Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

José Manuel Durão Barroso Europos Komisijos Pirmininkas 2012 m. kalba apie Sąjungos padėtį Europos Parlamento plenarinė sesija (Strasbūras) 2012 m. rugsėjo 12 d.

Commission Européenne - SPEECH/12/596   12/09/2012

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO GA

Europos Komisija

José Manuel Durão Barroso

Europos Komisijos Pirmininkas

2012 m. kalba apie Sąjungos padėtį

Europos Parlamento plenarinė sesija (Strasbūras)

2012 m. rugsėjo 12 d.

Gerbiamas Pirmininke,

gerbiami Parlamento nariai,

1. Padėties analizė

Džiaugiuosi galėdamas būti čia ir sakyti Jums trečiąją kalbą apie Sąjungos padėtį.

Europos Sąjungoje tebesitęsia krizė.

Tai ne tik finansinė, ekonominė ir socialinė krizė. Tai ir politinė krizė, pasitikėjimo krizė.

Į ją patekome dėl to, kad:

  • finansų sektoriuje elgtasi neatsakingai;

  • gyvenome ne pagal išgales;

  • kai kurioms valstybėms narėms stigo konkurencingumo.

Padėtį sunkina ir struktūrinės euro problemos. Dėl netobulos euro zonos struktūros sutriko pusiausvyra.

Dabar šios klaidos taisomos, bet jos mums brangiai kainavo. Piliečiai nusivylę, nerimauja dėl ateities, jaučiasi taip, tarsi jų gyvensenai grėstų pavojus.

Dingsta sąžiningumo ir teisingumo jausmas tarp valstybių narių. O jei nėra teisingumo tarp valstybių narių, kaip jis gali būti tarp Europos piliečių?

Siekdami įveikti šią sisteminę krizę, per pastaruosius ketverius metus priėmėme daug drąsių sprendimų. Deja, nepaisant visų šių pastangų mums nepavyko atgauti piliečių, rinkų ir mūsų tarptautinių partnerių pasitikėjimo.

Kodėl? Todėl, kad vis leidžiame sklisti abejonėms. Abejonėms, ar tam tikros šalys tikrai pasirengusios imtis reformų ir ar pajėgs vėl tapti konkurencingos. Abejonėms, ar ES šalys tikrai pasiryžusios veikti išvien, kad apsaugotų eurą ir visą Europos projektą nuo žlugimo.

Pernelyg daug kartų buvome atsidūrę užburtame rate. Labai svarbūs sprendimai dėl mūsų ateities priimami Europos aukščiausiojo lygio susitikimuose. Bet jau kitą dieną regime, kaip kai kurie iš tuos sprendimus priėmusių žmonių patys jiems prieštarauja tvirtindami, kad jie per radikalūs arba pernelyg kompromisiniai. Tai žlugdo pasitikėjimą.

Nedera šių Europos susitikimų vaizduoti kaip bokso kovos, per kurią siekiama nokautuoti priešininką. Negalime priklausyti tai pačiai Sąjungai, bet elgtis taip, tarsi nebūtume jos nariai. Negalime vienu veiksmu ar pareiškimu suabejoti dėl visko, ko pasiekėme, ir atsisakyti kitų gerų sprendimų.

Gerbiami Parlamento nariai, tai ir yra pagrindinės Europos politinio pasitikėjimo krizės priežastys. Jei Europos politiniai veikėjai nesilaikys taisyklių ir sprendimų, kuriuos patys priima, kaip jie galės įtikinti kitus, kad yra pasiryžę drauge įveikti šią krizę?

Gerbiamas Pirmininke,

gerbiami Parlamento nariai,

2. Iššūkis – naujas europinis mąstymas

Pasitikėjimo krizė – tai politinė krizė. Bet gerai, kad demokratijoje nėra neišsprendžiamų politinių problemų.

Štai kodėl šiandien kartu su Jumis noriu aptarti svarbiausius politinius klausimus – kur esame ir kaip turime eiti į priekį. Daugiausiai dėmesio skirsiu politikos krypčiai ir vizijai, kuri turėtų įkvėpti mūsų politinius sprendimus.

Žinoma, atskirų sprendimų nevardysiu. Jums išdalijamas Europos Parlamento Pirmininkui skirtas laiškas, kuriame išdėstyti skubūs Komisijos prioritetai. Juos drauge apsvarstysime prieš priimdami Komisijos darbo programą vėliau rudenį.

Svarbiausia mano šiandienos kalbos mintis – Europai reikia naujos krypties. Ir ši kryptis negali būti grindžiama senomis idėjomis. Europai reikia naujo mąstymo.

Visi be išimties kalbame apie krizę, bet ar padarėme išvadas dėl savo veiksmų? Visi be išimties kalbame apie globalizaciją, bet ar tikrai įvertinome jos poveikį kiekvienai mūsų valstybei narei?

Norėdami išmokti naujai mąstyti pirmiausia turime suvokti, kokios įtakos mums turi iššūkiai, su kuriais susiduriame šiandien ir kurie iš esmės keičia mūsų pasaulį,

ir liautis bandyti ateities uždavinius spręsti praeityje naudotais būdais.

Nuo pat krizės pradžios ne kartą matėme, kad tarpusavyje susijusios pasaulinės rinkos yra greitesnės ir todėl stipresnės nei fragmentiškos nacionalinės politinės sistemos. Dėl to mažėja piliečių pasitikėjimas politiniais sprendimais, Europoje ir kitur aktyvėja populistiniai ir ekstremistiniai judėjimai.

