga tai, kad viena įmonė gali išvengti mokesčių, kurie būtų atitekę Airijos šeimoms, įmonėms, ligoninėms ir mokykloms. Komisija yra tokio teisingumo sergėtoja. Tai – konkurencijos teisės socialinė pusė. Tai yra tai, ką simbolizuoja Europa.

Būti europiečiu taip pat reiškia visuomenę, kuri gina savo darbuotojus ir pramonę sparčiai globalėjančiame pasaulyje. Pavyzdžiui, tūkstančiams Belgijos Gosli miestelio darbuotojų grėsė prarasti darbą ir tik dėl ES teisės aktų bendrovė yra priversta dalyvauti tikrame socialiniame dialoge. Darbuotojai ir vietos valdžios institucijos gali būti tikri, kad Europa bus solidari su jais ir jie gaus ES fondų paramą.

Būti europiečiu taip pat reiškia nepalikti likimo valiai mūsų plieno pramonės. Esame priėmę jau 37 antidempingo ir antisubsidijų priemones, skirtas plieno pramonei nuo nesąžiningos konkurencijos apsaugoti. Tačiau to nepakanka, nes dėl gamybos perviršio tam tikrose pasaulio dalyse Europos gamintojai bankrutuoja. Dėl šios gamybos perviršio problemos šiemet du kartus lankiausi Kinijoje. Taip pat dėl to Komisija pasiūlė pakeisti ir mažesnio muito taisyklę. Jungtinės Amerikos Valstijos įvežamam kiniškam plienui taiko 265 proc. importo tarifą, tačiau pas mus Europoje yra vyriausybių, kurios jau kelerius metus reikalauja iš Kinijos įvežamam plienui taikomą importo tarifą mažinti. Raginu visas valstybes nares ir šį Parlamentą palaikyti Komisijos pastangas stiprinti mūsų prekybos apsaugos priemones. Neturėtume būti naivūs laisvosios prekybos šalininkai, o su dempingu turėtume kovoti taip pat griežtai kaip Jungtinės Amerikos Valstijos.

Žemės ūkis taip pat yra reikšminga mūsų europietiško gyvenimo būdo dalis, kurią noriu išsaugoti. Komisija niekada nepaliks ūkininkų likimo valiai, ypač tokiu sunkiu metu kaip dabar. Pernai pieno pramonei smogė Rusijos nustatytas draudimas, tačiau Komisija ištiesė pagalbos ranką pieno sektoriaus ūkininkams ir 1 mlrd. eurų parama padėjo jiems atsistoti ant kojų.Nepatikėsiu, kad pienas gali būti pigesnis už vandenį.

Buvimas europiečiu daugeliui mūsų taip pat neatsiejamas nuo euro. Per pasaulinę finansų krizę euras išliko stiprus ir apsaugojo mus nuo dar didesnių sukrėtimų. Euras – viena svarbiausių pasaulio valiutų, mums teikianti milžinišką, nors dažnai nepastebimą, ekonominę naudą. Dėl Europos Centrinio Banko pinigų politikos euro zonos valstybės per šiuos metus palūkanoms išleido 50 mlrd. eurų mažiau. Tai papildomi pinigai, kuriuos mūsų finansų ministrai gali ir turėtų investuoti į ekonomiką.

Mario Draghis saugo mūsų valiutos stabilumą. Jo indėlis kuriant darbo vietas ir skatinant ekonomikos augimą yra didesnis nei daugelio valstybių narių.

Žinome, kad Europai teko išgyventi vieną didžiausių istorijoje finansų ir skolų krizę – 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas euro zonoje buvo net 6,3 proc., tačiau šiandien jis nesiekia 2 proc.

Per pastaruosius trejus metus dar beveik 8 milijonai žmonių rado darbą. Iš jų milijonas – Ispanijoje, kuri labai sėkmingai atsigauna po krizės.

