Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija

José Manuel Durão Barroso

Europos Komisijos Pirmininkas

2013 m. pranešimas apie Sąjungos padėtį

Europos Parlamento plenarinė sesija (Strasbūras)

2013 m. rugsėjo 11 d.

Gerbiamas Parlamento Pirmininke,

Gerbiami Tarybai pirmininkaujančios šalies Atstovai,

Gerbiami Parlamento Nariai,

Ponios ir Ponai,

po aštuonių mėnesių visos Europos rinkėjai vertins, ką drauge nuveikėme per pastaruosius penkerius metus.

Per šiuos penkerius metus Europa piliečių gyvenimui padarė gerokai didesnį poveikį nei kada nors anksčiau. Europos reikalai aptarinėti viso žemyno kavinėse ir populiariose televizijos pokalbių laidose.

Šiandien norėčiau apžvelgti mūsų drauge atliktus darbus. Ir ką dar turime nuveikti. Taip pat noriu pristatyti, manyčiau, svarbiausias europinių politinių diskusijų idėjas rengiantis ateinančių metų rinkimams.

Gerbiami Parlamento Nariai,

Lygiai prieš penkerius metus JAV vyriausybė perėmė bendroves „Fannie Mae“ ir „Freddie Mac“ ir suteikė finansinę pagalbą draudimo bendrovei AIG, o „Lehman Brothers“ kreipėsi dėl bankroto paskelbimo.

Šie įvykiai buvo pasaulinės finansų krizės priežastis. Finansų krizė virto beprecedente ekonomikos krize. O ši galiausiai išsirutuliojo į socialinę krizę, kurios padariniai daugeliui mūsų piliečių buvo labai skaudūs. Dėl to paaštrėjo skolų problema, tebekelianti didžiulį nerimą mūsų vyriausybėms. Grėsmingai padidėjo nedarbas, visų pirma jaunimo. Tai tebeslegia mūsų namų ūkius ir bendroves.

Tačiau Europa nepasidavė. Per šiuos penkerius metus ėmėmės ryžtingų veiksmų. Krizę kentėme drauge. Supratome, kad su ja kovoti turime bendromis jėgomis. Tą darėme ir tebedarome.

Pažvelkime praeitin ir pažiūrėkime, ką drauge padarėme, kad siaučiant krizei suvienytume Europą. Manau, galime drąsiai teigti – prieš penkerius metus nebūtume patikėję, kad tai įmanoma.

Iš esmės pertvarkome finansų sektorių, kad žmonių santaupos būtų saugios.

Patobulinome vyriausybių bendradarbiavimo, viešųjų finansų patikimumo užtikrinimo ir ekonomikos modernizavimo būdus.

Sutelkėme per 700 mlrd. EUR, kad atitrauktumėme krizės ištiktas šalis nuo bedugnės krašto. Tokio masto stabilizavimo pastangų imtasi pirmą kartą.

Puikiai prisimenu pernykštį savo susitikimą su daugelio didžiųjų bankų vyriausiaisiais ekonomistais. Daugelis jų laikėsi nuomonės, kad Graikija pasitrauks iš euro zonos. Visi be išimties baiminosi euro zonos dezintegracijos. Štai mūsų aiškus atsakas į tuos nuogąstavimus: niekas neatsisakė ir nebuvo verčiamas atsisakyti euro. Šiemet į Europos Sąjungą įstojo dvidešimt aštunta valstybė narė, o kitais metais euro zona sulauks aštuonioliktos narės.

Dabar svarbiausia tai, kaip išnaudosime šią pažangą. Džiaugsimės ja ar ją nuvertinsime? Ar ši pažanga suteiks mums pasitikėjimo tęsti pradėtus darbus? Ar toliau menkinsime savo pastangų rezultatus?

Gerbiami Parlamento Nariai,

ką tik grįžau iš Didžiojo dvidešimtuko susitikimo Sankt Peterburge. Ir štai ką galiu pasakyti: šiemet, priešingai nei pastaraisiais metais, nebuvo norinčių pamokyti Europą, kaip spręsti krizės keliamas problemas. Sulaukėme dėkingumo ir padrąsinimo.

Ne todėl, kad krizė jau baigėsi. Todėl, kad ji dar nesibaigė. Europos Sąjungos atsparumas ir toliau bus išbandomas. Tačiau mūsų veiksmai leidžia tikėti, kad, jeigu nenuleisime rankų, krizę galime įveikti.

Visus sunkumus įveiksime petys į petį.

Privalome juos įveikti bendromis jėgomis.

Esu įsitikinęs, kad pasaulyje, kuriame vyksta daugybė esminių geoekonominių ir geopolitinių pokyčių, tik veikdami išvien – kaip Europos Sąjunga – galėsime suteikti savo piliečiams tai, ko jie trokšta: globalizacijos amžiuje ginti ir remti mūsų vertybes, interesus ir gerovę.

Metas pakilti virš nacionalinių klausimų, savo kiemo interesų ir padaryti realią pažangą sprendžiant Europos klausimus. Metas diskusijoms su rinkėjais suteikti tikrą europinę perspektyvą.

Metas visiems, kuriems rūpi Europa, kad ir kokios būtų jų politinės ar ideologinės pažiūros, kad ir kur jie būtų gimę, paremti Europą.