Tikrovė tokia, kad įvairiais ryšiais susaistytame pasaulyje Europos Sąjungos valstybės narės nebepajėgios pavieniui veiksmingai valdyti padėtį. Kita vertus, jos ir savo Sąjungai – mūsų Sąjungai – dar neužtikrino priemonių veikti šioje naujoje tikrovėje. Šiandien stovime ant permainų slenksčio. Europos Sąjungai tai lemiama akimirka, kai reikia sprendimų ir gero vadovavimo.

Taip, globalizuotame pasaulyje reikia vieningesnės Europos.

Didesnei vienybei reikia didesnės integracijos.

Didesnei integracijai reikia daugiau demokratijos, europietiškos demokratijos.

Pirmiausia turime pripažinti, kad mes visi esame toje pačioje valtyje.

Turime pripažinti, kad mūsų Europos interesai bendri.

Suvokti, kad mūsų visų likimai susieti.

Turime turėti tvirtą bendros atsakomybės ir solidarumo jausmą.

Nes kai esi vienoje valtyje per audrą, pirmiausia iš savo komandos narių prašai visiško lojalumo.

Tai vienintelis būdas išlaikyti permainų tempą. Tai vienintelis būdas pasaulinėje arenoje būti stipriems ir veiksmingiems. Tai vienintelis būdas išsaugoti mūsų vertybes, kurios irgi yra svarbios, besikeičiančiame pasaulyje.

XX a. amžiuje vos 10 ar 15 milijonų gyventojų turinti valstybė galėjo būti pasaulinio masto veikėja . XXI amžiuje net ir pačioms didžiausioms Europos šalims gresia pavojus tapti nereikšmingoms greta tokių milžinių kaip JAV ar Kinija.

Istorijos tempas greitėja. Kad padvigubintų savo BVP vienam gyventojui, Britanijai prireikė 155 metų, JAV – 50, o Kinijai – tik 15. Jei pažvelgtume į kai kurias naująsias valstybes nares, pamatytume, kad ekonominiai pokyčiai jose ne mažiau įspūdingi.

Europa turi visko, ko reikia. Turi net dar daugiau nei ankstesnės kartos, patyrusios panašių ar net didesnių problemų.

Tiesiog turime deramai elgtis ir sutelkti visus savo išteklius.

Metas suderinti savo tikslus, sprendimus ir veiksmus.

Metas liautis veikti nenuosekliai ir priešokiais.

Metas išmokti istorijos pamoką ir sukurti geresnę ateitį mūsų Europai.

Gerbiamas Pirmininke,

gerbiami Parlamento nariai,

3. Išeitis iš padėties – lemiamas politinis sandoris Europai

Lemiamas politinis sandoris Europai – štai ko šiandien Jūsų prašau ir ką Jums pristatau.

Lemiamas politinis sandoris, padėsiantis mums išsaugoti savo vertybes, laisvę ir gerovę ateities globalizuotame pasaulyje. Sandoris, kuriame atsižvelgiama į būtinybę tiek išsaugoti mūsų socialinės rinkos ekonomikos pagrindus, tiek ją reformuoti. Sandoris, kuris stabilizuotų Ekonominę ir pinigų sąjungą, skatintų tvarų augimą ir padėtų atgauti konkurencingumą. Sandoris, kuris taptų pasitikėjimo sutartimi tarp mūsų šalių, tarp valstybių narių ir Europos institucijų, tarp socialinių partnerių, tarp piliečių ir Europos Sąjungos.

Lemiamas politinis sandoris Europai reiškia, kad:

turime nepalikti jokių abejonių dėl Sąjungos vientisumo ar euro nepakeičiamumo. Pažeidžiamesnės šalys turi nepalikti jokių abejonių, kad yra pasirengusios įgyvendinti reformas. Jokių abejonių dėl jų ryžto prisiimti atsakomybę. O stipresnės šalys turi nepalikti jokių abejonių, kad jos yra pasiryžusios kovoti su krize išvien su kitomis šalimis. Jokių abejonių dėl jų solidarumo. Turime nepalikti abejonių, kad esame pasiryžę įgyvendinti reformas. ĮGYVENDINTI REFORMAS DRAUGE.

Mintis, kad galime augti be reformų arba kad galime gerai gyventi vieni, yra paprasčiausiai klaidinga. Turime pripažinti, kad esame vienoje valtyje ir kad visas problemas privalome spręsti drauge.

Turime sudaryti šį lemiamą politinį sandorį – sukurti tikrą solidžią ekonominę sąjungą, grindžiamą politine sąjunga.

a) Ekonominė sąjunga

Leiskite pradėti nuo Europos ekonomikos.

Pirmiausia turime užtikrinti ekonomikos augimą. Tvarų ekonomikos augimą.

Augimas – tai mūsų Europos socialinės rinkos modelio šerdis: augimas skatina kurti naujas darbo vietas, kelia mūsų gyvenimo lygį. Bet išlaikyti augimą galėsime tik būdami konkurencingesni.

Tai reiškia, kad reikia imtis struktūrinių dešimtmečius atidėliotų reformų nacionaliniu lygmeniu. Reikia modernizuoti viešąjį administravimą. Reikia švaistyti mažiau lėšų. Reikia pažaboti asmeninius interesus ir privilegijas. Reikia atverti saugomus sektorius. Reikia pertvarkyti darbo rinką, kad būtų užtikrinta geresnė užimtumo ir lankstumo pusiausvyra. Reikia drauge užtikrinti socialinių sistemų tvarumą.

Europos lygmeniu turime ryžtingiau šalinti kliūtis – fizines, ekonomines, skaitmenines.

Turime baigti kurti bendrąją rinką.

Turime sumažinti energetinę priklausomybę ir geriau išnaudoti atsinaujinančiosios energijos potencialą.

Tokių sektorių kaip energetika, transportas, telekomunikacijos konkurencingumo rėmimas galėtų paskatinti konkurenciją ir inovacijas, o vartotojams ir įmonėms – sumažinti kainas.