Norėčiau, kad visoje Europoje išrinktųjų politikų kalbose visa tai būtų prisimenama dažniau.

Nepakankamai išbaigtoje mūsų Sąjungoje joks vadovavimas Europos lygmeniu negali pakeisti vadovavimo nacionaliniu lygmeniu.

Europos tautos turi apginti vienybės idėją. Niekas už jas to nepadarys.

Jos gali.

Mes galime būti vieningi, nors ir esame skirtingi.

Didžios demokratinės Europos tautos neturi pasiduoti populizmui.

Europa neturi pasiduoti terorizmo baimei.

Ne, valstybės narės turi sukurti Europą, kuri apsaugo. Mes, Europos institucijos, turime joms padėti įgyvendinti šį pažadą.

 

EUROPA, KURI SUTEIKIA GALIŲ

Europos Sąjunga turėtų ne tik išsaugoti europietišką gyvenimo būdą, bet ir suteikti galių tiems, kas joje gyvena.

Turime kurti tokią Europą, kuri suteiktų galių mūsų piliečiams ir mūsų ekonomikai. O šiandien ir piliečių gyvenimas, ir ekonomika grindžiami skaitmeninėmis technologijomis.

Skaitmeninės technologijos ir skaitmeniniai ryšiai tapo svarbūs visose kasdienio gyvenimo srityse.

Visose srityse būtina prieiga prie sparčiojo interneto. Mums būtinas nuolatinis ryšys. Jo reikia mūsų ekonomikai. Jo reikia žmonėms.

Ir investuoti į tą junglumą turime dabar.

Todėl šiandien Komisija siūlo reformuoti mūsų Europos telekomunikacijų rinkas. Norime sukurti naują teisinę sistemą, kuri pritrauktų investicijų į junglumą ir jas paskatintų.

Įmonės turėtų galėti planuoti savo investicijas Europoje kitiems 20 metų. Jei investuosime į naujus tinklus ir paslaugas, per kitą dešimtmetį sukursime bent 1,3 milijono naujų darbo vietų.

Junglumas turėtų būti naudingas visiems.

Todėl šiandien Komisija siūlo iki 2025 m. visoje Europos Sąjungoje visiškai įdiegti 5G – penktosios kartos mobiliojo ryšio sistemas. Tai gali padėti sukurti ES dar du milijonus darbo vietų.

Tai, kad junglumas turėtų būti naudingas visiems, reiškia, jog nesvarbu, kur gyvenate ar kiek uždirbate.

Todėl šiandien siūlome iki 2020 m. užtikrinti, kad kiekviename Europos miestelyje ir mieste apie pagrindinius visuomeninio gyvenimo centrus būtų įrengta nemokama belaidė interneto prieiga.

Pasauliui pereinant prie skaitmeninių technologijų taip pat turime suteikti galių savo menininkams bei kūrėjams ir apsaugoti jų kūrinius. Menininkai ir kūrėjai – mūsų didžiausia vertybė. Turinio kūrimas nėra laisvalaikio pomėgis. Tai profesija. Tai mūsų Europos kultūros dalis.

Noriu, kad žurnalistams, leidėjams ir autoriams būtų sąžiningai atlyginama už jų kūrinius, nesvarbu, ar kuriamus studijose, arnamuose, ar platinamus tradicinėmis priemonėmis, ar internetu, ar skelbiamus padaugintus kopijuokliu, ar per žiniatinklio hipersaitą.

Nuodugniai peržiūrėtomis Europos autorių teisių taisyklėmis, kurias siūlome šiandien, užtikrinama būtent tai.

Galių suteikimas mūsų ekonomikai reiškia investavimą ne tik į junglumą, bet ir į darbo vietų kūrimą.

Todėl Europai būtina daug investuoti į savo jaunimą, į darbo ieškančius asmenis, į savo startuolius.