Jei to nedarysime patys, negalime tikėtis, kad tai darys kiti.

Gerbiami Parlamento Nariai,

nuo krizės pradžios nuėjome ilgą kelią.

Pernai, skaitydamas pranešimą apie Sąjungos padėtį, teigiau: „Nepaisant visų šių pastangų mums nepavyko atgauti piliečių, rinkų ir mūsų tarptautinių partnerių pasitikėjimo.

Praėjo vieni metai, o jau yra ženklų, rodančių, kad mūsų pastangos pradeda duoti vaisių. Palūkanų normų skirtumai mažėja. Pažeidžiamiausios šalys skolinasi pigiau. Pramonės gamybos apimtis didėja. Sugrįžta pasitikėjimas rinkomis. Vertybinių popierių rinkos sklandžiai veikia. Verslo perspektyvos nuolat gerėja. Vartotojų pasitikėjimas sparčiai didėja.

Šalyse, kurioms krizė smogė smarkiausiai ir kurios iš esmės pertvarko savo ekonomiką, jau matyti teigiamų rezultatų.

Ispanija jau mato pirmuosius labai svarbių reformų ir padidėjusio konkurencingumo požymius. Jos prekių ir paslaugų eksportas dabar sudaro 33 proc. BVP. Tai didžiausia procentinė eksporto dalis nuo euro įvedimo. Airijai nuo 2012 m. vasaros pavyko pritraukti pinigų iš kapitalo rinkų, tikimasi, kad 2013 m. jos ekonomika augs trečius metus iš eilės, o šalies gamybos įmonės vėl samdo darbuotojus.

Tikimasi, kad struktūriniu požiūriu deficitinė Portugalijos einamoji užsienio sąskaita bus iš esmės subalansuota, o ekonomika po ilgo nuosmukio ima augti. Graikijai vos per trejus metus pavyko užtikrinti įspūdingą fiskalinį koregavimą, ji atgauna konkurencingumą ir netrukus pirmą kartą per kelis dešimtmečius turėtų pasiekti pirminį perteklių. Kipras, savo programą pradėjęs įgyvendinti vėliau, ją vykdo kaip suplanuota. Tai būtina norint susigrąžinti ekonomikos augimą.

Europos ekonomika turėtų netrukus atsigauti.

Be abejo, turime būti budrūs. Viena kregždė – dar ne pavasaris. Analizuokime realistiškai. Nepervertinkime, bet ir nenuvertinkime savo pasiekimų. Teigiami vieno ketvirčio rezultatai dar nereiškia, kad įveikėme visas ekonomikos negandas. Tačiau jie rodo, kad einame teisingu keliu. Turimi duomenys ir tendencijos rodo, kad galime pasitikėti savimi.

Tai turėtų paskatinti mus toliau stengtis. Tai turime daryti dėl tų, kurie ekonomikos atsigavimo ženklais ir teigiamais pokyčiais kol kas džiaugtis negali. Tai sakydamas visų pirma turiu omenyje 26 mln. Sąjungos bedarbių, visų pirma jaunus bedarbius, kurie tikisi mūsų pagalbos. Viltis ir pasitikėjimas – ekonominės lygties dalys.

Gerbiami Parlamento Nariai,

rezultatų pasiekėme, nes, atsižvelgdami į krizės pamokas, parodėme ryžtą pakeisti tiek savo politiką, tiek jos priemones.

Sakydamas „mes“, tą ir turiu galvoje – mus. Visos mūsų pastangos yra bendros pastangos.

Kiekviename žingsnyje jūsų – Europos Parlamento – vaidmuo buvo lemiamas, o teisėkūros srities rezultatai – įspūdingi. Esu įsitikinęs, kad ne visi Europos piliečiai tai žino, todėl jūsų nuopelnai turi būti paviešinti ir pripažinti.

Todėl kviečiu visus toliau drauge dirbti, kad būtų pertvarkyta ekonomika, užtikrintas augimas ir kuriamos darbo vietos, kad mūsų institucijos būtų pritaikytos prie naujų sąlygų. Tik atlikę šiuos darbus galėsime pereiti į naują kovos su krize etapą.

Su šios kadencijos Parlamentu ir Komisija dar galime daug ką nuveikti.

Kalbėkime konkrečiai – visų pirma galime ir privalome sukurti bankų sąjungą. Tai pirmutinis ir pats skubiausias ekonominės ir pinigų sąjungos plėtros etapas, numatytas praėjusį rudenį pateiktame Komisijos projekte.

Bendro priežiūros mechanizmo teisėkūros procesas jau beveik baigtas. Kitas žingsnis – Europos Centrinio Banko nepriklausomas bankų turto vertinimas prieš imantis vykdyti priežiūros funkciją.

Turime kuo skubiau skirti dėmesio bendram bankų pertvarkymo mechanizmui. Komisija pasiūlymą pateikė liepos mėn. ir drauge turime padaryti viską, kad jis būtų priimtas dar šią kadenciją.

Taip užtikrinsime, kad mokesčių mokėtojams netektų už bankų įsipareigojimų nevykdymą mokėti daugiausiai.