Komisija netrukus pristatys antrąjį bendrosios rinkos aktą. Kad bendroji rinka klestėtų, Komisija toliau tvirtai ir nesileisdama į kompromisus saugos konkurencijos ir prekybos taisykles. Leiskite pasakyti atvirai: jei teisė spręsti būtų palikta pačioms valstybėms narėms, neabejoju, kad jos neatlaikytų didelių korporacijų ir galingų išorės jėgų spaudimo.

Turime sukurti Europos darbo rinką ir sudaryti žmonėms tokias pačias sąlygas dirbti užsienio šalyje kaip ir gimtojoje.

Turime išnagrinėti ekologiškai tvaraus augimo galimybes ir veiksmingiau naudoti išteklius.

Švietimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ir mokslo srityse turime sau kelti didesnius tikslus.

Europa – pasaulinė tokių sektorių kaip aeronautika, automobilių pramonė, farmacijos produktai ir inžinerija lyderė, šiose srityse užimanti daugiau kaip trečdalį pasaulio rinkos. Nepaisant ekonomikos nuosmukio, pramonės produktyvumas per pastarąjį dešimtmetį išaugo 35 proc. Šiandien nuo gamybos sektoriaus priklauso maždaug 74 mln. darbo vietų. Kasmet naujai įsteigtos įmonės ES sukuria daugiau kaip 4 mln. darbo vietų. Turime ne tik tęsti pradėtus darbus, bet taip pat investuoti į mūsų naują pramonės politiką ir kurti tokią verslo aplinką, kurioje būtų skatinamas verslumas ir remiamas smulkusis verslas.

Tai reiškia, kad reikia paprastinti mokesčius įmonėms ir daryti juos patrauklesnius investuotojams. Geresnis mokesčių koordinavimas teiktų naudos visoms valstybėms narėms.

Be to, mums reikia proaktyvios prekybos politikos atveriant naujas rinkas.

Tai yra neišnaudotas Europos ekonomikos potencialas. Tai aukso kasykla, kurią turime atidžiai ištyrinėti. Visapusiškas Augimo pakto, dėl kurio Europos Vadovų Taryba susitarė birželio mėn., įgyvendinimas gali mums padėti padaryti didžiulę pažangą.

Dar vieną žingsnį žengtume sudarę realistišką, bet drąsų Europos Sąjungos biudžetą, iš kurio finansuotume investicijas, ekonomikos augimą ir reformas. Sakykime tiesiai. ES biudžetas yra Europos investicijų ir augimo skatinimo priemonė. Komisija ir Parlamentas – svarbiausios proeuropietiškos jėgos, nes dauguma valstybių narių remia mūsų pasiūlymą – dabar turi drauge paremti tinkamą daugiametę finansinę programą, kurią vykdysime iki pat 2020 m. Dėl mūsų siūlomos naujos nuosavų išteklių sistemos tam tikrą naštą teks patirti ir valstybėms narėms. Tačiau drauge būtų paskatinta jų ekonomika, paramos sulauktų regionai, mokslininkai, studentai, darbo ieškantis jaunimas, MVĮ.

Tai biudžetas, kuriuo skatinamas augimas, ekonominė, socialinė ir teritorinė valstybių narių ir jų regionų sanglauda.

Tai biudžetas, kuris padės baigti kurti bendrąją rinką, nes įgyvendinant Europos infrastruktūros tinklų priemonę bus pašalintos energetikos, transporto ir telekomunikacijų infrastruktūros spragos.

Tai modernaus ir į augimą orientuoto žemės ūkio biudžetas, padėsiantis užtikrinti tiek aprūpinimo maistu saugumą, tiek tvarią kaimo plėtrą.

Iš šio biudžeto finansuojama programa „Horizontas 2020“ padės Europai vykdyti daugiau mokslinių tyrimų ir kurti bei diegti inovacijas, nes mums reikia tokių Europos masto mokslinių tyrimų.

Tai bus tikras daugelio mūsų valstybių narių, žadančių investuoti į ekonomikos augimą, išbandymas. Dabar paaiškės, ar jos iš tiesų yra pasirengusios pritarti ekonomikos augimo biudžetui. Noriu pamatyti, ar visą laiką apie investicijas ir augimą kalbančios šalys dabar parems biudžetą, iš kurio Europos mastu bus remiamas ekonomikos augimas.

Biudžetas taip pat bus priemonė, kuri parems mūsų ekonomikos augimo strategiją „Europa 2020“, kurios dabar mums reikia labiau nei bet kada iki šiol.

Strategija „Europa 2020“ – Europos socialinės rinkos ekonomikos modernizavimo ir išsaugojimo galimybė.

Gerbiami Parlamento nariai,

Mūsų struktūrinių reformų darbotvarkė reikalauja didžiulių pastangų prisitaikyti. Ji veiks tik tada, jei bus sąžininga ir teisinga. Juk nelygybė nepadeda išlaikyti pusiausvyros.

Kai kurie Europos regionai patiria tikrą socialinę krizę.

Didėja skurdas, nedarbo – visų pirma mūsų jaunimo – lygis labai aukštas.

Todėl privalome stiprinti socialinę sanglaudą. Būtent tuo Europos visuomenė skiriasi nuo kitų.

Kai kas teigia, kad krizė sužlugdė Europos socialinį modelį. Aš nesutinku.

Taip, reikia pertvarkyti mūsų ekonomiką ir modernizuoti socialinės apsaugos sistemas. Tačiau veiksminga socialinės apsaugos sistema, kuria užtikrinama pagalba tiems, kuriems jos reikia, nėra kliūtis gerovei. Veikiau tai neatskiriama jos dalis. Juk iš tiesų būtent tų Europos šalių, kurios turi veiksmingiausias socialinės apsaugos sistemas ir geriausiai išplėtotą socialinę partnerystę, ekonomika yra sėkmingiausia ir konkurencingiausia pasaulyje.