315 milijardų eurų Investicijų planas Europai, dėl kurio kartu tik prieš dvylika mėnesių susitarėme čia, šiuose rūmuose, per pirmuosius įgyvendinimo metus jau sutelkė 116 milijardų eurų investicijų nuo Latvijos iki Liuksemburgo.

Daugiau nei 200 000 mažų įmonių ir startuoliųvisoje Europoje gavo paskolas. Ir daugiau kaip 100 000 žmonių įsidarbino naujose darbo vietose. Tai pasiekti padėjo naujas Europos strateginių investicijų fondas, kurį aš pasiūliau, mano Komisija parengė, o jūs Europos Parlamente jam pritarėte ir jį labai greitai patvirtinote.

Dabar toliau plėtosime fondo veiklą. Šiandien siūlome dukart pailginti fondo veiklos laikotarpį ir padvigubinti jo finansinius išteklius.

Su jūsų parama užtikrinsime, kad mūsų fondas iki 2020 m.iš viso suteiktų bent 500 milijardųpusę trilijono – eurų investicijų. Sieksime, kad iki 2022 m. suteiktos investicijos siektų 630 milijardų. Žinoma, jei prisidės valstybės narės, šį tikslą galime pasiekti dar greičiau.

Turime ne tik stengtis pritraukti kuo daugiau privačių investicijų, bet ir sukurti investicijoms tinkamą aplinką.

Dėl mūsų bendrų Europos pastangų Europos bankų padėtis dabar daug geresnė nei prieš dvejus metus. Europai reikia savo bankų. Tačiau beveik vien bankų kreditais grindžiama ekonomika nepadeda užtikrinti finansinio stabilumo. Kaip matėme per finansų krizę, tokia ekonomika nepadeda ir verslui. Todėl dabar turime suskasti kuo sparčiau kurti kapitalo rinkų sąjungą. Šiandien Komisija jums pateikia konkretų šios srities veiksmų planą.

Kapitalo rinkų sąjunga mūsų finansų sistemą padarys atsparesnę. Įmonėms ji užtikrins galimybę lengviau pasinaudoti įvairesnėmis finansavimo priemonėmis. Įsivaizduokite Suomijosstartuolį, kuris negali gauti banko paskolos. Šiuo metu jo galimybės gauti lėšų būtų labai ribotos. Kapitalo rinkų sąjunga pasiūlys alternatyvių finansavimo šaltinių – neformalių investuotojų, rizikos kapitalo, rinkos finansavimo priemonių, – kad padėtų startuoliams.

Paminėsiu tik vieną pavyzdį: beveik prieš metus pateikėme pasiūlymą, kaip padėti bankams lengviau teikti paskolas. Jis galėtų padėti užtikrinti iki 100 milijardų eurų papildomo finansavimo ES įmonėms. Todėl leiskite paprašyti jį patvirtinti kuo greičiau.

Mūsų Investicijų planas Europai pavyko geriau, nei tikėtasi Europoje, ir dabar rengiamės jį išplėsti už jos ribų. Tai daryti raginote daugelis iš jūsų ir daugelis valstybių narių.

Šiandien pradedame didelio užmojo Investicijų planą Afrikai ir kaimyninėms šalims, kuris gali sutelkti 44 milijardus eurų investicijų. Jei prisidėtų valstybės narės, investicijos galėtų siekti 88 milijardus eurų.

Logika ta pati, puikiai pasiteisinusi vidaus Investicijų plane: naudosime viešąjį finansavimą kaip garantiją, kad pritrauktume viešųjų ir privačių investicijų realioms darbo vietoms kurti.

Tai papildys mūsų vystomąją paramą ir padės dorotis su viena iš pagrindinių migracijos priežasčių. Esant žemiausiam besivystančių šalių ekonomikos augimo lygiui nuo 2003 m., tai itin svarbu. Naujasis planas pasiūlys išsigelbėjimą tiems, kurie antraip būtų priversti vykti į pavojingą kelionę ieškoti geresnio gyvenimo.