Tokiu būdu taip pat padarysime pažangą atskirdami bankų veiklą ir valstybių riziką.

Taip galėsime pašalinti vieną iš daugiausiai nerimo keliančių nepriimtinų krizės padarinių: didėjantį Europos finansų sektoriaus ir kreditų rinkos susiskaidymą ir netgi implicitinį renacionalizavimą.

Be to, taip bus padedama grįžti prie įprastų skolinimo ūkio subjektams, visų pirma MVĮ, sąlygų. Nepaisant atitinkamų pinigų politikos priemonių, kreditų srautai euro zonoje kol kas nepakankami. Reikia ryžtingai imtis spręsti šį klausimą.

Iš esmės siekiame vieno tikslo – ekonomikos augimo, kuris yra būtinas, jei norime išspręsti aktualiausią šiandienos problemą – nedarbą. Dabartinis nedarbo lygis yra ekonomiškai netvarus, politiškai netinkamas ir socialiai nepriimtinas. Todėl visa Komisijos kolegija, kurios visi nariai šiandien yra čia su manimi, nori aktyviai bendradarbiaudama tiek su jumis, tiek su valstybėmis narėmis įgyvendinti kuo didesnę ekonomikos augimo darbotvarkės dalį. Naudojamės visomis įmanomomis priemonėmis, tačiau – žinoma, reikia tą pripažinti – dalis jų yra Europos lygmens, kita dalis – nacionalinio lygmens. Norėčiau, kad būtų skirta daugiau dėmesio jaunimo nedarbo ir realiosios ekonomikos finansavimo sprendimų įgyvendinimui. Ekonomikos augimas ir nedarbas – tokio derinio turime vengti.

Todėl Europa turi sparčiau vykdyti struktūrines reformas. Konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nurodyta, kas turi būti daroma valstybių narių lygmeniu.

Yra dalykų, kuriuos geriau daryti Europos lygmeniu, ir dalykų, kuriuos geriau daryti nacionaliniu lygmeniu. ES lygmeniu dėmesys turėtų būti sutelktas į tai, kas išties svarbu realiajai ekonomikai: mūsų prioritetas – visapusiškai išnaudoti bendrosios rinkos potencialą.

Jau turime puikiai veikiančią bendrąją prekių rinką ir matome jos teikiamą ekonominę naudą. Bendrosios rinkos principus turėtume taikyti ir kitose srityse: judumo, komunikacijų, energetikos, finansų, e. prekybos ir kt. Reikia šalinti kliūtis, mažinančias bendrovių ir žmonių dinamiškumą. Turime baigti kurti Europos infrastruktūros tinklus.

Norėčiau paskelbti, kad šiandien oficialiai priimsime pasiūlymą, kuriuo siekiama tolesnės pažangos bendros telekomunikacijų rinkos kūrimo srityje. Piliečiai žino, kad Europa gerokai sumažino tarptinklinio ryšio mokesčius. Mūsų pasiūlymu vartotojams bus padidintos garantijos ir sumažintos kainos, o bendrovėms suteikiama naujų galimybių. Žinome, kad ateityje prekyba bus vis labiau grindžiama skaitmeninėmis technologijomis. Argi ne paradoksas, kad turime vieną prekių vidaus rinką, bet 28 nacionalines skaitmenines rinkas? Ar galėsime pasinaudoti visomis skaitmeninės ekonomikos teikiamomis ateities galimybėmis, jei nesukursime bendros skaitmeninės rinkos?

Tą patį galima pasakyti ir apie platesnę skaitmeninę darbotvarkę: ji padeda spręsti realias problemas ir gerinti kasdienį piliečių gyvenimą. Juk būsimo Europos pramonės pagrindo stiprybė – žmonių ir įmonių skaitmeninių ryšių tinklas. Tinkamai derindami duomenų ir privatumo apsaugos principus, padidinsime piliečių pasitikėjimą Europos modelio patikimumu. Atsižvelgiant tiek į vidaus, tiek į išorės tendencijas, Europos Komisijai labai svarbu, kad būtų priimti jos pasiūlyti teisės aktai dėl duomenų apsaugos.

Bendroji rinka – konkurencingumo ir užimtumo garantas. Per ateinančius kelis mėnesius priimdami likusius pasiūlymus, susijusius su I ir II bendrosios rinkos aktais ir įgyvendindami Europos infrastruktūros tinklų priemonę, paklosime ateities gerovės pagrindą.

Taip pat siekiame prisitaikyti prie dinamiškų pasaulinių permainų, todėl turime skatinti novatorišką dinamizmą Europoje. Todėl turime daugiau investuoti į inovacijas ir technologijas ir didinti mokslo vaidmenį. Tikiu, kad mokslas, žmogaus protas ir kūrybiškumas gali padėti išspręsti visuomenės problemas. Pasaulis sparčiai kinta. Esu įsitikinęs, kad daugelį problemų – tiek Europoje, tiek už jos ribų – išspręsti padės nauji moksliniai tyrimai, naujosios technologijos. Norėčiau, kad Europa šioje srityje būtų pasaulio lyderė. Todėl mes – Europos Parlamentas ir Komisija – diskutuodami ES biudžeto klausimais, programą „Horizontas 2020“ laikėme prioritetine.