Užtikrinti sąžiningumą ir teisingumą reiškia suteikti jaunimui galimybę. Šioje srityje jau ėmėmės ne vienos iniciatyvos. Dar iki metų pabaigos Komisija paskelbs jaunimui skirtas priemones, pagal kurias bus sukurta „Jaunimo garantijų“ sistema ir kokybiniai profesinio mokymo sistemos skatinimo pagrindai.

Sąžiningumas ir teisingumas taip pat reiškia, kad reikia geresnių ir nešališkesnių mokesčių sistemų.

Jei įveiktume mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą, į Europos šalių valstybės biudžetą įplauktų keli papildomi milijardai.

Todėl Komisija sieks susitarimo dėl peržiūrėtos taupymo pajamų mokesčių direktyvos ir dėl įgaliojimų derėtis dėl griežtesnių taupymo pajamų apmokestinimo susitarimų su trečiosiomis šalimis. Užbaigus šiuos darbus bus užtikrintas svarbus teisėtas mokestinių pajamų šaltinis.

Komisija toliau sieks sąžiningo ir tinkamo finansinių sandorių mokesčio, kuris užtikrintų, kad mokesčių mokėtojai gautų naudos iš finansų sektoriaus, o ne atvirkščiai. Akivaizdu, kad toks susitarimas įmanomas tik glaudžiai bendradarbiaujant, todėl Komisija darys viską, ką gali, kad su tomis valstybėmis narėmis, kurios to pageidauja, šis klausimas būtų sprendžiamas sparčiai ir veiksmingai drauge. Turime būti sąžiningi. Sąžiningumas – esminė sąlyga užtikrinant, kad būtinos ekonomikos reformos būtų socialiai ir politiškai priimtinos. Juolab, sąžiningumas – tai teisingumas, socialinis teisingumas.

Gerbiamas Pirmininke,

gerbiami Parlamento nariai,

krizės akivaizdoje tenka priimti svarbius sprendimus. Visoje Europoje įgyvendinamos reformos ir konsolidavimo priemonės. Nustatytos jungtinės finansinės paramos priemonės, o Europos institucijos nuosekliai rodė nuolatinį ryžtą apsaugoti eurą.

Komisija puikiai žino, kad sudėtingas reformas įgyvendinančios valstybės narės patiria sunkumų ir kad joms tenka priimti sunkius – o neretai ir labai skausmingus – sprendimus. Tačiau šios reformos – šviesesnės ateities garantas. Jų reikėjo imtis jau seniai. Grįžti į išeities tašką paprasčiausiai nebeįmanoma.

Komisija darys viską, kas įmanoma, kad paremtų valstybes nares ir padėtų jų ekonomikai ir užimtumui augti, pavyzdžiui, perskirstys struktūrinių fondų lėšas.

Norėčiau pasakyti kelis žodžius apie Graikiją. Esu įsitikinęs, kad šį rudenį galime sulaukti esminių pokyčių. Tačiau Graikija turi nustoti abejojusi dėl įsipareigojimų vykdyti reformas. O visos kitos šalys turi nustoti abejojusios savo pasiryžimu išlaikyti Graikiją euro zonoje. Tuomet mums tikrai pavyks.

Esu įsitikinęs, kad jei Graikija įvykdys savo įsipareigojimus ir kaip Europos šeimos narė liks euro zonoje.

Euro zonos stabilumo išsaugojimas – mūsų didžiausias rūpestis. Tai bendra valstybių narių ir Sąjungos institucijų atsakomybė. Europos Centrinis Bankas negali finansuoti vyriausybių ir to nedarys. Tačiau kai pinigų politikos kanalai nebeveikia, Komisijos manymu, būtent ECB turi imtis reikiamų veiksmų, pavyzdžiui, valstybės skolos antrinėse rinkose. Atkurti pinigų politikos integralumą – Europos Centrinio Banko teisė ir pareiga. Kokių veiksmų imtis ir kokias sąlygas nustatyti, turi spręsti pats ECB, kaip nepriklausoma institucija. Tačiau visi dalyviai (tai sakydamas tikrai turiu omenyje visus dalyvius) turi gerbti ECB autonomiškumą.

Gerbiami Parlamento nariai,

Kalbėjau apie ekonomines priemones, kurias turime kuo skubiau įgyvendinti. Tai būtina. Tačiau to nepakaks. Turime žengti toliau.

Turime baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą. Turime sukurti bankų ir fiskalinę sąjungas bei atitinkamus institucinius ir politinius mechanizmus.

Šiandien Komisija pateikia bendro Europos priežiūros mechanizmo teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymus. Tai kertinis akmuo kuriant bankų sąjungą.

Krizė parodė, kad bankams tapus tarpvalstybiniais, taisyklės ir priežiūra tebeliko nacionalinės. Kai kilo problemų, sąskaitą apmokėti teko mokesčių mokėtojams.

Per pastaruosius ketverius metus ES persvarstė bankams taikomas taisykles ir, vykdydama Didžiojo dvidešimtuko įsipareigojimus, rodo pavyzdį pasauliui. Tačiau vien koordinavimo jau nepakanka – turime pereiti prie bendrų priežiūros sprendimų, visų pirma euro zonoje.

Įgyvendinus šiandien pasiūlytą bendrą priežiūros mechanizmą bus sukurta sustiprinta struktūra, kurioje pagrindinis vaidmuo teks Europos Centriniam Bankui, ir nustatytas atitinkamas bendradarbiavimo su Europos bankininkystės institucija būdas. Tai padės susigrąžinti pasitikėjimą euro zonos bankais.