Nors daug investuojame į sąlygų gerinimą užsienyje, turime investuoti ir į humanitarinių krizių valdymą savo šalyse. O daugiausia turime investuoti į savo jaunimą.

Negaliu pripažinti ir nesitaikysiu su tuo, kad Europa yra ir išlieka žemynas, kuriame jaunimas neturi darbo.

Negaliu pripažinti ir nesitaikysiu su tuo, kad tūkstantmečio pabaigoje gimę jaunuoliai, vadinamoji Y karta, gali būti pirmoji karta per 70 metų, gyvensianti skurdžiau nei jų tėvai.

Žinoma, tai visų pirma nacionalinių vyriausybių uždavinys. Tačiau Europos Sąjunga gali paremti jų pastangas. Tai darome su ES Jaunimo garantijų iniciatyva, pradėta prieš trejus metus. Mano Komisija Jaunimo garantijų iniciatyvą padarė veiksmingesnę ir paspartino jos įgyvendinimą. Daugiau nei 9 milijonaijaunų žmonių jau pasinaudojo šia programa. Tai 9 milijonai jaunuolių, kuriems ES padėjo įsidarbinti arba atlikti mokomąją arba gamybinę praktiką. Mes toliau plėtosime Jaunimo garantijų iniciatyvą visoje Europoje, kad pagerintume europiečių gebėjimus ir padėtume regionams ir jauniems žmonėms, kuriems to labiausiai reikia.

Plėtosime ir programas „Erasmus“, kuriomis jau pasinaudojo 5 milijonai studentų. „Erasmus“ suteikia jaunimui galimybę judėti, keliauti, dirbti, studijuoti ir atlikti praktiką bet kurioje ES šalyje. Kas trečiam „ErasmusPlus“ studentui pasiūlytas darbas įmonėje, kurioje jie atliko praktiką.

Galime nuveikti daugiau. Europoje yra daug visuomeniškų pažiūrų jaunų žmonių, norinčių prasmingai prisidėti prie visuomenės reikalų ir padėti parodyti solidarumą. Galime sukurti galimybių ir jiems.

Būtent solidarumas laiko mūsų Sąjungą drauge.

Sutartyse, kurioms pritarė ir kurias ratifikavo visos mūsų valstybės narės, žodis „solidarumas“ pavartotas 16 kartų.

Mūsų Europos biudžetas yra aiškus finansinio solidarumo įrodymas.

Solidarumas yra įspūdingas, kai tenka kartu taikyti Europos sankcijas, Rusijai pažeidus tarptautinę teisę.

Euras yra solidarumo išraiška.

Mūsų vystymosi politika yra aiškus ženklas išorei, rodantis mūsų solidarumą.

Jau yra ir solidaraus pabėgėlių krizės valdymo požymių. Esu įsitikinęs, kad reikia daug daugiau solidarumo. Tačiau taip pat žinau, kad solidarumas turi būti savanoriškas. Jis turi būti nuoširdus. Jis negali būti priverstinis.

Dažnai solidarumą aiškiausiai rodome susidūrę su pavojais.

Kai degė Portugalijos kalvos, ugnį gesino Italijos lėktuvai.

Kai dėl potvynių nutrūko elektros tiekimas Rumunijoje, energiją tiekė Švedijos generatoriai.

Kai tūkstančiai pabėgėlių išsilaipino Graikijos pakrantėse, jiems užuovėja buvo suteikta Slovakijos palapinėse.

Ta pačia dvasia šiandien Komisija siūlo sukurti Europos solidarumo korpusą. Jauni žmonės iš visos ES galės savanoriškai siūlyti savo pagalbą ten, kur jos labiausiai reikia, kad būtų galima reaguoti į krizines situacijas, tokias kaip pabėgėlių krizė ar pastarieji žemės drebėjimai Italijoje.