Dalį ES biudžeto skiriame investicijoms į gebėjimų ugdymą, švietimą ir profesinį mokymą – taip suteikiame dinamiškumo talentams ir juos paremiame. Todėl skubėjome parengti programą „Erasmus+“.

Dar šį rudenį pateiksime dar daugiau XXI a. idėjas atitinkančių pramonės politikos pasiūlymų. Vis labiau remiame MVĮ, nes tikime, kad stipri, dinamiška pramonės bazė yra galingos Europos ekonomikos garantas.

Drauge kovojame su klimato kaita, o užsibrėžę tikslą „20-20-20“ siekiame ekologiškai tvaraus ekonomikos augimo, efektyvaus išteklių naudojimo, išlaidų sumažinimo ir darbo vietų kūrimo.

Iki šių metų pabaigos pateiksime konkrečių pasiūlymų, susijusių su mūsų energetikos ir klimato politika iki 2030 m. Toliau plėtosime tarptautinę darbotvarkę ir drauge su partneriais iki 2015 m. parengsime išsamų, teisiškai privalomą pasaulinį susitarimą dėl klimato. Pati viena su klimato kaita Europa nepakovos. Reikia į būrį įtraukti ir kitus. Drauge tęsime darbus, susijusius su energijos kainų poveikiu konkurencingumui ir socialinei sanglaudai.

Visos šios ekonomikos augimo varomosios jėgos yra mūsų strategijos „Europa 2020“ dalis, todėl skubiai ir visapusiškai ją įgyvendinti yra svarbiau nei bet kada iki šiol. Kai kuriais atvejais turėsime padaryti daugiau, nei numatyta minėtoje strategijoje.

Tai reiškia, kad turime toliau įgyvendinti aktyvią ir ryžtingą prekybos darbotvarkę. Siekiame užmegzti glaudesnius ryšius su augančių trečiųjų šalių rinkomis ir užimti tvirtesnes pozicijas pasaulinėje tiekimo grandinėje. Daugelis piliečių įsivaizduoja, kad pasaulinės prekybos kovoje Europa pralaimi, bet yra priešingai: sukaupėme didžiulį ir nuolat augantį prekybos prekėmis, paslaugomis, žemės ūkio produktais perteklių – daugiau kaip 300 mlrd. EUR per metus. Šioje srityje turime darbuotis toliau. Šiems klausimams, visų pirma Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystei su JAV bei deryboms su Kanada ir Japonija, ateinančiais mėnesiais taip pat reikės skirti itin daug dėmesio.

Galiausiai turime aktyviau įgyvendinti ES biudžetą – daugiametę finansinę programą. ES biudžetas – svarbiausia mūsų turima investicijų skatinimo priemonė. Kai kuriuose ES regionuose šis biudžetas – vienintelė viešųjų investicijų galimybė, nes nacionalinio lygmens šaltinių nėra.

Tiek Europos Parlamentas, tiek Komisija norėjo daugiau išteklių. Tai buvo bendras mūsų siekis. Tačiau vienų metų ES biudžetą (šiandienos kainomis) sudaro gerokai daugiau lėšų nei visą anuometinį Maršalo planą. Turime užtikrinti, kad programas būtų galima pradėti įgyvendinti 2014 m. sausio 1 d. Turime užtikrinti, kad rezultatus pajustų paprasti piliečiai. Ir kad išnaudotume visas novatoriško finansavimo galimybes – naudodami tiek taikomas priemones, tiek EIB lėšas, tiek projektų obligacijas.

Privalome įgyvendinti liepos mėn. prisiimtą įsipareigojimą. Komisija padarys viską, ką pažadėjo. Pavyzdžiui, dar šį mėnesį paskelbsime 2013 m. antrąjį taisomąjį biudžetą. Laiko turime nedaug, todėl primygtinai prašau jo nebestabdyti. Visų pirma raginu valstybes nares nebevilkinti šio klausimo.

Noriu dar kartą pabrėžti: retorika ir pažadais piliečių neįtikinsime – turime pateikti konkrečių laimėjimų sąrašą. Turime parodyti tas sritis, kuriose Europa sėkmingai sprendė piliečių problemas. Europa nėra problemų priežastis. Europa yra problemų sprendėja.

Kokių veiksmų turime imtis, išsamiau aptariu šiandieniniame savo laiške Europos Parlamento Pirmininkui, kurį jau turėtumėte būti gavę. Todėl išsamiai ateinančių metų programos neaptarinėsiu.

Šiandieninė mano žinia aiški – iki rinkimų dar turime drauge nudirbti daug darbų. Dabar ne laikas pasiduoti. Turime kibti į darbą pasiraitoję rankoves.

Gerbiami Parlamento Nariai,

visa tai nėra lengva. Šiais sunkiais laikais ES patiria tikrų išbandymų. Ilgalaikės ir sudėtingos reformos reikalauja daug jėgų, bet yra neišvengiamos. Nesuklyskime: sugrįžti prie įprastinio scenarijaus neįmanoma. Kai kas viliasi, kad ilgainiui visa bus kaip buvę. Jie klysta. Ši krizė kitokia. Tai ne ciklinė, o struktūrinė krizė. Į seną ir normalią padėtį nebesugrįšime. Turime sukurti naują ir normalią padėtį. Gyvename pokyčių laikais. Turime tai išties suvokti, ne tik apie tai kalbėti. Turime numatyti visas su tuo susijusias pasekmes, be kita ko, mūsų mąstysenai, ir tai, kaip reaguojame į problemas.