Pagal mechanizmą bus prižiūrimi visi euro zonos bankai. Priežiūrą turi būti galima vykdyti visur, nes sisteminė rizika gali kilti bet kurioje vietoje – ne tik vadinamuosiuose sistemai svarbiuose bankuose. Žinoma, tai bus sistema, kurioje visapusiškai dalyvaus nacionalinės priežiūros institucijos.

Rinkinį sudaro du tarpusavyje susiję teisės aktai – vienas skirtas Europos Centriniam Bankui, kitas – Europos bankininkystės institucijai. Akivaizdu, kad šiam Parlamentui teks nepaprastai svarbus vaidmuo priimant naująjį mechanizmą, o po to – vykdant jo demokratinę priežiūrą.

Tai pirmas itin reikšmingas žingsnis kuriant bankų sąjungą, kurią pasiūliau šiame Parlamente birželio mėnesį. Šiuo metu sukurti Europos priežiūros struktūrą yra svarbiausias prioritetas, nes tai geresnio bankų krizių valdymo – pradedant bankų ir investicinių įmonių pertvarkymu ir baigiant bankų indėlių draudimu – prielaida.

Tuo pat metu Komisija ir toliau vykdys bankų sektoriaus reformą siekdama užtikrinti, kad jis atliktų savo vaidmenį atsakingai finansuojant realiąją ekonomiką. Tai reiškia geresnį MVĮ ir kitų bendrovių finansavimą ilguoju laikotarpiu. Tai reiškia orientacines normas reglamentuojančias taisykles, kad vėl nebūtų manipuliuojama bankų palūkanų normomis ir tai nepaveiktų bendrovių ir būsto paskolų turėtojų. Tai reiškia teisės aktus, kuriais užtikrinama, kad bankai būtų sąžiningi su vartotojais, ir naują bankų veiklos struktūros įvertinimą, kad būtų pašalinta būdinga rizika.

Neabejotina šio Parlamento svarba sprendžiant visus šiuos klausimus. Komisija siekia su jumis bendradarbiauti kuo glaudžiau.

Tačiau yra antras tvirtesnės ekonominės sąjungos elementas – siekis sukurti fiskalinę sąjungą.

Kad jos reikia, akivaizdu: vienos valstybės narės ekonominiai sprendimai veikia kitas valstybes. Taigi mums reikia tvirčiau koordinuoti ekonominę politiką.

Svarbiausiose ekonominės politikos srityse mums reikia tvirtesnės ir sprendimų priėmėjams nacionaliniu lygmeniu labiau teisiškai privalomos sistemos kaip vienintelio būdo išvengti disbalanso. Nors šioje srityje nuveikta daug, pavyzdžiui, buvo priimtas vadinamasis šešių teisės aktų rinkinys ir teikiamos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, nepaprastai svarbu suderinti konkrečias sąlygas su konkrečiomis paskatomis ir užtikrinti realų ekonominės ir pinigų sąjungos tvarumą.

Siekdami ilgalaikių rezultatų, turime sukurti visapusišką Bendrijos ekonominio valdymo struktūrą ir užtikrinti tikrą ir patikimą Bendrijos fiskalinį pajėgumą.

Tam mums nereikia atskirų arba naujų institucijų. Priešingai, kad viskas vyktų sklandžiai ir sparčiai, geriausia išnaudoti esamų institucijų pajėgumus – Europos Komisijos kaip nepriklausomos Europos institucijos, kurią prižiūri Europos Parlamentas kaip Europos lygmens parlamentinio atstovavimo organas.

Kaip tik tokioje sistemoje ilgainiui galima imtis tikro skolos pasidalijimo ir skolos vertybinių popierių emisijos priemonių.

Taigi, su realia ekonomine ir pinigų sąjunga susieta ekonomikos reforma – tai mūsų laivą pirmyn plukdantys varikliai.

Komisija dar šį rudenį paskelbs glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo planą.

Planas bus pateiktas šiam Parlamentui, nes šiuos klausimus privalu aptarti su piliečių atstovais.

Plane pateikiama informacija taip pat bus naudinga gruodžio mėnesio Europos Vadovų Tarybos diskusijoms. Bus parengta ataskaita, kurią prašyta pateikti Europos Vadovų Tarybos pirmininko, manęs ir Europos Centrinio Banko bei Euro grupės pirmininkų.

Savo plane nurodysime priemones ir pristatysime šių priemonių įgyvendinimo teisės aktų rengimo galimybes pradedant politikos koordinavimu ir baigiant fiskaliniu pajėgumu bei skolos grąžinimu. O jei reikės – kaip kad solidariai garantuotos valstybės skolos atveju – jame nurodysime, ką reikėtų keisti Sutartyje, nes dėl kai kurių pakeitimų tai reikia padaryti. Plane taip pat bus nurodyta, ką turime pasiekti ne tik per kelias artimiausias savaites ir mėnesius, bet per ateinančius metus.

Gerbiamas Pirmininke,

gerbiami Parlamento nariai,

b) Politinė sąjunga

Galiausiai, ekonominės ir pinigų sąjungos patikimumas bei tvarumas priklauso nuo institucijų ir politinės struktūros.

Štai kodėl kalbant apie ekonominę ir pinigų sąjungą kyla politinės sąjungos ir ją paremti turinčios Europos demokratijos klausimas.

Jei norime, kad ekonominė ir pinigų sąjunga būtų sėkminga, turime derinti užmojus ir veiksmus. Jau dabar privalome imtis konkrečių politinės sąjungos kūrimo veiksmų.