Noriu, kad šis Europos solidarumo korpusas būtų sukurtas ir pradėtų veikti dar šiais metais. Ir kad iki 2020 m. jo veikloje dalyvautų pirmieji 100 000 jaunų europiečių.

Savanoriškai stodami į Europos solidarumo korpusą, šie jauni žmonės galės plėtoti savo įgūdžius ir gauti ne tik darbo, bet ir neįkainojamos žmogiškosios patirties.

 

EUROPA, KURI GINA

Europa, kuri saugo, – tai Europa, kuri gina – ir namuose, ir užsienyje.

Privalome apsiginti nuo terorizmo.

Nuo bombų susprogdinimo Madride 2004 m. Europoje įvykdyta daugiau nei 30 teroristinių išpuolių, vien pernai – 14. Įvairiuose miestuose: Paryžiuje, Briuselyje, Nicoje ar Ansbache, žuvo per 600 nekaltų žmonių.

Taip, kaip petys petin gedėjome aukų, turime vieningai imtis atsakomųjų veiksmų.

Barbariški pastarųjų metų aktai dar kartą parodė, už ką kovojame – už europietišką gyvenimo būdą. Susidūrę su didžiausiu žmonijos blogiu turime išsaugoti savo vertybes, išlikti sau ištikimi. Mūsų visuomenės yra demokratiškos, pliuralistinės, atviros ir tolerantiškos.

Tačiau negalime dėl tolerancijos aukoti savo saugumo.

Todėl mano Komisija nuo pirmųjų dienų saugumą laiko prioritetu – mes kriminalizavome terorizmą ir užsienio smogikus visoje ES, mes ėmėmės griežtesnių priemonių dėl šaunamųjų ginklų naudojimo ir teroristų finansavimo, mes bendradarbiavome su interneto bendrovėmis, kad internete nebūtų skleidžiama teroristų propaganda, ir kovojome su radikalizavimu Europos mokyklose ir kalėjimuose.

Tačiau reikia nuveikti daugiau.

Turime žinoti, kas kerta mūsų sienas.

Todėl ginsime savo sienas su nauja Europos sienų ir pakrančių apsaugos tarnyba, kurią dabar, praėjus vos devyniems mėnesiams po Komisijos pasiūlymo, oficialiai įteisina Parlamentas ir Taryba. „Frontex“ jau dabar turi daugiau kaip 600 pareigūnųsausumoje, Graikijoje prie Turkijos sienos, ir daugiau kaip 100 Bulgarijoje. Dabar ES institucijos ir valstybės narės turi labai glaudžiai bendradarbiauti, kad padėtų greitai įsteigti naują agentūrą. Noriu, kad spalio mėn. Bulgarijoje prie išorės sienos būtų dislokuota bent 200 papildomų sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir 50 papildomų transporto priemonių.

Savo sienas taip pat ginsime griežtomis kiekvieno sieną kertančiojo kontrolės priemonėmis, kurios bus priimtos iki metų pabaigos. Kiekvieną kartą, kai kažkas įvažiuos į ES ar iš jos išvažiuos, bus registruojama, kada, kur ir kodėl tai daro.

Iki lapkričio mėn. pasiūlysime Europos kelionių informacijos sistemą – automatizuotą nustatymo, kam leidžiama keliauti į Europą, sistemą. Todėl keliautojui dar neatvykus žinosime, kas keliauja į Europą.

Mums visiems reikia tos informacijos. Kiek kartų per pastaruosius mėnesius girdėjome, kad informacija buvo vienos šalies duomenų bazėje, tačiau nepasiekė kitos šalies institucijos, kuri galėjo imtis veiksmų?

Sienų saugumas taip pat reiškia, kad dalijimuisi informacija ir žvalgybos duomenimis turi būti teikiamas prioritetas. Tuo tikslu sustiprinsime Europolą – mūsų Europos agentūrą, remiančią nacionalinių teisės aktų vykdymo užtikrinimą, – suteiksime jai geresnę prieigą prie duomenų bazių ir daugiau išteklių. Kovos su terorizmu padalinys, kuriame šiuo metu yra 60 darbuotojų, negali užtikrinti būtinos pagalbos 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

Europa, kuri saugo, taip pat gina mūsų interesus ir už mūsų sienų.