Pirmieji rezultatai rodo, kad tai įmanoma.

Be to, visi mes iš patirties žinome, kad tai būtina.

Šiuo trapaus ekonomikos atsigavimo etapu didžiausias pavojus, kurį matau, yra politinis – tai stabilumo ir ryžto stoka. Pastaraisiais metais buvo akivaizdu, kad už bet kokią abejonę vyriausybių įsipareigojimu vykdyti reformas buvo nedelsiant baudžiama. Kita vertus, aiškių ir įtikinamų sprendimų poveikis yra svarbus ir tiesioginis.

Vyriausybių darbas šiuo kovos su krize etapu – užtikrinti aiškumą ir nuspėjamumą, kurio rinkoms vis dar trūksta.

Be abejonės, esate girdėję apie Justą Lipsijų (Justus Lipsius). Šis žmogus, kurio vardu pavadintas Tarybos pastatas Briuselyje, buvo labai įtakingas XVI a. humanistas ir mokslininkas, žinomas visų pirma dėl svarbaus veikalo „Apie pastovumą“.

Jis rašė: „Pastovumas – tai reikalinga ir nekintanti proto stiprybė; jo nepadidins ir nesumažins jokie išoriniai ar atsitiktiniai įvykiai.“ Jis teigė, kad sumaišties ir nerimo laikais padėti gali tik „nuovoka ir pagrįstais argumentais“ grindžiama „proto stiprybė“.

Tikiuosi, kad šiais sunkiais laikais visi mes, įskaitant Europos vyriausybių atstovus, posėdžiaujančius Justo Lipsijaus pastate, įgyvendindami sprendimus rodome tokį ryžtą ir atkaklumą. Nes vienas svarbiausių mūsų siekių – veikti nuosekliai. Ne tik priimti sprendimus, bet ir juos įgyvendinti.

Gerbiami Parlamento Nariai,

natūralu, kad pastaruosius kelerius metus mūsų pastangos įveikti ekonomikos krizę buvo nustūmusios į antrą planą visus kitus darbus.

Tačiau Europos idėja turi apimti kur kas daugiau sričių – ne vien ekonomiką. Europa – tai ne tik rinka. Europos idealas susijęs su pačiais Europos visuomenės pamatais. Tai – vertybės. Norėčiau dar kartą pabrėžti: tai – vertybės. Jis grindžiamas tvirtu tikėjimu politiniais, socialiniais ir ekonominiais standartais, integruotais į socialinę rinkos ekonomiką.

Šiandienos pasaulyje tik ES lygmeniu galime ginti mūsų vertybes bei standartus ir puoselėti piliečių teises – pradedant vartotojų teisėmis, moterų teisėmis, teisėmis į aplinkosaugos standartus ir baigiant darbuotojų teisėmis, mažumų teisėmis ir teisėmis į duomenų apsaugą ir privatumą.

Kad ir ką darytume – gintume savo interesus tarptautinės prekybos srityje, siektume užtikrinti energijos tiekimą ar kovodami su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu siektume žmonėms sugrąžinti teisingumo jausmą, – tik veikdami kaip Sąjunga galėsime atlikti savo darbą pasaulinėje arenoje.

Kad ir ko siektume – teikti veiksmingą vystymosi paramą ar humanitarinę pagalbą besivystančioms šalims, saugoti bendras išorės sienas ar plėtoti tvirtą Europos saugumo ir gynybos politiką, – tikslus pasieksime tik gilindami integraciją.

Abejonių nėra. Mūsų veiklos nuoseklumas ir tarptautinis vaidmuo yra neatsiejami. Mūsų ekonominis patrauklumas ir politinė trauka yra iš esmės susiję.

Ar kas nors iš tiesų tiki, kad, jeigu euras būtų žlugęs, mes ar mūsų valstybės narės būtume laikomi patikimais tarptautiniais partneriais?

Ar kas nors tebesusimąsto apie tai, kaip plėtra padėjo užgydyti istorijos paliktas gilias žaizdas, sukurti demokratines valstybes, nors niekas nemanė, kad tai įmanoma? Apie tai, kad mūsų kaimynystės politika buvo ir tebėra puikiausia Europai itin svarbių regionų saugumo ir gerovės užtikrinimo priemonė? Kur būtume, jei viso to nebūtų?

Tokios šalys kaip Ukraina, viliojamos mūsų ekonominio ir socialinio modelio, šiandien aktyviau nei bet kada siekia glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga. Negalime nusigręžti nuo jų. Negalime pritarti mėginimams apriboti šių šalių savarankiškus sprendimus. Laisva valia turi būti gerbiama. Tokiais principais grindžiama ir mūsų Rytų partnerystė, kurią ketiname toliau plėtoti Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.

Ar kas nors prisimena, kokių kančių Europai sukėlė praėjusio amžiaus karai ir kad Europos integracija buvo vienintelis galimas sprendimas?