Norėčiau, kad būtų išplėtota Europos viešoji erdvė, kurioje Europos klausimai būtų aptariami ir svarstomi iš Europos perspektyvos. Negalime ir toliau bandyti spręsti Europos problemų vien nacionaliniais sprendimais.

Apie šiuos dalykus turi diskutuoti įvairios visuomenės grupės ir visi mūsų piliečiai. Bet šiandien norėčiau kreiptis ir į Europos mąstytojus, šviesuolius. Kviečiu juos prisijungti prie šių diskusijų dėl Europos ateities. Kreipiuosi ir į jus. Čia – Europos demokratijos namai. Privalome sustiprinti Europos Parlamento vaidmenį Europos lygmeniu.

Ir turime skatinti tikrą Europos ir nacionalinių parlamentų papildomumą ir bendradarbiavimą.

To negalima padaryti nesustiprinus Europos masto politinių partijų. Iš tiesų labai esama tikro atotrūkio tarp politinių partijų valstybių narių sostinėse ir Europos masto politinių partijų čia, Strasbūre. Todėl turime pripažinti, kad politinės diskusijos per dažnai vyksta tarsi tik tarp nacionalinių partijų. Net per Europos Parlamento rinkimus eidami prie balsadėžių nematome Europos masto politinių partijų pavadinimų; stebime nacionalinių politinių partijų nacionalinius debatus. Štai kodėl mums reikia tvirtesnio Europos politinių partijų statuto. Didžiuojuosi galėdamas pranešti, kad Komisija šiandien priėmė tam skirtą pasiūlymą.

Europos masto politinės diskusijos taptų turiningesnės, jei jau 2014 m. Europos Parlamento rinkimuose Europos masto politinės partijos pasiūlytų kandidatą į Komisijos Pirmininko pareigas. Tai galima padaryti nekeičiant Sutarties. Tai būtų ryžtingas žingsnis siekiant šiuose rinkimuose dar aiškesnių su Europa susijusio pasirinkimo galimybių. Raginu politines partijas įsipareigoti žengti šį žingsnį ir tokiu būdu dar labiau sueuropinti šiuos Europos Parlamento rinkimus.

Gerbiamas Pirmininke,

gerbiami Parlamento nariai,

reali politinė Europos Sąjunga reiškia, kad privalome sutelkti Europos veiksmus į pačias svarbiausias problemas, kurias būtina spręsti Europos lygmeniu. Negalima visko laikyti pirmaeilės svarbos problemomis. Čia turbūt galima savikritika.

Tinkama integracija reiškia, kad reikia iš naujo įvertinti, kokiu lygmeniu geriausia imtis veiksmų. Subsidiarumas yra esminis demokratijos principas, kuris turėtų būti taikomas praktiškai.

Politinė sąjunga taip pat reiškia, kad privalome stiprinti mūsų Sąjungos pagrindus: pagarbą mūsų pagrindinėms vertybėms, teisinei valstybei ir demokratijai.

Pastaraisiais mėnesiais kilo grėsmė teisinei valstybei ir demokratijai keliose Europos šalyse. Europos Parlamentas ir Komisija pirmieji pasiuntė pavojaus signalą ir atliko lemiamą vaidmenį, kad šie nerimą keliantys įvykiai būtų sustabdyti.

Tačiau ši padėtis taip pat atskleidė mūsų institucinės tvarkos ribotumą. Mums reikia geresnio priemonių rinkinio, o ne vien galimybės rinktis arba švelnų politinį įtikinėjimą, arba Sutarties 7 straipsnio „vėzdą“.

Mūsų įsipareigojimu laikytis teisinės valstybės principo taip pat pagrįstas mūsų ketinimas įsteigti Europos prokuratūrą, kaip numatyta Sutartyse. Netrukus pateiksime pasiūlymą.

Gerbiamas Pirmininke,

gerbiami Parlamento nariai,

politinė sąjunga taip pat reiškia, kad norėdami atlikti savo vaidmenį pasaulyje turime dėti daugiau pastangų. Dalies savo suvereniteto perdavimas Europoje reiškia didesnį suverenumą pasaulyje.

Šiandienos pasaulyje dydis svarbus.

Ne mažiau svarbios ir vertybės.

Štai kodėl Europa turi siųsti laisvės, demokratijos, teisinės valstybės ir solidarumo žinią. Trumpai tariant, skleisti mūsų, Europos, vertybes.

Mūsų piliečiams ir naujam pasauliui labiau negu bet kada reikia aktyvios ir įtakingos Europos. Europos, kuri laikosi savo vertybių. Ne tik mums, bet ir visam pasauliui svarbu, kad mums pavyktų. Reikia Europos, kuri gina savo įsitikinimą, kad žmogaus teisės yra ne išsivysčiusio pasaulio prabanga, o visuotinė duotybė.

Pasibaisėtina padėtis Sirijoje mums primena, kad negalime sau leisti būti tik liudininkais. Turi būti sukurta nauja, demokratiška Sirija. Mūsų bendra atsakomybė, kad to būtų pasiekta. Turime dirbti drauge su tais pasaulio veikėjais, kurių bendradarbiavimas reikalingas šiam tikslui pasiekti.

Pasauliui reikia Europos Sąjungos, kuri ir toliau būtų vystymosi rėmimo ir humanitarinės pagalbos sričių lyderė, remtų atvirą ekonomiką, kovotų su protekcionizmu ir rodytų pavyzdį kovoje su klimato kaita.

Pasauliui reikia Europos, galinčios vykdyti karines misijas, kad stabilizuotų padėtį krizės apimtuose regionuose. Turime nuodugniai peržiūrėti Europos pajėgumus ir pradėti iš tiesų bendrą gynybos planavimą. Taip, mums būtina sustiprinti bendrą užsienio ir saugumo politiką ir bendrą požiūrį į gynybos klausimus, nes drauge mes esame pakankamai dideli ir stiprūs, kad padarytume pasaulį teisingesnį, tokį, kuriame galioja taisyklės ir paisoma žmogaus teisių.