Faktai akivaizdūs: gyventojų pasaulyje vis daugėja, o mes sudarome vis mažesnę jo dalį.

Šiandien mes, europiečiai, sudarome 8 proc. pasaulio gyventojų, o 2050 m. sudarysime tik 5 proc. Iki tada tarp stipriausių pasaulio ekonomikų neliks nė vienos ES šalies. O visa ES kartu? Mes vis dar išliktume pirmaujančiųjų sąrašo viršuje.

Mūsų priešai norėtų, kad susiskaidytume.

Mūsų varžovams būtų naudingas mūsų pasidalijimas.

Tik būdami kartu esame ir išliksime jėga, su kuria reikia skaitytis.

Vis dėlto, net jei Europa gali didžiuotis, kad yra pasaulinės svarbos švelnioji galia, negalime būti naivūs. Švelniosios galios nepakanka, kai mūsų kaimynystė tampa vis pavojingesnė.

Pavyzdžiui, aštri kova dėl Sirijos. Jos padariniai Europai buvo tiesioginiai. Mūsų miestuose atakas surengė „Da'esh“ stovyklose parengti teroristai. O ar Sąjunga, ar jos valstybės narės atlikokokį nors vaidmenį derybose dėl konflikto sureguliavimo?

FedericaMogherini, mūsų vyriausioji įgaliotinė ir mano pavaduotoja, dirba puikiai. Tačiau ji turi tapti mūsų Europos užsienio reikalų ministre, per kurią visos mažų ir didelių šalių diplomatinės tarnybos galėtų sutelkti jėgas, kad įgytų galios tarptautinėse derybose. Todėl šiandien raginu parengti Europos strategiją dėl Sirijos.

Federica turėtų sėdėti prie derybų stalo, kai bus aptariama Sirijos ateitis. Taip Europa galės padėti atkurti taikią Sirijos valstybę ir pliuralistinę, tolerantišką pilietinę visuomenę Sirijoje.

Europa turi imtis griežtesnių priemonių. Visų pirma tai pasakytina apie mūsų gynybos politiką.

Europa nebegali sau leisti remtis kitų karine galia ar palikti Prancūziją vieną ginti savo garbę Malyje.

Turime patys ginti savo interesus ir europietišką gyvenimo būdą.

Per pastarąjį dešimtmetį dalyvavome daugiau kaip 30 civilinių ir karinių ES misijų nuo Afrikos iki Afganistano. Tačiau neturėdami nuolatinės struktūros negalime veikti efektyviai. Vėluojama imtis skubių operacijų. Mūsų lygiagrečiųjų misijų, net jei ir vykdomų toje pačioje šalyje ar mieste, štabai atskiri. Laikas užtikrinti, kad šioms operacijoms vadovautų bendras štabas.

Taip pat turėtume pereiti prie bendrų karinių išteklių, kurie tam tikrais atvejais priklausytų ES. Ir, žinoma, užtikrinti visišką papildomumą su NATO.

Ekonominiai argumentai aiškūs. Bendradarbiavimo gynybos srityje stygius Europai kasmet atsieina nuo 25 milijardų iki 100 milijardų eurų – nelygu, apie kokią sritį kalbame. Šias lėšas galėtume panaudoti daugybei kitų dalykų.

Tai padaryti įmanoma. Kuriame daugianacionalinį cisterninių lėktuvų parką. Pasinaudokime juo kitur.