Kitais metais minėsime Pirmojo pasaulinio karo pradžios šimtmetį. Karo, sudarkiusio viso žemyno – nuo Sarajevo iki Somos – veidą. Taikos neturėtume laikyti savaime suprantamu dalyku. Turime nepamiršti, kad tai, jog buvę priešai sėdi prie bendro darbo stalo, yra Europos nuopelnas. Jiems buvo pasiūlyta Europos perspektyva, kuri, tarpininkaujant ES, netgi Serbijai ir Kosovui padėjo pasiekti susitarimą.

Tai, kad Europos projektas yra taikos projektas, mums pernai priminė už šį istorinį laimėjimą įteikta Nobelio taikos premija.

Mes patys turime to nepamiršti. Kartais manau, kad neturėtume drovėtis didžiuotis. Nesipūskime. Tiesiog didžiuokimės. Turime žvelgti į ateitį, tačiau drauge remtis praeities išmintimi.

Visiems, kuriuos džiugina Europos nesėkmės ir kurie nori sustabdyti integraciją ir didinti izoliaciją, norėčiau pasakyti štai ką: suskaidyta ikiintegracinė Europa, karas ir apkasai nėra tai, ko žmonės trokšta ir ko jie nusipelnė. Europos žemynas per visą savo istoriją dar nėra patyręs tokios ilgos taikos kaip ši, tebesitęsianti nuo pat Europos bendrijos sukūrimo. Mūsų pareiga ją saugoti ir puoselėti.

Gerbiami Parlamento Nariai,

vadovaudamiesi savo vertybėmis žvelgiame į nepakenčiamą padėtį Sirijoje, pastaruosius mėnesius taip rūsčiai tikrinančią pasaulio sąžinę. Europos Sąjunga atsiliepė mobilizuodama 1,5 mlrd. EUR vertės tarptautinę pagalbą. Dalis šios sumos – 850 mln. EUR – skirta tiesiai iš ES biudžeto. Komisija visomis išgalėmis sieks padėti Sirijos piliečiams ir pabėgėliams kaimyninėse šalyse.

Tapome įvykių, kuriuos jau seniai manėme esant neįmanomus, liudininkais. Cheminio ginklo panaudojimas – siaubingas veiksmas. Jį būtina griežtai pasmerkti ir pareikalauti atsakomybės. JT vadovaujamai tarptautinei bendruomenei tenka bendra atsakomybė nubausti šių veiksmų vykdytojus ir užbaigti konfliktą. Pasiūlymas užtikrinti, kad Sirija daugiau negalėtų panaudoti cheminio ginklo, yra neabejotinai teigiamas žingsnis. Sirijos režimas dabar turi įrodyti, kad šis pasiūlymas bus nedelsiant įgyvendintas. Europa yra įsitikinusi, kad tik politiniu sprendimu galima užtikrinti ilgalaikę taiką, kurios nusipelnė Sirijos žmonės.

Gerbiami Parlamento Nariai,

yra teigiančių, kad silpnesnė Europa padarytų jų šalį stipresnę, kad Europa yra našta ir kad be Europos gyventume geriau.

Mano atsakas aiškus – mums visiems reikia vieningos, stiprios ir atviros Europos.

Šiandien Europoje vykstančių diskusijų esminis klausimas yra toks: Ar norime patobulinti Europą, ar jos atsisakyti?

Mano atsakas aiškus – būkite aktyvūs!

Jei nepatinka, kokia Europa yra dabar, pagerinkite ją!

Suraskite būdų padaryti ją stipresnę tiek iš vidaus, tiek iš išorės, ir aš būsiu pats tvirčiausias jūsų rėmėjas. Suraskite būdų užtikrinti įvairovę ir užkirsti kelią diskriminacijai ir aš būsiu išvien su jumis.

Tačiau nenusigręžkite nuo Europos.

Pripažįstu: Europos Sąjunga, kaip ir bet koks žmogaus kūrinys, nėra tobula.

Pavyzdžiui, nesutarimai dėl darbų paskirstymo nacionaliniu ir Europos lygmeniu niekada nebus galutinai išspręsti.

Man be galo svarbus subsidiarumas. Tai ne tik techninė sąvoka. Tai esminis demokratijos principas. Glaudesnė Europos piliečių sąjunga reiškia, kad sprendimai turi būti priimami kuo skaidriau ir kuo arčiau piliečių.

Ne visus sprendimus būtina priimti Europos lygmeniu. Europa turi sutelkti dėmesį į tas sritis, kuriose ji gali būti naudingiausia. Į visas kitas ji neturėtų kištis. Svarbiems klausimams ES turi skirti daug dėmesio, ne tokiems svarbiems – mažiau. Tokio principo praeityje ne visada pavykdavo laikytis. ES turi parodyti, kad yra pajėgi nustatyti tiek teigiamus, tiek neigiamus prioritetus. Kaip ir visos vyriausybės, turime skirti pakankamai dėmesio mūsų teisės aktų kokybei ir kiekybei, nes, kaip sakė Monteskjė, „les lois inutiles affaiblissent les lois nécessaires“ [„nebūtini įstatymai silpnina būtinus“].