Gerbiamas Pirmininke,

gerbiami Parlamento nariai,

4. Sutarties keitimas, 17/27 aspektas ir viešų diskusijų plėtojimas

a) Nacionalinių valstybių federacija. Sutarties keitimas

Glaudi ir reali ekonominė ir pinigų sąjunga, politinė sąjunga, turinti darnią užsienio ir gynybos politiką, rodo, kad dabartinė Europos Sąjunga turi keistis.

Nebijokime garsiai ištarti: turėsime žengti nacionalinių valstybių federacijos keliu. Mums to reikia. Tai – mūsų politinis horizontas.

Tai – ateinančių metų mūsų darbo orientyras.

Šiandien aš raginu kurti nacionalinių valstybių federaciją. Ne supervalstybę. Demokratinę nacionalinių valstybių federaciją, kuri galės spręsti mūsų bendras problemas jos narėms taip dalijantis suverenitetu, kad kiekviena šalis ir kiekvienas jos pilietis turėtų daugiau galimybių spręsti savo likimą. Tai valstybių narių sąjunga, o ne sąjunga prieš jas. Globalizacijos amžiuje sutelkus suverenitetą galios įgyjama daugiau nei prarandama.

Sąmoningai sakau „nacionalinių valstybių federacija“, nes šiais neramiais laikais nacijų interesų neturėtų ginti vien nacionalistai ir populistai. Tikiu Europa, kurioje žmonės didžiuojasi savo tauta, tačiau didžiuojasi ir tuo, kad yra europiečiai ir laikosi Europos vertybių.

Kad galėtume šią nacionalinių valstybių federaciją sukurti, galiausiai prireiks naujos Sutarties.

Nesakau to neapgalvotai. Visi žinome, kaip sunku keisti Sutartį.

Tam reikia gerai pasirengti.

Diskusijos apie Sutarties keitimą neturi atitraukti mūsų nuo tų darbų, kuriuos galime ir turime atlikti jau šiandien, ar kliudyti juos atlikti laiku.

Glaudžią ir realią ekonominę ir pinigų sąjungą galima pradėti kurti pagal dabartines Sutartis, tačiau užbaigti ją bus galima tik padarius jose pakeitimų. Taigi pradėkime darbą jau dabar, tačiau priimdami šiandieninius sprendimus matykime ateities horizontą.

Nereikia pradėti nuo Sutarties keitimo. Pirma turime išsiaiškinti, kokios politikos ir kokių jos įgyvendinimo priemonių reikės. Tik tuomet galėsime nuspręsti, ko mums trūksta ir kaip šią padėti ištaisyti.

O tada visoje Europoje turėtume surengti plataus masto diskusijas. Šios Europos masto diskusijos vyktų prieš sušaukiant konventą ir Tarpvyriausybinę konferenciją.

Praėjo laikai, kai Europos integracija buvo vykdoma su numanomu piliečių pritarimu. Europa negali būti technokratinė, biurokratinė arba net diplomatinė. Ji turi būti demokratinė, vis demokratiškesnė. Europos Parlamento vaidmuo labai svarbus. Todėl tiek daug gali lemti 2014 m. Europos Parlamento rinkimai.

Prieš 2014 metų Europos Parlamento rinkimus Komisija pateiks savo parengtą būsimos Europos Sąjungos viziją. Pateiksime aiškių idėjų, kaip keisti Sutartį, ir skirsime pakankamai laiko joms apsvarstyti.

Nustatysime siektinus tikslus, būdus, kuriais institucijos gali padaryti Europos Sąjungą atviresnę ir demokratiškesnę, įgaliojimus ir priemones, kuriais galima ją padaryti veiksmingesnę, ir modelį, pagal kurį ji taptų Europos tautų sąjunga. Manau, mums reikia tikrų diskusijų, o demokratijoje geriausias proga diskutuoti apie mūsų ateitį ir tikslus – būtent ES lygmens rinkimai;

b) 17/27 aspektas

Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Parlamento nariai,

šios diskusijos ne tik apie euro zoną su dabartinėmis jos narėmis.

Būtina didesnė euro zonos ir jos narių integracija, o galimybę prisijungti prie šio projekto turėtų turėti visos valstybės narės.

Pasakysiu labai aiškiai: nenorime, kad Europoje mus skirtų sienos! Nes Europos Sąjunga kaip visuma, sauganti savo bendros rinkos, narystės ir institucijų vientisumą, yra stipresnė.

Niekas nebus verčiamas eiti kartu. Niekas nebus verčiamas likti nuošaly. Tempą diktuos ne lėčiausias ar mažiausiai noro turintis.

Todėl mūsų pasiūlymai bus grindžiami dabartine Sąjunga ir jos institucijomis, Bendrijos metodu. Nepamirškime: yra viena Europos Sąjunga. Viena Komisija. Vienas Europos Parlamentas. Daugiau demokratijos, daugiau skaidrumo, daugiau atskaitomybės neatsiras dėl to, kad bus steigiama daugiau institucijų, dėl kurių ES veiksmai bus ne tokie darnūs ir dėl kurių ji taps sudėtingesnė, painesnė ir veiks sunkiau.

c) Viešų diskusijų plėtojimas

Štai tokios svarbos sprendimus, gerbiami Parlamento nariai, ilgainiui turėsime priimti.

Todėl, mano manymu, būtina surengti rimtas ES piliečių diskusijas apie tai, kurlink einame.

Apie galimas susiskaldymo pasekmes. Nes susiskaldymas tose srityse, kur to nenorime, kartais gali būti netyčinė kokios nors veiklos pasekmė.