Kad Europos gynyba būtų tvirta, Europos gynybos pramonei būtina kurti inovacijas. Todėl iki metų pabaigos pasiūlysime Europos gynybos fondą, kuris turėtų suteikti pagreitį moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Lisabonos sutartis valstybėms narėms, kurios to nori, suteikia galimybę sutelkti gynybos išteklius nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo forma. Manau, kad dabar kaip tik laikas pasinaudoti šia galimybe. Ir tikiuosi, kad mūsų 27 valstybių narių susitikimas Bratislavoje vos po kelių dienų bus pirmas politinis žingsnis ta kryptimi.

Nes tik dirbdami išvien užtikrinsime, kad Europa galės apsiginti ir namuose, ir užsienyje.

 

EUROPA, KURI IMASI ATSAKOMYBĖS

Galiausiai noriu tarti žodį apie atsakomybę. Atsakomybę sukurti Europą, kuri apsaugo.

Visas ES institucijas ir visas valstybes nares raginu imtis atsakomybės.

Turime nustoti visus nuopelnus priskirti nacionalinėms vyriausybėms, o visas nesėkmes – Europai. Kitaip mūsų bendras projektas neišgyvens.

Turime prisiminti, kodėl buvo sukurta mūsų Sąjunga. Visus 27 vadovus, kurie ruošiasi vykti į Bratislavą, raginu sugalvoti tris priežastis, kam mums reikalinga Europos Sąjunga.Tris dalykus, kuriuos jie apsiima apginti ir kuriuos po to jie norėtų neatidėliodami įgyvendinti.

Kai pažadai įgyvendinami lėtai, pasitikėjimas Sąjunga tik mažėja. Pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimas. Kovoje su klimato kaita Europa yra pasaulio lyderė. Tik Europos pastangomis sudarytas pirmas teisiškai privalomas pasaulinis susitarimas dėl klimato. Europa subūrė šalių, pasiryžusių siekti didesnių tikslų, koaliciją, ir tai lėmė, kad Paryžiaus susitarimas buvo pasirašytas. Deja, dabar Europai sunkiai sekasi rodyti pavyzdį ir būti vienai iš pirmųjų ratifikavusių mūsų susitarimą. Kol kas jį ratifikavo tik Prancūzija, Austrija ir Vengrija.

Raginu visas valstybes nares ir šį Parlamentą savo įnašą padaryti ne per artimiausius mėnesius, o per ateinančias savaites. Turėtume būti greitesni. Ratifikuokime Paryžiaus susitarimą dabar. Tai padaryti įmanoma. Tereikia politinės valios. Nuo to priklausys ir Europos įtaka pasaulyje.

Europos institucijos taip pat turi imtis atsakomybės.

Visų savo Komisijos narių paprašiau, kad per ateinančias dvi savaites būtų pasirengę Sąjungos padėtį aptarti kiekvienam iš jų geriausiai pažįstamų valstybių narių nacionaliniuose parlamentuose. Nuo mano kadencijos pradžios šios Komisijos nariai nacionaliniuose parlamentuose lankėsi jau daugiau kaip 350 kartų. Noriu, kad tai būtų daroma dar dažniau. Europa gali būti sukurta tik su valstybėmis narėmis, o ne prieš jas.

Taip pat turime atsakingai pripažinti, kad tam tikrus dalykus turėtume spręsti ne mes. Negerai, kai ES valstybės narės negali susitarti, ar uždrausti glifosatą kaip herbicidų sudedamąją dalį, o sprendimą, verčiama Parlamento ir Tarybos, turi priimti Komisija.

Tai nedemokratiška, todėl šias taisykles pakeisime.

Komisija turi imtis atsakomybės būdama politiška, bet ne technokratiška.

Politiška Komisija įsiklauso į Europos Parlamento, visų valstybių narių ir žmonių nuomones.