Tačiau, gerbiami Parlamento nariai, yra itin svarbių sričių, kuriose Europa turi siekti didesnės integracijos ir vienybės. Šiose srityse tik stipri Europa gali duoti gerų rezultatų.

Esu įsitikinęs, kad svarbiausias mūsų siekis – politinė sąjunga; taip teigiau ir praėjusių metų pranešime apie Sąjungos padėtį. Tai ne tik aistringo europiečio reikalavimas. Tai vienintelis kelias, kuriuo galime eiti, kad paspartintume pažangą ir užsitikrintume šviesią ateitį. Galiausiai, mūsų politikos, visų pirma ekonominės ir pinigų sąjungos, vientisumas priklauso nuo politinės ir institucinės struktūros patikimumo.

Todėl Komisija parengė „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektą“, kuriame numatė ne tik ekonominius ir piniginius ypatumus, bet ir institucinės struktūros pokyčių vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu būtinumą, galimybes ir apribojimus. Žingsnis po žingsnio, etapas po etapo Komisija įgyvendins šį projektą.

Patvirtinu, kaip skelbta praėjusiais metais, ketinimą prieš Europos rinkimus paskelbti idėjas, kokios Sąjungos turėtume siekti ir kaip geriausia įtvirtinti ilgojo laikotarpio Bendrijos metodą ir bendrystės principą, kad jas būtų galima aptarti realiose Europos diskusijose. Taip pat išdėstysiu principus ir gaires, kurie yra būtini siekiant tikros politinės sąjungos.

Gerbiami Parlamento Nariai,

Mūsų laikų iššūkius įveiksime tik tada, kai susitarsime dėl pačių svarbiausių tikslų.

Politiškai negalime leisti, kad Europą skaidytų euro zonos dabartinių ir būsimųjų narių, ES branduolį sudarančių šalių ir periferijoje esančių šalių, Šiaurės ir Pietų, Rytų ir Vakarų skirtumai. Europos Sąjunga turi išlikti visų narių sąjunga ir lygybe grindžiama bendruomenė.

Ekonomiškai Europa visada padėjo mažinti šalių, regionų ir žmonių atotrūkį. Taip turi būti ir ateityje. Darbo už valstybes nares atlikti negalime. Jį atlikti privalo jos pačios. Tačiau galime ir privalome nacionalinę atsakomybę papildyti europine atsakomybe ir solidarumu.

Todėl ateinančių mėnesių prioritetas – bendradarbiaujant su socialiniais partneriais stiprinti socialinę dimensiją. Komisija spalio 2 d. paskelbs komunikatą ekonominės ir pinigų sąjungos socialinės dimensijos tema. Solidarumas – vienas svarbiausių narystės Europos Sąjungoje aspektų, kuriuo galime didžiuotis.

Tokių vertybių, kaip teisinės valstybės principai, puoselėjimas – Europos Sąjungos esmė nuo pirmos jos sukūrimo dienos iki paskutinių plėtros etapų.

Pernai, skaitydamas pranešimą apie Sąjungos padėtį, kalbėjau apie teisinės valstybės principų problemas mūsų valstybėse narėse ir apie reikmę susieti politinį įtikinėjimą ir tikslingas pažeidimo nagrinėjimo procedūras bei drastišką Sutarties 7 straipsnio priemonę, t. y. valstybių narių teisių sustabdymą.

Patirtis rodo, kad Komisijos, kaip nepriklausomos ir nešališkos teisėjos, vaidmuo yra labai svarbus. Šią patirtį turėtume įtvirtinti parengdami bendresnę sistemą. Ji turėtų būti grindžiama valstybių narių lygybės principu ir naudojama susiklosčius tam tikrai situacijai, kai kyla didelis sisteminis pavojus teisinės valstybės principams, ir laikantis iš anksto nustatytų kriterijų.

Komisija parengs komunikatą šiuo klausimu. Mūsų Europos idėja grindžiama diskusijomis.

Tai nereiškia, kad suvaržomas šalies suverenitetas ar menkinama demokratija. Mums reikia tvirto europinio mechanizmo, kuriuo galėtume pasinaudoti, kai kyla pavojus svarbiausiems mūsų principams.

Yra tam tikrų neginčytinų vertybių, kurias ES ir jos valstybės narės turi ginti ir visada gins.

Gerbiami Parlamento Nariai,

susiskaidymas, kurį sukėlė krizė, kelia pavojų tiek visiems mums, tiek pačiam Europos projektui.

Tačiau mes, teisėti politiniai Europos Sąjungos atstovai, galime pakeisti įvykių eigą. Jūs, tiesiogiai išrinkti demokratiniai Europos atstovai, būsite politinių diskusijų priešakyje. Klausimas, kurį noriu užduoti, – kokia Europa bus pristatoma rinkėjams? Tokia, kokia yra, ar karikatūrinė, šaržuota? Kas nugalės – mitai ar faktai? Kokia versija bus pateikta – sąžininga ir pagrįsta ar radikali, populistinė? Skirtumas labai svarbus.

Žinau, bus teigiančių, jog dėl krizės ir sunkumų kalta Europa.

Tačiau galime priminti jiems, kad krizę sukėlė ne Europa. Krizė kilo dėl netinkamo viešųjų finansų valdymo nacionaliniu lygmeniu ir neatsakingo elgesio finansų rinkose.