Apie tai, ko galėtume drauge pasiekti, jei mūsų lyderiai vengtų nacionalistinio provincialumo.

2014 m. rinkimai – tai proga sutelkti visas proeuropietiškas jėgas. Neturime leisti, kad populistai ir nacionalistai nustatytų nepalankią darbotvarkę. Tikiuosi, kad visi Europos integracijos šalininkais save laikantys žmonės diskusijose išreikš savo nuomonę ir rodys iniciatyvą. Nes pavojingesnis už Europos priešininkų skepticizmą yra Europos šalininkų abejingumas ir pesimizmas.

Gerbiamas Pirmininke,

gerbiami Parlamento nariai,

5. Išvados. Ar tai realu?

Apibendrinant galima pasakyti, jog mums reikia lemiamo politinio sandorio, kad baigtume kurti ekonominę ir pinigų sąjungą, grindžiamą politiniu įsipareigojimu siekti stipresnės Europos Sąjungos.

Šiandien jums pristatau aiškų planą.

Pirmiausia turime daryti viską, kad stabilizuotume euro zoną ir paspartintume augimą visoje ES. Komisija pateiks visus reikiamus dabartines Sutarties nuostatas atitinkančius pasiūlymus (ir mes šiandien jau pradėjome tai daryti siūlydami vieną bendrą priežiūros instituciją) kurti bankų sąjungą.

Antra, dar šį rudenį pateiksime glaudžios ir realios ekonominės ir pinigų sąjungos, įskaitant politines priemones, projektą.

Ir šiuo atveju pateiksime visus dabartines Sutarties nuostatas atitinkančius pasiūlymus.

Trečia, tais atvejais, kai pagal dabartines sutartis žengti į priekį bus neįmanoma, artėjant 2014 metų Europos Parlamento rinkimams pateiksime išsamius reikiamų Sutarties pakeitimų pasiūlymus, įskaitant tvirtesnės demokratijos ir didesnės atskaitomybės elementus.

Toks yra mūsų projektas. Jame numatyta judėti į priekį pamažu, tačiau turint ambicingą tikslą ateityje sukurti Europoje federaciją.

Daug kas sakys, kad per plačiai užsimojome ir kad tai nerealu.

Bet leiskite paklausti, ar realu tęsti taip kaip lig šiol? Ar realu matyti tai, ką šiandien matome daugelyje Europos šalių? Ar realu, kad mokesčių mokėtojai gelbsti bankus, o paskui yra priversti atiduoti jiems namus, už kuriuos mokėjo, nes nepajėgia sumokėti savo paskolos? Ar realu pakęsti, kad kai kuriose mūsų valstybėse narėse daugiau kaip 50 proc. jaunimo neturi darbo. Ar realu bandyti išsikapstyti neveiksmingais būdais ir tik daryti vis daugiau ir daugiau klaidų. Ar realu tikėtis pelnyti rinkų pasitikėjimą, jei rodome taip mažai pasitikėjimo vieni kitais?

Mano nuomone, būtent tai nėra realu. Tai negali tęstis.

Realus kelias pirmyn yra kelias, kuriuo eidami tampame stipresni ir vieningesni. Realu turėti iššūkių mastą atitinkančių ambicijų. Galime tai padaryti. Perduokime savo jaunimui vilties žinią. Jeigu čia esama šališkumo, tegu tai būna šališkumas dėl vilties. Turėtume didžiuotis tuo, kad esame europiečiai. Didžiuotis savo kultūros turtais ir įvairove. Nepaisant dabartinių problemų, mūsų visuomenės yra vienos iš humaniškiausių ir laisviausių pasaulyje.

Neturime atsiprašinėti dėl savo demokratijos, socialinės rinkos ekonomikos ir vertybių. Mūsų visuomenėse pasiektas aukštas socialinės sanglaudos lygis, gerbiamos žmogaus teisės ir orumas. Puoselėjama vyrų ir moterų lygybė ir tausojama aplinka. Šios Europos visuomenės, nepaisant visų problemų, yra vienos iš geriausių per visą žmonijos istoriją ir manau, kad turėtume tuo didžiuotis. Mūsų šalyse neatsitinka taip, dvi ar trys jaunos moterys atsidurtų kalėjime už tai, kad dainavo ir kritikavo savo šalies vadovą. Mūsų šalyse žmonės laisvi, šia laisve didžiuojasi ir ją vertina. Keliose mūsų šalyse, būtent naujausiose valstybėse narėse, dar nepamiršta, kas yra diktatūra ir totalitarizmas

Ankstesnės kartos įveikė didesnius sunkumus. Atėjo laikas dabartinei kartai parodyti, kad ji pajėgi išspręsti jai tekusį uždavinį.

Atėjo laikas visiems Europos šalininkams atidėti įprastą veiklą ir imtis darbų, nuo kurių priklausys mūsų ateitis. Europos Sąjunga sukurta siekiant užtikrinti taiką. Šiandien turime padaryti, kad mūsų Sąjunga būtų pajėgi priimti globalizacijos iššūkius.

Todėl Europoje reikia naujo mąstymo, lemiamo Europos politinio sandorio. Todėl turime vadovautis vertybėmis, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga. Tikiu, kad Europa turi dvasią. Ši dvasia gali suteikti mums stiprybės ir ryžto daryti tai, ką privalome.

Jūs galite pasikliauti Europos Komisija. Aš pasikliauju jumis, Europos Parlamentu. Drauge mes, Bendrijos institucijos, sukursime geresnę, tvirtesnę ir vieningesnę Europą, piliečių sąjungą Europos ir viso pasaulio ateičiai.

Dėkoju už dėmesį.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site