Dėl to, kad galime įsiklausyti į kitų nuomones, paskatino mano vadovaujamą Komisiją per pirmus dvejus kadencijos metus atsiimti 100 pasiūlymų, pateikti 80 proc. mažiau iniciatyvų nei per pastaruosius 5 metus ir pradėti išsamią galiojančių teisės aktų peržiūrą. Tik sutelkdami dėmesį į tas sritis, kuriose Europa gali iš tiesų suteikti pridėtinės vertės ir pasiekti rezultatų, galėsime Europą padaryti geresnę ir patikimesnę.

Būti politiškam taip pat reiškia nedelsiant taisyti technokratines klaidas. Komisija, Parlamentas ir Taryba bendrai nusprendė panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčius. Šį pažadą įgyvendinsime. Ne tik verslininkams, vykstantiems į užsienį porai dienų, ne tik atostogautojams, nusprendusiems dvi savaites pasilepinti saule, bet ir visiems, kurie kasdien vyksta dirbti į kitą valstybę narę, ir milijonams programos „Erasmus“ studentų, praleidžiančių užsienyje vieną ar du semestrus. Todėl atsiėmiau projektą, kurį su kuo geriausiais ketinimais per vasarą parengė Komisijos darbuotojas. Jame nebuvo techninių klaidų, tačiau jo esmė neatitiko mūsų pažado. Kitą savaitę išvysite naują, geresnį projektą. Naudodamiesi tarptinkliniu ryšiu turite jaustis kaip namie.

Būdami politiški Stabilumo ir augimo paktą galime taikyti vadovaudamiesi sveiku protu. Sukurti paktą paskatino teorija, daugeliui jo taikymas tapo doktrina, o dabar kai kuriems jis yra dogma. Teoriškai už kiekvieną dešimtąją punkto dalį, kuria viršijama šalies skolos 60 proc. riba, turi būti baudžiama. Tačiau gyvenime reikia žiūrėti, kokios tos skolos priežastys. Reformas turime remti, o ne už jas bausti. Todėl reikalingi atsakingi politikai. Paktą ir toliau taikysime ne dogmatiškai, o vadovaudamiesi sveiku protu ir lanksčiai, kaip leidžia sumaniai parengtos taisyklės.

Galiausiai imtis atsakomybės taip pat reiškia atsiskaityti rinkėjams. Todėl siūlome pakeisti absurdišką taisyklę, kad, norėdami dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, Komisijos nariai turi atsistatydinti iš pareigų. Vokietijos kanclerė, Čekijos, Danijos ar Estijos ministrai pirmininkai, dalyvaudami naujos kadencijos rinkimuose, iš savo pareigų neatsistatydina. Komisijos nariai taip pat neturėtų to daryti. Jei norime, kad Komisija atitiktų realaus pasaulio poreikius, turėtume skatinti Komisijos narius stoti į akistatą su demokratija, o ne tamtrukdyti.

 

IŠVADA

Gerbiamieji Parlamento nariai,

Aš toks pats jaunas kaip ir Europos projektas, kuriam kitų metų kovą sukaks 60 metų.

Aš su juo gyvenau ir dėl jo dirbau visą savo gyvenimą.

Mano tėvas tikėjo Europa, nes tikėjo stabilumu, darbuotojų teisių apsauga ir socialine pažanga.

Jis puikiai suprato, kokia vertinga ir kartu trapi yra taika Europoje.

Tikiu Europa, nes mano tėvas įdiegė man tas pačias vertybes.

O ko šiandien mokome savo vaikus? Ką jie iš mūsų paveldės? Nesutarimuose tirpstančią Sąjungą? Sąjungą, kuri pamiršo savo praeitį ir neturi ateities vizijos?

Mūsų vaikai verti geresnės ateities.

Jie verti Europos, kuri išsaugo jų gyvenimo būdą.

Jei verti Europos, kuri suteikia jiems galių ir gina juos.

Jie verti Europos, kuri apsaugo.

Atėjo metas visiems mums – institucijoms, vyriausybėms ir piliečiams – prisiimti atsakomybę už tokios Europos kūrimą. Išvien.

SPEECH/16/3043


Side Bar