Galime paaiškinti, ką Europa darė, kad išspręstų krizės sukeltas problemas, ir ką būtume praradę, jei mums nebūtų pavykę išsaugoti bendrosios rinkos, kuriai grėsė pavojus, ir bendros valiutos, kurios žlugimą kai kas pranašavo. Kas būtų nutikę, jei nebūtume koordinavę ekonomikos gaivinimo veiksmų ir užimtumo didinimo iniciatyvų.

Kai kas teigs, kad būtent Europa verčia jų šalių vyriausybes mažinti išlaidas.

Tačiau galime priminti rinkėjams, kad valstybės skola tapo nebevaldoma dar iki krizės pradžios – ir ne todėl, kad Europa ėmėsi tam tikrų veiksmų, o todėl, kad tų veiksmų nepaisyta. Galime pridurti, kad, jeigu atkakliai nesieksime savo tikslų dabar, ateityje už tai sumokės patys pažeidžiamiausi mūsų visuomenės nariai ir mūsų vaikai. Tiesa ta, kad tiek euro zonos narės, tiek jai nepriklausančios šalys, tiek Europos, tiek kitos pasaulio šalys deda pastangas, kad stabilizuotų didelės naštos slegiamas savo viešųjų finansų sistemas.

Kai kas kalbės, kad pernelyg daug pinigų išdalijame neturtingoms šalims. Kiti sakys, kad dalijamės per mažai.

Bet kiekvienas mes galime paaiškinti, ką ir kodėl darėme: mūsų ekonomika tiesiogiai priklauso nuo kitų šalių ekonomikos – vienos šalies paskolos kitos šalies bankuose, vienos šalies investicijos ir kitos šalies įmonės, vienos šalies darbuotojai kitos šalies bendrovėse. Tokia tarpusavio priklausomybė reiškia, kad problemas galime išspręsti tik Europos lygmeniu.

Paprastai žmonėms sakau: jei sėdite toje pačioje valtyje, negalite šaukti, kad kitas valties galas skęsta. Sėdėjome toje pačioje valtyje, kai reikalai ėjosi puikiai. Sėdime joje drauge ir sunkmečiu.

Žinoma, bus šaukiančių, kad Europa pasiglemžė per daug valdžios. Visada bus teigiančių, kad Europa daro per mažai ir per vėlai. Štai kas įdomu: teigiame, kad Europa daro nepakankamai, ir drauge atsisakome leisti jai daryti tai, ką ji turi daryti.

Galime paaiškinti, kad valdžią Europai suteikė pačios valstybės narės. Europos Sąjunga – tai ne kokia užsienio galia. Europos Sąjunga – Europos institucijų ir valstybių narių demokratinių sprendimų rezultatas.

Drauge turime pripažinti, kad kai kuriose srityse Europa ir dabar neturi galios imtis veiksmų, kurių jos imtis prašoma. Šį faktą neretai pamiršta tie, kurie sėkmę nori nacionalizuoti (tokių yra tikrai daug), o atsakomybę už nesėkmes suversti Europai. Tai, ką turime ir ko neturime, yra mūsų demokratiško sprendimų priėmimo proceso rezultatas. Manau, kad turėtume žmonėms tai priminti.

Ponios ir Ponai,

Gerbiamas Pirmininke,

Gerbiami Parlamento Nariai,

Tikiuosi, kad Europos Parlamentas imsis šio iššūkio ne tik idealistiškai, bet ir realistiškai ir ryžtingai, nes to reikalauja dabartinės sąlygos.

Argumentai pateikti.

Faktai išdėstyti.

Darbotvarkė suplanuota.

Po aštuonių mėnesių spręs rinkėjai.

Kol kas – mūsų eilė įrodyti Europos naudą.

Per ateinančius aštuonis mėnesius turime nudirbti kuo daugiau darbų. O darbų yra daug.

Pavyzdžiui, turime priimti ir įgyvendinti Europos Sąjungos biudžetą – daugiametę finansinę programą. Ji itin svarbi investicijoms visos Europos regionuose. Tai padaryti būtina siekiant svarbiausio mūsų prioriteto mažinti nedarbą, visų pirma jaunimo.

Turime plėtoti ir įgyvendinti bankų sąjungą. Tai esminės svarbos klausimas sprendžiant įmonių, visų pirma MVĮ, finansavimo problemą.

Akivaizdūs mūsų prioritetai – užimtumas ir ekonomikos augimas.

Mūsų darbas dar nebaigtas. Dabar – pats svarbiausias etapas.

Nes, gerbiami Parlamento Nariai, rinkimai – tai ne tik Europos Parlamento, Komisijos, Tarybos ar pavienių asmenų reikalas.

Tai visos Europos reikalas.

Būsime vertinami drauge.

Tad dirbkime drauge. Dėl Europos.

Aistringai ir ryžtingai.

Nepamirškime – prieš šimtmetį, 1914-iaisiais, Europa lyg sapnuodama nuklydo į Pirmojo pasaulinio karo katastrofą.

Tikiuosi, kad 2014-iaisiais Europa iš krizės išbris vieningesnė, stipresnė ir atviresnė.

Ačiū už dėmesį.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website